Kuo arčiau „referendumas“ su iš anksto žinomu rezultatu, tuo mažiau suprantamas to referendumo rezultatas! Kad dauguma pasisakys už prisijungimą prie RF, aišku – kitaip neverta būtų to referendumo rengti. Bet ką Rusijai daryti su ta PUOTOS PERGALE?
1. Rusija – kaip tikras brolis („PATS žūk, o brolį išsuk!“) – PRISIJUNGS Krymą. T. y. prie savo problemų prisijungs Krymo PROBLEMAS. Ekonominiu požiūriu probleminis dotacinis regionas, kurio nešiuolaikiškus kurortus BŪTŲ GALIMA paversti konkurencingais, bet koks gi psichas įdės bent rublį į regioną, kur joks užsienietis jau niekada nevažiuose, nes jo statuso niekas nepripažins…
Nacionalinės problemos – Krymo totorių galva tiksliai paaiškino Putinui, kad totoriai to „referendumo“ nepripažins, ir dar remsis Rusijos viduje Tatarstanu.
SEPARATISTINĖS – jeigu šiandien Kryme antiukrainietiškas, rusiškasis separatizmas, tai rytoj jis pavirs į ANTIRUSIŠKĄJĮ, ukrainietiškąjį separatizmą!
Apskritai – gavo riestainio skylę… Užtat atėmė tą skylę, tą galvos skausmą iš Ukrainos… Bet, tiesą sakant, Krymo problemos – niekis, palyginus su ta kaina, kurią Rusija turės sumokėti už džiaugsmą… įsigyti tas problemas!
Kaina paprasta – AGRESORIAUS IR GROBIKO REPUTACIJA. Sąjungininkų pasaulyje nebuvo ir nebus. KLR šypsosi lūpų kampučiais – mes čia niekuo dėti… NVS niūriai tyli (tik galingoji Kirgizija jau griežtai pasmerkė visą tą sumanymą su Krymu!). Taigi, RF – visiškai vieniša prieš JAV + ES.
Ir prasidės LĖTAS DUSINIMAS. Be griežtų sankcijų – kam gi? Dusinimas tuo ritmu, kuris PATOGUS Vakarams. Ir valstybiniu lygmeniu, ir privačių kompanijų lygmeniu (koks kvailys įdės bent dolerį į šalį, kurios ateitis nepatikima, kaip RF? Vadinasi, likit sveiki, kreditai!), trūkinės – siūlelis po siūlelio – moksliniai, kultūriniai, humanitariniai saitai su Agresorium ir okupantu.
Plius prie šito – visais atvejais NEIŠVENGIAMA, objektyviai neišvengiama ekonominė stagnacija. Ne, Vakarams NEREIKIA NIEKO DARYTI. „Tu PATS to norėjai, Žoržai Dandenai!“. „Griūvantį – pastumk“. Net ne pastumk – tik STUMTELK…
Tokiomis aplinkybėmis politinė krizė NEIŠVENGIAMA – priklausomai nuo to, kaip smunka gyvenimo lygis, ir bręsta mintis ‚UŽ KĄ? Už KRYMĄ?!!!“ Ir situacijos neišgelbės jokios TV. Kuo garsiau keiksnoja Vakarus, tuo pikčiau primenama, kad juk visa tai – JŲ sankcijos… už Krymą!!!
Situacijai sulaikyti, smunkant gyvenimo lygiui, reikalingas jau ne informacinis teroras, o PAPRASČIAUSIAS TERORAS. Kaip Stalino laikais. O to NEBUS. Nėra kas tai darytų ir DĖL KO. Taigi – Rusija PATI SAVE VARO į Krymo riestainį.
Kam – DĖL Ukrainos! Kad Ukraina:
a) atsikratytų Krymo problemų;
b) susitelktų prieš „išorės grėsmes“;
c) gautų TARPTAUTINĖS KANKINĖS, kuriai reikia pagalbos, statusą.
Tik ar SUGEBĖS Ukraina pasinaudoti tomis kortomis, kurias jai taip mikliai supašė Rusija – tai KLAUSIMAS. Didelis klausimas. Bet čia jau, broliai, atleiskite, daugiau Rusija jums nieko padėti neįstengė. Toliau – patys…
2. Atsipeikėję – tiesiog ant Krymo–Rus. bedugnės skardžio (Putinas) įjungia atgalinį.
Krymas – Neprijungiamas prie Rusijos. Krymas tampa Abchazija–2. Deja… Taip, tai SUŠVELNINA tarptautinės izoliacijos režimą. Bet visiškai jo nepanaikina.
„Nepriklausomos salos“ problemos vis tiek užguls Rusiją. Bent jau ekonominės problemos. Ekonominė krizė – stagnacija, stagfliacija ar dar kaip ten ją pavadinti – Rusijoje VIS TIEK NEIŠVENGIAMA. Tai net ne nuo politikos priklauso…
Ir štai tą stagnaciją–stagfliaciją užguls… MORALINĖ FRUSTRACIJA!
„Kaip?! Mes BEVEIK GAVOME Krymą – ir atidavėme! Išsigandę Vakarų! Mes PRALAIMĖJOME (taip, taip, kad ir kaip saldintum piliulę!). TAI KOKIO VELNIO TEN LINDOM?!!!“
Šalies prezidentas turi visas teises į bet kokias klaidas, silpnumus, pralaimėjimus ir t. t. Apie ką kalbame? Valdininkas, politikas, keičiamas prezidentas… Riestainio skylė…
Vadas – NETURI. Daug teisių turi Vadas – neribotų teisių. Tačiau neturi teisės TRAUKTIS. Galima NEPULTI – niekas neverčia. Bet pakilus virš apkaso PRIVALU EITI PIRMYN! O atsitraukiantis Vadas – jau nebe Vadas…
IR VISOS ŠITOS PROBLEMOS – LYGIOJE VIETOJE. KAM? „Neatsako“.
Nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas, politikos apžvalgininkas Leonidas Radzichovskis.
2014.03.17; 06:15
