Aš pereinu prie pagrindinės Rusijos vidaus naujienos, kuri, žinoma, ne taip kelia dvasią, kaip teorinės fizikos laimėjimai. Tai “Pussy Riot” procesas, iš tikrųjų pirmasis, kurį publika seka.
Net Michailo Chodorkovskio proceso, iš tiesų, taip nesekė, nes viskas vis tiek buvo aišku. Ir štai, tiesą sakant, maža įžanga.
Liepos 19-ąją, teroro Tatarstane dieną (tada, kai užmušė muftijaus pavaduotoją ir susprogdino paties muftijaus mašiną), Tatarstano modžachedai išplatino tinkluose vaizdo kreipimąsi, kuriame atnaujino ištikimybės Dokai Umarovui priesaiką.
Štai mano klausimas. Stačiatikių tikėjimo ir tėvynės gynėjai siaubingai kankinasi dėl “Pussy Riot”. Štai kada buvusioje Kazanės gubernijoje, iš kur, beje, kilusi Kazanės Dievo Motina, viešai tinkluose prisiekiama ištikimybė “Al Qaedai”, tai daugmaž rimta jūsų stačiatikių cerkvei? Štai man atrodo labai simptomatiška, kad Putino ir Patriarcho Kirilo valstybė nesvarsto realių rimtų klausimų. Konkrečiai, separatizmo, islamizmo plitimo Tatarstane klausimo.
Dar daugiau, pas mus Markinas, Generalinės prokuratūros atstovas, pareiškė, kad muftijų, girdi, sprogdino dėl komercinių nesutarimų. O štai su “Pussy Riot” jie aiškinasi, nes susidaro įspūdis, kad valstybė ir cerkvė tapo impotentės, nebegalinčios apsiginti nuo realių priešų. O kai tu impotentas, na, tu visada nori kažką įrodyti tam, kam gali.
Antra. 1998 metai, Velykos, britų gėjai su plakatais įsiveržia į bažnyčią, kur pamokslauja Vyskupas Kanterberietis (priminsiu, tai anglikonų bažnyčios galva). Galite įsivaizduoti, kokią sumaištį jie ten užvirė. Rezultatas – 18 svarų bauda.
Kitas pavyzdys. 2010 lapkritis krikščionė, keturių vaikų motina Pakistane buvo nuteista mirti, nes vienas jos kaimynas ar keletas kaimynų pasakė, kad ji įžeidė pranašą Mahometą. Po to Pendžabo provincijos gubernatorius Salmanas Tasiras, kuris buvo už malonę tai krikščionei, talibų buvo nužudytas kaip šventvagis. Vienintelis ministras krikščionis Pakistano vyriausybėje Šachbazas Bhatti irgi buvo už malonės suteikimą, jis taip pat buvo užmuštas kaip šventvagis, nužudymo vietoje paliktas atsišaukimas, kad štai taip… Na, tekstas panašus į Elenos Vaengos tekstą…
Štai pas mus ką tik ir Putinas, ir Medvedevas pakalbėjo apie “Pussy Riot” vienais ir tais pačiais žodžiais, kad, girdi, kitose šalyse už tokius veiksmus tai apskritai ant laužo sudegina. Gal galima sužinoti, kokiose būtent šalyse? Pakistane? Somalyje? Ar tai nuo šiol kelrodės šalys, į kurias mes turime orientuotis savo raidoje?
Atkreipkite dėmesį, mes apskritai pasidalijome… Beje, jeigu mečetėje žmonės pasimelstų „Alachai, Putiną išvyk“, manau, kad nieko nebūtų.
Dabar, tiesą sakant, apie tai, kas svarbiausia. Pas mus tauta pasidalijo į dvi dalis, beje, ji pasidalijo ortografijos klausimu. Ji pasidalijo į tuos, kas rašo „mečetė“ su „e“, ir tuos, kas rašo „mičetė“ su „i“, kaip Elena Vaenga. Šit, pirmieji – liberalistai, pasakoja ten apie pamokslą ant Kalno, apie tai, kad kažkoks Jėzus Kristus liepęs atleisti savo priešams ir neprekiauti šventykloje.
