Mistral

Politinės intrigos

Prieš kalbėdamas apie Prancūziją ir Mistralius, – pora žodžių apie Kremlių, apie jo šantažo sistemą. Kaip žinoma, Kremlius, jeigu jam skelbiamos sankcijos, ima įkaitais savus piliečius. Apie tai net anekdotas sumanytas: paskelbkite naujas sankcijas – bombarduosime Voronežą.

Taigi, kremliškiai, kaip kine, išeina iš banko, įrėmę pistoletą piliečiams į smilkinį, ir reikalauja milijono dolerių smulkiomis sutrintomis kupiūromis, o taip pat degalų pripildyto lėktuvo. Čia tikimasi, kad Vakarai pasigailės įkaitų-žmonių ir susilpnins sankcijas.

Bet Vakarai jų nesilpninta. 

Continue reading „Ne ant to pataikė” →

Atsargiai

G 20 viršūnių pasitarime Brisbene per Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo kolegos Prancūzijos prezidento Fransua Olando susitikimą nebuvo kalbėta apie lėktuvnešius „Mistral“, kuriuos Prancūzija turi pristatyti Rusijai pagal kontraktą.

Tačiau, nors oficialių pareiškimų ta tema nebuvo, Prancūzijos žiniasklaida praneša, kad įvykiai aplink prancūzų laivus stipriai kaista.

Pavyzdžiui, bandyta supainioti laikraščio Le Figaro apklausą portale apie „Mistralius“.

Continue reading „Rusija stengėsi paveikti apklausos dėl „Mistralio“ rezultatus Le Figaro portale” →

Aktualijos

Ukrainos danguje įvyko pasaulinio masto tragedija. V.Putino, kurį nuo šiol teisingiausia vadinti O.bin Landeno įpėdiniu ir teroristu Nr.1, pasiųsti niekšai su iš Rusijos atgabenta ir jos karininkų valdoma raketine sistema „Buk“ numušė Malaizijos keleivinį lėktuvą. Žuvo 300 žmonių. Rusijos jau pusmetį terorizuojamos Ukrainos tragedija atėjo į olandų, britų, malaiziečių ir kitų tolimų nuo Ukrainos tautų namus.

Tokiais atvejais į sentimentalumą linkę Vakarų politikai ir politikos apžvalgininkai sako, kad pasaulis po šios tragedijos tapo kitoks. Neapsigaukime dėl jų šniurkščiojimo. Pasaulis liko toks pat.

Continue reading „Rimvydas Valatka: „Putino-Merkel paktas …“” →

Aktualijos

Mums sakoma: nemaišykime sporto su politika… Nemaišykime meno su politika… Nemaišykime verslo su politika… Bet juk dabar viskas – politika, absoliučiai visos reikšmingesnės visuomenės veiklos sritys – politizuotos.

Žiaurus, Rusijos primestas kruvinas „šaltasis karas“ palietė kiekvieną Europos valstybę, kiekvieną europietį (ir ne tik). Ir jau kitaip nebus. Visi turėsime politikuoti, jeigu norėsime išvengti tikro karo, koks jau vyksta Ukrainoje.

Continue reading „Be visuotinio patriotizmo neapsiginsime” →

Aktualijos

Lietuviškasis referendumas dėl žemės pardavimo – nepardavimo užsieniečiams patyrė fiasko. Kuo šis pralaimėjimas naudingas Lietuvai? Jis skaudžiai pamokė populistus, troškusius valstybę įvelti į beprasmių, nereikalingų ir net pavojingų referendumų maratoną.

Dabar jau akivaizdu, kad į Lietuvos istorijos puslapius ši daugiausia tautininkų proteguota akcija pateks kaip toji, kuri sulaukė rekordiškai menko piliečių aktyvumo. Balsuoti atėjo vos 14,97 proc. žmonių, nors prie balsadėžių, sėkmės atveju, susirinkti turėjo mažų mažiausiai 50,01 proc. rinkėjų. Tik tada referendumas būtų laikomas įvykusiu.

Continue reading „Kokie referendumai mums reikalingi” →

Atsargiai

Okupuodama Krymą Rusijos kariuomenė pademonstravo puikų pasiruošimą ir puikią ginkluotę. Kad Rusijos ginkluotosios pajėgos pasirengusios atlikti sudėtingiausias kovines užduotis – akivaizdu. Bet kam turime „dėkoti“ už Rusijos armijos modernizavimą?

