Ukrainos danguje įvyko pasaulinio masto tragedija. V.Putino, kurį nuo šiol teisingiausia vadinti O.bin Landeno įpėdiniu ir teroristu Nr.1, pasiųsti niekšai su iš Rusijos atgabenta ir jos karininkų valdoma raketine sistema „Buk“ numušė Malaizijos keleivinį lėktuvą. Žuvo 300 žmonių. Rusijos jau pusmetį terorizuojamos Ukrainos tragedija atėjo į olandų, britų, malaiziečių ir kitų tolimų nuo Ukrainos tautų namus.
Tokiais atvejais į sentimentalumą linkę Vakarų politikai ir politikos apžvalgininkai sako, kad pasaulis po šios tragedijos tapo kitoks. Neapsigaukime dėl jų šniurkščiojimo. Pasaulis liko toks pat.
Penktadienio rytą Prancūzijos laivų statytojai vikriai kopė stapeliais, kad kuo greičiau pasaulio teroristui Nr.1 pastatytų du desantinius „Mistral“ laivus. Tam, kad V.Putinas dar efektingiau galėtų terorizuoti savo kaimynus ir žudyti taikius žmones.
Nė vienam prancūzų darbininkui ir nė vienam raudonų jų profsąjungų vadui nekilo mintis surengti bent įspėjamąjį streiką prieš teroristinius V.Putino veiksmus. Nors žinoma, kad Prancūzijoje streikai rengiami ir dėl kokio policijos nukauto banalaus automobilių padegėjo, ką jau kalbėti apie protestus prieš kapitalizmą.
Prancūzijos darbininkų sąmonė aiškiai pritemusi. Kaip ir prezidento F.Hollande‘o. Čia ne Izraelis, kurį galima kaltinti būtomis ir nebūtomis nuodėmėmis Gazos Ruože net tada, kai izraeliečiai įspėja bombarduojamų namų gyventojus prieš smūgį. Čia bičiulis V.Putinas, kaip ir jo mokytojas J.Andropovas, smaginasi numušinėdamas keleivinius lėktuvus.
Geriau jau palaukti. Gal V.Putino GRU ir FSB sakalai sunaikins kaltės įrodymus, ir bus galima europietiškai svarstyti, kad gal tai ne Rusija kalta, gal ir Ukraina galėjo. Antai V.Putino marodieriai žuvusiųjų kūnus jau sėkmingai pavogė, prieš tai rusų kareiviams nuo viduramžių vis dar būdingu papročiu apdairiai apšvarinę lavonų kišenes, kuriose surado daug kreditinių kortelių.
O tai, kad V.Putino marodieriai, neduok Dieve, neliktų vieniši, į KGB generolo S.Ivanovo krepšinio lygą, be „Lietuvos ryto“ ir „Neptūno“, skubiai dar pasiprašė Alytaus, Panevėžio ir Kėdainių klubai.
Lygiai taip pat, kaip ir iki reiso MH17, penktadienio vakarą Maskvos viešbučiuose buvo gausu vokiečių ir italų verslo lyderių. Jie tvarkingai gurkšnojo savo gėrimus ir laukė partnerių rusų. Mintyse su pasitenkinimu skaičiuodami, kokį pelną ir šįmet uždirbs statydami GRU specnazo mokymo centrus, tobulindami Rusijos šarvuočius ir darydami kitokį gešeftą su Kremliaus kagėbistais.
Atliepdama į ledukų skimbčiojimą jų kokteiliuose kanclerė A.Merkel penktadienį aiškiai, kaip būdinga vokiečiams, pasakė, jog dar per anksti Rusijai įvedinėti naujas sankcijas.
Veikti prieš agresorių, kai agresorius yra Rusija, Vokietijai, Prancūzijai, Italijai, Austrijai, o ir visai ES, visada yra per anksti. Mūsų akyse, mums pernelyg nesukant dėl to galvos, Molotovo-Ribbentropo paktas virto Merkel-Putino paktu. Nužudytų lėktuve vaikų kraujas tiško ir ant A.Merkel, ir ant kitų ES lyderių rankų. Ant visų mūsų, europiečių.
Malaizijos lainerio tragedijos galėjo nebūti. Jei tik Europa būtų radusi jėgų nekolaboruoti su Rusija po Krymo. Tai nebuvo padaryta nei po Krymo aneksijos, nei tada, kai V.Putinas pasiuntė diversantų gaujas kelti riaušių į Donecko ir Luhansko sritis. Vakarai nieko nedarė net tada, kai Donecke ir Luhanske įsitvirtinusiems smogikams Rusija ėmė tiekti tankus, raketinės artilerijos ir modernias priešlėktuvinės gynybos sistemas – techniką, kurios neturi net kai kurios NATO šalių armijos.
Ukraina negavo jokios pagalbos iš Vakarų. Priešingai, Kijevas visą tą laiką buvo spaudžiamas sėsti prie derybų stalo su „sukilėliais“. Išsukinėdama Ukrainai rankas ypač metodiškai dirbo Vokietija.
„Su kuo mums siūlote sėsti prie derybų stalo?“ – nebeiškentęs tokios dviveidystės sušuko Ukrainos vidaus reikalų ministras A.Avakovas. Ar turime derėtis su GRU ir FSB karininkais, su Kremliaus siųstais diversantais? Su Rusijos kazokais, Kadyrovo čečėnais ir kriminaliniais elementais, kurie V.Putino nurodymu vaizduoja „sukilėlius“? Su tais, kurie numušinėja keleivinius lėktuvus ir čia pat džiūgauja, kad taip jiems ir reikia?