Bet yra ir kitokių, ten stačiatikių aktyvistas, kuris pliekia “Pussy Riot” gynėją žodžiais, jog Dievas blogio neatleidžia, ir tvirtina – šventvagystė. Yra protojerėjus Vladimiras Peresleginas, kuris mums parašė, kad tikinčiajam tai, ką padarė “Pussy Riot”, – dvasinis nusikaltimas, blogesnis už žmogžudystę.
Štai aš jau ir Vaengą citavau, ir noriu pacituoti dar vieną tekstą žmogaus, pasirašiusio prieš “Pussy Riot”. Tas tekstas… Mano nuomone, tai pono Valerijaus Chatiušino tekstas, parašytas po 2001 metų rugsėjo 11-osios. Kabo jo svetainėje: „Amerika, pastatyta kaip vėžys, – vienintelis džiaugsmas mūsų dienomis“. Na, ir toliau pagyrimo žodžiai, ginantys tuos, kas nužudė 3 tūkstančius žmonių. Ir net pats Chatiušinas rašo: „Ir aš pats galėčiau net ne iš girtumo nukreipti lėktuvą į Baltuosius rūmus“. Na, natūralu, turimi omeny Amerikos…
Ir štai… Žinote, aš kažkaip pagalvojau, kad, dėkui, vyručiai. Štai jūs mums priminėte… Kažkodėl liberalai stengiasi tvirtinti, kad „ne, krikščionių bažnyčia – tai visuotinis atleidimas“. Tie žmonės tikintys? Tikintys. Nuoširdžiai tikintys? Nuoširdžiai tikintys, nuoširdžiai sako „Ačiū, vyručiai, jūs mums priminėte, kas yra jūsų cerkvė ir kokia jūsų pasaulėžiūra“.
Štai ten yra Bin Ladenas, kuris mano kad jis gali nužudyti kiekvieną amerikietį, bet ir tada teroristas bus ne jis, o amerikiečiai, ir kad dar prakeiktieji Vakarai kažkodėl apkalba islamą, laikydami jį kraugerišku. Na, klausykite, jeigu Bin Ladenas sako, kad jis – tikras musulmonas, na, kas aš tokia, kad jam prieštaraučiau?
Taigi, yra tokių vyrukų, kurie sako, kad skandinsime šventvages ir neatleisime, neužmiršime. Vyručiai, ačiū, kad priminėte, jog tai jūsų pasaulėžiūra, kad priminėte, jog krikščionių bažnyčia totalitarinė. Štai pašaliniai žmonės stebisi: „Kaip gi? Kodėl tarnai įsižeidė, kad mergaitės pašoko?“
O kodėl jų nežeidžia prekyba šventykloje? Nors kažkoks Jėzus Kristus specialiai apie tai kalbėjo. Kodėl jų neskaudina VIP automobilių eilė? Kodėl jų nežeidžia tokie pusnuogiai užpakaliukai, bet per vakarėlius, už kuriuos sumokėta tame pačiame Kristaus Gelbėtojo cerkvės prekybos centre? Atsakymas: nes cerkvė taip ir surėdyta.
Tai toks specialus instrumentas: prekiauti už pinigus šventykloje, paversti nanodulkes bute, deginti priešus, ir dar jaustis maloningu teisuoliu, neteisėtai nuskriaustu tų, už kuriuos tu degini, ir, žinoma, kuriuos tu degini. Tu gi jį degini dėl jo dvasinės naudos, tu gi jam gera darai. (…)
Nuotraukoje: žymi Rusijos politikos apžvalgininkė Julija Latynina, RTVi laidos “Kod dostupa” vedėja.
Parengta pagal Julijos Latyninos laidą „Kod dostupa”, transliuojamą per RTVi ir echo.msk.ru.
(Bus daugiau)
2012.08.10