Pasirodo, Rusijos ginkluotosioms pajėgoms pakelti kovinį lygį padėjo viena iš svarbiausių NATO ir Europos Sąjungos valstybių. Tai – Vokietija. Žinia apie Vokietijos išdavystę pasaulio visuomenei tapo prieinama po JAV Kongrese perskaitytos Mokslinių tyrimų tarnybos ataskaitos, taip pat – ir iš JAV slaptųjų tarnybų vadovų pranešimų.

Šią temą įdomiai gvildena Džošas Roginas laikraštyje „The Daily Beast“. 

Continue reading „Rusijai ruoštis karui padėjo … Vokietija” →

Aktualijos

Jeigu Lietuva – protinga valstybė, o lietuviai – įžvalgi tauta, privalome dėkoti Ukrainai. Būtent ukrainiečių bėdos privertė blaiviau pažvelgti į savo „saugumo garantijas“. Ukrainiečiams turime jausti dėkingumą dar ir todėl, kad būtent okupuoto Krymo skausmas mažumėlę išblaivė ir nuo sotaus gyvenimo aptingusius mūsų sąjungininkus Vakaruose.

Juk jeigu ne Ukraina, iki šiol tebemanytume, esą grobuoniškas Rusijos apetitas seniai numalšintas išprievartavus moldavus, čečėnus ir gruzinus. Būtent ukrainiečiai visiems mums atvėrė akis, jog Rusijos „apetitas auga bevalgant“. Visos didžiosios pasaulio galybės turi bent minimalų saiko jausmą. Vladimiro Putino valdoma Rusija – ne.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Kodėl verta pavydėti Estijos žvalgybai?” →

Politinės intrigos

Tik šiemet spalį Prancūzija galutinai nuspręs, ar parduoti Rusijai sraigtasparnnešius Mistral, rašo žurnalistai Žanas Komtas ir Natali Žilber laikraštyje Le Monde. 

„Sankcijų Rusijai rėmuose užsienio reikalų ministras Loranas Fabiusas (Laurent Fabius) gana droviai prakalbo apie galimybę pristabdyti 2011 metais Maskvos užsakytų dviejų Mistral tipo karinių laivų tiekimą. Tų laivų statyba Saint Nazaire laivų statykloje leido įsteigti Rusijoje tūkstantį darbo vietų“, – rašo straipsnio autoriai.

Continue reading „Laivų „Mistral” pardavimo Rusijai atšaukimas – teisinga priemonė?” →

Politinės intrigos

Visi dabar smerkia Putino Rusiją. Bet juk liūto, hienos, ryklio mes nesmerkiame už tai, kad jie žudo. Tokia jų prigimtis. Rusija elgiasi pagal savo prigimtį: ji negali negrobti, nežudyti, neengti, nemeluoti, dabar – „negelbėti savo tėvynainių“.

Tačiau kaip gali vadinamosios Vakarų demokratijos šalys ramiai žiūrėti, kas dabar dedasi Ukrainoje, Kryme ir nė piršto nepajudinti! Kai lapė įsibrauna į taikaus valstiečio vištidę, jai nudiriamas kailis. Dabar elgiamasi humaniškiau: atvažiuoja žvėrelių gelbėtojai ir paleidžia į ją strėlę su migdomaisiais. Paskui, jeigu ji nepasiutusi, nugabenama į namus – į mišką.

Continue reading „Europa apimta siaubo” →

Aktualijos

Slaptai.lt redakcija skaitytojų dėmesiui pateikia keletą mūsų dėmesį atkreipusių žinių apie padėtį Rusijos ginkluotosiose pajėgose bei Rusijos artimiausius planus stiprinant savo armiją.

Žinoma, mes nežinome, kas iš tiesų dedasi Rusijos karinėse, slaptosiose ir specialiosiose struktūrose. Nežinome ir tikrųjų Kremliaus planų. Tikrosios rusiškos paslaptys – kruopščiai slepiamos, jos – po devyniais užraktais.

Tačiau kai kurias išvadas galima daryti ir analizuojant viešojoje erdvėje pasirodžiusius pranešimus apie karines pratybas, ginklų pirkimą, ginklų parodas, net ir įsigyjamas spausdinimo mašinėles…

Manome, kad tokio pobūdžio žinios negali nedominti.