Apžlibę Vakarai mikčioja apie sankcijas dar 70 trečiaeilių Rusijos veikėjų. Ką reiškia sankcijos 70 žmonių šaliai su 140 mln. gyventojų? Tokios „sankcijos“ net San Marino neišgąsdintų.
Tokios „sankcijos“ net San Marino neišgąsdintų. Sankcijos Rusiją gal ir būtų paveikusios, jei į šį sąrašą dar po Rusijos armijos įžengimo į Krymą būtų įtraukta 50 000 rusų politikų, valdininkų ir biznierių, o pirmas šiame sąraše būtų V.Putinas.
Jei V.Putinas būtų negalėjęs pasaulio futbolo čempionato finale puikuotis būsimu čempionatu Rusijoje, gal ir Malaizijos lėktuvo keleiviai tebebūtų gyvi. Sankcijos Rusijai yra saviapgaulė. Savaitgalį tai iš dalies pripažino ir britų premjeras D.Cameronas „The Sunday Times“: „Europa turi parodyti savo galią. Tačiau kai kada elgiamės taip, tarsi mums Rusijos reikėtų labiau negu Rusijai reikia mūsų.“
Ne kai kada. Visada. Kad ir ką darė V.Putinas – skandino kraujyje Čečėniją, sprogdino namus Rusijoje ar nuodijo Londone A.Litvinenką, fabrikavo bylą prieš „Jukos“, užgrobė Abchaziją ir Osetiją ar bombardavo Gruziją – Vakarai elgėsi taip, kad tik jiems reikia Rusijos.
Rusijos artilerija atvirai apšaudo Ukrainos kariuomenę iš Rostovo srities, rusų diversantai įrengia minosvaidžių pozicijas gyvenamuosiuose Luhansko ir Donecko rajonuose, rusų kariškiai nusirito iki žemiausio karo vagių, švarinančių lavonų kišenes ir vagiančių lavonus, lygio, o mes plepame apie sankcijas dar keliems rusams, kurios, kaip pasirodo, baisios tik kanclerei A.Merkel, bet ne V.Putinui.
Negana to, jau ne tik Vakarų kairieji (tai įprasta), bet ir dešinieji radikalai, įskaitant mūsų gražulius bei krepšinio klubų savininkus, žavisi V.Putino skelbiamu civilizaciniu Rusijos išskirtinumu ir vertybėmis.
O tempora, o mores! Ginkluotiems vyrams su Rusijos vėliava slėptis už moterų nugarų, numušinėti keleivinius lėktuvus, kraustyti lavonų kišenes, nuauti mirusiojo batus – štai tos išskirtinės nekrofilinės „vertybės“, kurias V.Putino Rusija priešpastato „supuvusiai Europai“. Tai jau tikrai: Rusijos armijos marodieriai – patys geriausi marodieriai pasaulyje!
Mes negalime pakeisti nei Rusijos, nei O.bin Ladeno vaidmenį perėmusio V.Putino. Tačiau mes, Vakarai, pirmiausia Europa, jei nesame supuvę ir mums dar rūpi mūsų pačių deklaruojamos vertybės, galime pakeisti savo požiūrį į Rusijos karą prieš Ukrainą.
Bet kol kas tik Švedija elgėsi europietiškai – vos prasidėjus Krymo okupacijai, švedai nutraukė „Volvo“ kurto naujo variklio Rusijos armijos šarvuočiams darbus. O juk Švedija net nėra NATO narė.
Ukrainai reikia ne plepalų, o realios pagalbos. Tokios, kokią teikia Lenkija: 6 000 neperšaunamų liemenių ir 2 000 modernių šalmų jau išgelbėjo šimtus Ukrainos karių gyvybių. Kuo Ukrainai padėjome mes, lietuviai? Ar bent savo armiją padidinome nors viena kuopa? Patriotiniu plepėjimu teroristo Nr.1 nesustabdysi. Metas padėti Ukrainai atremti Rusijos agresiją buvo jau vakar. Rytoj gali būti per vėlu.
Jei NATO narė Prancūzija pristatys pasaulio teroristui Nr.1 „Mistral“ laivus, tai reikš, kad V.Putino valstybinis terorizmas laimėjo strateginę pergalę, ir tik laiko klausimas, kada jis su savo bombomis, raketomis ir smogikais ateis į lietuvių, vokiečių ar prancūzų namus.
Jei „Lietuvos ryto“, „Neptūno“, „Dzūkijos“, „Lietkabelio“ ir „Nevėžio“ klubai net ir po Malaizijos lėktuvo numušimo trokšta žaisti KGB generolo S.Ivanovo lygoje, jei Vilniaus, Klaipėdos, Alytaus, Panevėžio ir Kėdainių savivaldybės tą ofenzyvą dar paremia ir mokesčių mokėtojų pinigais, o Seimas ir Vyriausybė apsimes to nematantys, tai Lietuvos valstybės kaip ir nebėra.
Jei ir dabar dar Seimo daugumai netaps baisu dėl teroristo V.Putino keliamos grėsmės, tai mus jau tik grabas ištiesins.
Nuotraukoje: 15min.lt internetinio dienraščio redaktorius, žurnalistas, publicistas Rimvydas Valatka, šio komentaro autorius.
2014.07.24; 09:30
