„Europa krenta nuo savo pjedestalo” – taip situacija su spaudos laisve pasaulyje (pagal 2010 m. duomenis) įvardijo organizacija „Reporteriai be sienų”.
Regioninio regreso pėdsakus galima pamatyti „Pasaulio spaudos laisvės indekse 2010″, kuris yra prieinamas kiekvienam smalsaujančiam paminėtos organizacijos tinklalapyje. Aš gi, Pasaulinės spaudos laisvės dienos proga, greitai apžvelgsiu čia tik artimiausius kaimynus. Tačiau pradėti reikėtų nuo Lietuvos. Indekso sudarytojų manymu, situacija su spaudos laisve mūsų šalyje per praėjusius metus pablogėjo. Pagal spaudos laisvę 2009 m. duomenimis Lietuva užėmė aukščiausią iki šiol – 10 vietą.
Praeiti metai vėl nubloškė mus žemyn – į 13 vietą. Žinoma, kritimas nėra katastrofiškas. „Reporteriai be sienų” net detaliau nepaaiškina, kodėl buvo pažemintas Lietuvos indeksas, tačiau galima numanyti, jog čia neapsiėjo be seimūnų pastangų reguliuoti tam tikros informacijos sklaidą bei taip skatinti žurnalistų savicenzūrą.
Nedetalizuoja „Žurnalistai be sienų” ir to, dėl ko nuo 6 iki 9 vietos nukrito Estija. Bet kurio atveju, iš trijų Baltijos šalių ši mūsų šiaurės kaimynė tebelieka lydere ir šioje sferoje.
Skausmingai krito Latvija. Pagal 2009 m. duomenis, ji užėmė 14 vietą pagal spaudos laisvę pasaulyje, o 2010 m. nubloškė ją į 30 poziciją. „Reporteriai be sienų” su nerimų pažymėjo, jog šioje šalyje grįžtama prie prievartos ir cenzūravimo praktikos, kuri pasireiškė prieš rinkimus. Tačiau ir šis kritimas nėra įspūdingiausias.
Labiausiai nuvylė Ukraina. Spaudos laisvės reitinge ji per metus krito 42 pozicijomis ir dabar užimą 131 vietą. Įvyko tai, ko buvo bijoma. Viktoro Janukovičiaus atėjimas į valdžią sustiprino autoritarines tendencijas šalyje. Šios tendencijos pirmiausiai smogė būtent žiniasklaidos sektoriui. Kaip pažymi „Reporteriai be sienų”, didžiausią spaudimą pajuto radijo ir televizijos žurnalistai. Taip pat nurodoma, jog Ukrainos spaudos laisvės erdvę smaugią rimti interesų konfliktai.
Šiame fone Rusija ir Baltarusija atrodo nuobodžiai. Nėra paslaptis, jog šios šalis turi rimtų problemų spaudos laisvės sferoje. Tiesa, Rusija pagerino savo pozicija nuo 153 vietos (2009 m.) iki 140 vietos (2010 m.), tačiau ji vis dar išlieka tarp probleminių šalių. „Reporteriai be sienų” nurodo, jog žiniasklaida Rusijoje vis dar gana griežtai kontroliuojama, be to lieka neišspręsta smurto prieš žurnalistus problema.
Baltarusija 2010 m. buvo 154 vietoje pagal spaudos laisvę, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, jog įvertinimas buvo padarytas dar prieš prasidedant represijoms prieš opozicines jėgas, tarp kurių atstovų yra nemažai ir žurnalistų. Galima priminti, jog nemažai žurnalistų nukentėjo ir per 2010 m. gruodžio 19 d. įvykius Minske. Nėra abejonių, jog visa tai atsispindės šių metų reitinge. Nenustebčiau, jei Baltarusija būtų galutinai nublokšta į apačią, prie labiausiai marginalizuotų pasaulio šalių. Beje, tai jau atsispindėjo vakar paskelbtame kitos pasaulyje gerai žinomos organizacijos – „Freedom House” – ataskaitoje, skirtoje spaudos laisvę pasaulyje apžvelgti. Čia Baltarusija pateko į „blogiausių dešimtuką” kartu su Birma, Kuba, Ekvatorine Gvinėja, Eritrėja, Iranu, Libija, Šiaurės Korėja, Turkmėnija ir Uzbekija.
Belieka paminėti, jog iš mums aktualaus regiono savo pozicijas, apart Rusijos, sugebėjo pagerinti tik Lenkija. Ji nuo 37 vietos (2009 m.) pakilo į 32 vietą (2010 m.).
Pasaulinės spaudos laisvės dienos proga galima pasidžiaugti, jog nežiūrint į nieką mes užimame paminėtame „Reporterių be sienų” reitinge gana aukštą vietą, kurios galėtų pavydėti ir nemaža dalis Europos Sąjungos senbuvių (pavyzdžiui, Italija (50 vieta – 2010 m.) ar Graikija (73 vieta – 2010 m.)). Visai neblogai atrodo Latvija ir Lenkija, nekalbant jau apie Estiją. Visa tai nežiūrint į tam tikrą regresą, kuris pasireiškė praeitais metais. Tuo tarpu, erdvė už rytinės ES sienos ir toliau grimzta į autoritarinės kontrolės, kur nėra vietos spaudos laisvei ir laisvai nuomonei, liūną. Labiausiai tenka apgailestauti, jog pozicijų neišsaugojo Ukraina, kuri turėjo savo „demokratijos šansą”, bet, atrodo, prarado jį.
Stasio Paškevičiaus nuotraukoje: žurnalistas Viktoras Denisenko, šio straipsnio autorius.
2011.05.08
