Vengrijos vyriausybės atstovas Janošas Lazaras patvirtino informaciją, kad antradienį pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas dėl Rusijos 10 mlrd. eurų kredito Vengrijai Pakšo AE prie Dunojaus galingumui išplėsti. Anksčiau opozicija pavadino šio sandėrio sąlygas neskaidriomis, vergiškomis, tokiomis, kurios ES narę Vengriją padaro priklausoma nuo Putino Rusijos.
Nuo to laiko, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iš konservatorių vyriausybės vadovo Viktoro Orbano nebuvo nei vieno pareiškimo, kuris smerktų Rusijos agresiją Kryme. Ar ne tai galėtų būti ta lojalumo Kremliui kaina, klausia valdančiosios koalicijos oponentai.
Gordonas Bainajus, vienas iš trijų pagrindinių centro kairiųjų partijų pretendentų į premjero postą pasipiktino, kad Vengrija apie daugiamilijardinio sandėrio pasirašymą pirmiau sužinojo iš Rusijos žiniasklaidos. Apie tai antradienio rytą pranešė laikraštis „Vedomosti“, remdamasis Rusijos finansų ministro pavaduotojo Sergejaus Storčiako pareiškimu. Bainajaus žodžiais, skubūs veikiančios Vengrijos valdžios žingsniai Rusijos kredito gavimo klausimu paaiškinami tuo, kad iki Vengrijos parlamento rinkimų liko mažiau nei 5 dienos.
Iš tiesų, vyriausybės sekretoriaus Janošo Lazaro pareiškimas Budapešte nuskambėjo tik praėjus kelioms valandoms, kai apie tai pranešė agentūra „Interfax“: „Vyriausybė šį susitarimą pasirašė ir perdavė jo tekstą Parlamentui… Naujos sudėties jis turėtų balsuoti teigiamai“.
Orbano vyriausybės skaičiavimais siekiant per ateinančius 20 metų Pakšo AE prie Dunojaus žemupio užsitikrinti pigią elektros energiją bus papildomai paleisti 5-tas ir 6-tas blokai. Ir nors 3-5 procentai palūkanų nėra dideli, delspinigai už 15 dienų sudarys 150 proc., o vėlavimas metais reikštų visos paskolos sugrąžinimą – tokios sąlygos užfiksuotos Vengrijos ir Rusijos tarpvyriausybiniame susitarime.
Opozicijos nuomone, tokios sąlygos Vengrijai yra nepriimtinos, nes skirtingai negu TVF atveju Rusijos paskola ilgiems metams sunkiu svoriu guls ant eilinių piliečių pečių.
„Mes netapsime kolonija, išskyrus tai, kad už gerus pinigus tapsime Rusijos kolonija. Bet, matyt, tai kol kas premjero ir valdančiosios partijos nejaudina ir sudaro galimybę įvykdyti tylų pučą prieš valstybę ir parlamentą“, – pažymėjo socialistų partijos vadovas Attila Mešterhazis.
Kitos opozicinės jėgos, „Kartu – Demokratinė platforma“, atstovas Levente Papajus pastebi: „Šis sandėris naudingas tik Rusijai. Šiandien tampa akivaizdu, kad Vengrija nori prisijungti prie Putino unijos ir bando judėti į Rytus.
Politikas kreditinį susitarimą su Rusija laiko nepriimtinu dar ir dėl to, kad po 2026 metų vengrai turės grąžinti skolą net tuo atveju, jei atominiai reaktoriai dar nebus pradėti eksploatuoti.
Neseniai interviu laikraštyje „Vilaggazdasag“ („Pasaulio ekonomika“) premjeras Viktoras Orbanas išsakė nuomonę, kad griežtesnės sankcijos Rusijai neatitinka nei ES, nei Vengrijos interesų.
AUTORIUS: VASILIS PLOSKINA (paskelbta 2014-04-02). Autorius ukrainiečių portale „Радiо Свобода“ rašo.
Iš ukrainiečių kalbos išvertė Kastytis Stalioraitis.
2014.04.03; 03:55