Continue reading „Karinės žinios iš Rusijos: FST perka spausdinimo mašinėles…” →

misstral
Aktualijos

Buvęs Rusijos karinių oro pajėgų (KOP) vadas gen. plk. Aleksandras Zelinas pareiškė, kad šiuo metu fronto bombonešio Su-25 pagrindu yra kuriamas naujas orlaivis, kurio kovinė versija būtų valdoma dviejų pilotų: vado ir šturmano-operatoriaus.

Karininko A. Zelino teigimu, sudėtingos lėktuvo ginkluotės sistemos ir užduočių, skiriamų orlaivio pilotams, kompleksiškumas reikalauja „keturių, o ne dviejų akių“.

Continue reading „Karinės žinios iš Rusijos: „prancūzų karinio desanto laivo pirkimas yra svarbus technologiniu požiūriu”” →

desantniki_puola
Žvalgyba

Laikraštis „Izvestia“ informuoja, kad Maskvos šiluminių technologijų instituto direktorių Sergejų Nikuliną atleis iš pareigų. Vyriausybės direktyva jau yra nusiųsta pasirašyti vicepremjerui Dmitrijui Rogozinui.

Spauda pažymi, kad šio posto S. Nikulinas netenka dėl pavaldinio, naujausių raketų „Jars“ ir „Bulava“ generalinio konstruktoriaus Jurijaus Solomonovo, išsakytos viešos kritikos Gynybos ministerijos atžvilgiu. „Kvailybė, Amerikos provokavimas konfrontacijai, betikslis pinigų švaistymas“, – taip J. Solomonovas charakterizavo Rusijos gynybos ministeriją dėl pasirinktų prioritetų kuriant naują ginkluotę. S. Nikulino atleidimas iš pareigų ruošiamas nepaisant sėkmingai baigtų raketos „Bulava“ bandymų, ją prezidentas Dmitrijus Medvedevas pavedė priimti į ginkluotę. (www.newsru.com).

Continue reading „Apie Rusijos armiją, žvalgybą, ginkluotę ir karines pratybas” →

jukneviciene_rasa11
Politinės intrigos

Kaip derėtų vertinti Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės interviu, duotą Sausio 13-osios minėjimo išvakarėse LRT laidos “Ant svarstyklių” vedėjui Gintarui Aleknoniui?

Interviu – informatyvus, nuoširdus, teikiantis vilčių. Ir tuo pačiu – nenutylintis padarytų klaidų, neslepiantis nenuveiktų darbų?

Pirmasis įspūdis – būtent toks. KAM vadovė džiaugėsi, kad per pastaruosius kelerius metus, kol ji vadovauja krašto apsaugos ministerijai, net keletą kartų lankėsi JAV, kur susitikdavo su aukšto rango Amerikos gynybos pareigūnais. Dažni vizitai Amerikon byloja, jog oficialusis Vašingtonas vertina Lietuvą kaip patikimą, svarbų partnerį.

Continue reading „Ko pasigedau televizijos diskusijų laidoje “Ant svarstyklių”” →

mistral_px600
Politinės intrigos

Baltijos šalių ir Gruzijos protestai dėl Prancūzijos sprendimo parduoti karinius desantinius laivus „Mistral“ Rusijai, atrodo, virsta niekais. Sausio 25-ąją didžiausiame vakarų Prancūzijos uoste Sen Nazere (Saint Nazaire) tarp šios šalies ir Rusijos buvo pasirašyta sutartis statyti ir parduoti pastarajai keturis sraigtasparnius plukdančius laivus. Iškilmėse dalyvavo prezidentas Nicolas Sarkozy, iš Rusijos pusės – vicepremjeras Igoris Sečinas. Taip baigėsi dvejus metus užtrukusios derybos, kurios kurstė visų NATO šalių aistras, o labiausiai valstybių, kurios šliejasi prie Rusijos teritorinių vandenų.

Continue reading „„Mistral“ sandėris įvyko: kokia politinė jo kaina?” →

naomi-klein
Aktualijos

Dvidešimtosios Sausio 13-osios metinės primena Lietuvai istoriškai svarbius laikus. Tuomet -1991 metų pradžioje, sovietinės imperijos pamatai jau aižėjo. Ir bandymai ginkluota agresija palaužti lietuvių tautos laisvės siekius nedavė rezultatų. Sovietinė imperija žlugo kaip ir kadaise galinga Romos imperija. Byrant SSSR, įvairiose respublikose neapsieita be aukų – štai 1989 metais Gruzijoje sovietiniai kariškiai nužudė 20 žmonių, 1991 metais Latvijoje nužudyti 7 žmonės, o Lietuvoje Sausio 13-ają Vilniuje žuvo 14 žmonių, 1991 metų gegužės mėnesį buvo nušautas muitininkas G.Žagūnis, o už kelių mėnesių klastingai nužudyti 7 muitininkai ir policijos pareigūnai.

Continue reading „Kai konflikto tąsa suinteresuotos galingos jėgos” →

francuaza_1
Aktualijos

Istoriką Rusijos ir Europos santykiuose labiausiai pritrenkia tai, kad vakariečių iliuzijos dėl Rusijos nesikeičia ir ši sugeba primesti idėjas, pagal kurias užsieniečiai ją – dar ir klaidingai – interpretuoja. Taip paaiškina ir kitą Rusijos ir Europos bendradarbiavimo dėmenį: stulbinamą Vakarų partnerių kurtumą. Greitai pamirštama bene viskas: nuolatinės rusų verslininkų nesėkmės, Europos pareigūnų įžeidinėjimai, žmogžudystės, diplomatų įžeidimai, nacionalizacijos, neįvykdyti įsipareigojimai ir tarptautinės teisės pažeidimai.

Vos Rusija pradėjo karą užimdama penktadalį kaimyninės valstybės teritorijos, Jungtinės Valstijos prabilo apie santykių “perkrovimą iš naujo”, pamirštant senas klaidas (taip pat ir vertingą patirtį, iš kurios būtų galima pasimokyti). O Prancūzija, parduodama “Mistral” tipo desantinių laivų, duoda priemonių kitam karui prieš kaimynę.

Continue reading „Rusija ir Europa: “Perkrovimo iš naujo” pavojai” →

gaublys_kas
Aktualijos

Praėjusį šeštadienį “Lietuvos ryte” pasirodė trečioji buvusio VSD vadovo Mečio Laurinkaus publikacija “Be kaukės”. Šiame rašinyje buvęs ilgametis VSD generalinis direktorius įdomiai gvildena keletą tikrai aktualių temų. Pavyzdžiui, M.Laurinkus pateikia savo požiūrį, kodėl ilgainiui VSD pradėjo skūpiai teikti informaciją Seimo nariams (ogi todėl, kad kai kurie parlamentarai dalį gautos konfidencialios informacijos savireklamos tikslais nutekindavo žurnalistams).

M.Laurinkus taip pat svarsto, kodėl per pastaruosius keletą metų ši slaptoji tarnyba nuolat patenka į visuomenės akiratį ir niekaip nesugeba išvengti viešai eskaluojamų skandalų. Pasak M.Laurinkaus, Lietuvoje įsigaliojo bloga praktika, kai VSD tekdavo teikti pažymas dėl privatizuojamų objektų (“VSD automatiškai atsidurdavo ekonominių interesų susidūrimo lauke”).

Continue reading „„Praėjusi savaitė” – visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt akimis (3)” →

video_cip
Aktualijos

Vasario 24-ąją prie Vilniuje įsikūrusios Prancūzijos ambasados buvo surengtas protesto mitingas. Kelios dešimtys atsargos karininkų bei visuomenės veikėjų smerkė oficialiojo Paryžiaus ketinimus Rusijai parduoti karo laivą “Mistral”. Laivas, kurį prancūzai sumanė parduoti Rusijai, kaštuoja apie 600 mlj. eurų, jis gali plukdyti 16 sraigtasparnių, 40 sausumos puolamųjų mašinų, 900 karių ir tuo pačiu atlikti visas štabo bei vadovavimo funkcijas.

Spėjama, kad šio laivo Rusijai reikia agresyviems tikslams. Mat įsigyti “Mistral” Kremlius nusprendė po 2008-aisiais įvykusio trumpo Rusijos – Gruzijos karo. Toks modernios NATO šalies ginkluotės pardavimas valstybei, kuri NATO aljansą vertina kaip grėsmę, – skandalingas precedentas. Jis kelia pavojų ne tik trims Baltijos valstybėms, bet ir Lenkijai, Ukrainai, Gruzijai.

Continue reading „Prancūzija išduoda NATO aljanso solidarumo principus” →