Kai konflikto tąsa suinteresuotos galingos jėgos


Print

Dvidešimtosios Sausio 13-osios metinės primena Lietuvai istoriškai svarbius laikus. Tuomet -1991 metų pradžioje, sovietinės imperijos pamatai jau aižėjo. Ir bandymai ginkluota agresija palaužti lietuvių tautos laisvės siekius nedavė rezultatų. Sovietinė imperija žlugo kaip ir kadaise galinga Romos imperija. Byrant SSSR, įvairiose respublikose neapsieita be aukų – štai 1989 metais Gruzijoje sovietiniai kariškiai nužudė 20 žmonių, 1991 metais Latvijoje nužudyti 7 žmonės, o Lietuvoje Sausio 13-ają Vilniuje žuvo 14 žmonių, 1991 metų gegužės mėnesį buvo nušautas muitininkas G.Žagūnis, o už kelių mėnesių klastingai nužudyti 7 muitininkai ir policijos pareigūnai.

Pastaruoju metu Rusiją valdantis Kremliaus režimas vėl kelia grėsmes kaimyninėms valstybėms. Prieš keletą savaičių Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pagrįstai pareiškė, kad  Prancūzijoje pagamintų didžiulių karinių laivų ,,Mistral” pardavimas Rusijai kelia dideles grėsmes. Tai, kad NATO blokui priklausanti Prancūzija bendradarbiauja su Rusija valdančiu fašistiniu Kremliaus režimu – tikrai apgailėtinas reiškinys. Tiesa, Rusijos valdžios pareigūnai teisinasi, kad „Mistral“ laivai bus naudojami ,,tik taikiais tikslais“. Na, matyt, netrukus galėsime stebėti tokį vaizdelį – „Mistral“ laivas į Klaipėdą atveža tūkstančius rusų turistų, o šie perka lietuviškas dešras ir kelia Lietuvos ekonomiką.

Su Sausio 13-osios įvykiais susiję daug paslaptingų momentų. Tuomet Lietuvoje itin aktyviai veikė sovietinės slaptosios tarnybos – KGB ir GRU. Jų darbuotojai rinko informaciją apie besikuriančių Lietuvos valdžios institucijų ir atsikuriančios krašto apsaugos padalinių veiklą. Be to, KGB ir GRU pareigūnai planavo ir įvairius išpuolius bei diversijas. Sausio 11-13 dienomis vykdyti Spaudos rūmų, Televizijos bokšto ir Lietuvos Radijo ir televizijos pastatų užgrobimai – tai tik menka šių planuotų išpuolių dalis. Kitų agresijos aktų jie taip ir neįvykdė, nes negavo komandų iš Maskvos. Tačiau slaptųjų tarnybų darbo braižas visais laikais kelia daug abejonių. Štai dar prieš keliolika metų atskleista, kad garsusis dalininkas Pablo Pikaso nuo 1944 metų buvo sekamas net 25 metus. Jokių P.Pikaso nusikalstamos veiklos faktų neaptikta. O tuomet, kai Lietuvos VSD vadovavo A.Pocius ir T.Dabašinskas, buvo persekiojami ir šmeižiami žurnalistai bei visuomenės veikėjai – D.Kuolys, T.Dapkus, L.Pociūnienė.

Kai kurių politikų ir visuomenė veikėjų pastangos šlovinti sovietinius laikus yra apgailėtinos. Tuomet nuo 1944 iki 1990 metų egzistavo didžiulė priespauda, vyko masinės represijos, o Katalikų Bažnyčios dvasininkai ir tikintieji buvo nuožmiai persekiojami. Būtent nuo 1988 metų prasidėjusi Sąjūdžio banga ir lemtingi 1990 – 1991 metai smarkiai pakeitė Lietuvą, mūsų krašte atsirado žodžio laisvė, susirinkimų laisvė, o tikintiesiems atsivėrė tikra tikėjimo laisvė – jie jau galėjo atvirai, be jokių trukdymų, išpažinti tikėjimą. Tiesa, vadinamąją sovietmečio nostalgiją, kuri dar rusena dalies Lietuvos žmonių širdyse, galima suprasti. Sovietmečiu kasdienis gyvenimas buvo stabilesnis –  mokesčiai tuomet buvo nedideli, neaukštos ir maisto produktų kainos, egzistavo pakankamai išvystyta socialinių garantijų sistema. Sovietmečiu ir nedideles algas gaunantys žmonės nejautė ekonominių nepriteklių.

Rublio ir lito galios skirtumai akivaizdūs – jei už rublį žmogus galėdavo iš parduotuvės parsinešti visą produktų krepšį, tai dabar už litą neišeina nusipirkti jokio maisto produkto, nebent kartais galima nusipirkti nukainuotą batoną. Duonos kepalas tuomet kainavo 20 – 30 kapeikų, o dabar 2 – 3 litus. Gaunant kad ir nedidelę 100 – 120 rublių algą, buvo galima normaliai pragyventi. O nemaža dalis žmonių gaudavo kur kas didesnes: 170 – 250 rublių algas. Tačiau šiuo metu visuomenėje girdimi dejavimai dėl skurdo ir išnaudojimo neduos rezultatų, jei nebus imtasi priemonių ekonominiam ir socialiniam stabilumui pasiekti. Čia labai ryškūs du faktoriai – tai mokesčių reguliavimas (progresinių mokesčių įvedimas – mažiau gaunantys moka mažus mokesčius, kiek daugiau uždirbantys – didesnius, o gaunantys didžiules algas – ir didelius, bent 40 procentų fizinių asmenų pajamų mokesčius).

Lietuvoje pernelyg dideli PVM mokesčiai irgi neskatina verslo vystymosi. Pakeitus mokesčių sistemą, galima duoti didelį ekonominį postūmį. Antras svarbus faktorius – tai darbdavių ir dirbančiųjų santykis. Yra tokių darbdavių, kurie sąžiningai elgiasi su savo valdomų įmonių darbuotojais, esant galimybei, gerokai kelia algas. Kitur, kur įsigali godūs ir savanaudiški darbdaviai, reikia profsąjungų įsikišimo. Profsąjungos Lietuvoje dar silpnos, tačiau yra vilčių, kad būtent šiuo sudėtingu periodu profsąjungos ims stiprėti.

Laisvės ir nelaisvės keliai susikerta visame pasaulyje. Priespaudos grėsmės tokios pat aktualias kaip ir prieš kelis dešimtmečius. Kanados žurnalistė Naomi Klein teigia: „Mafijinės struktūros ir galingos tarptautinės korporacijos kelia didžiulę grėsmę kai kurioms Lotynų Amerikos, Afrikos ir Rytų Europos šalims. Tokios struktūros skatina korupciją, organizuoja itin pelningas kriminalinio verslo šakas, skatina ir išnaudojimo bei skurdo apraiškas“. O Izraelio žurnalistas Israelis Šamiras pastebi, kad ir Palestinos – Izraelio konfliktas neatsitiktinai tapo tikru Gordijaus mazgu. Tuo, kad šis konfliktas tęstųsi, suinteresuotos įvairios jėgos – tiek Palestinoje didelę įtaką turinti ekstremistinė HAMAS organizacija, tiek tarptautiniu mastu veikiančios galingos slaptosios ložės ir ginklų prekeivių karteliai. O dėl SSSR žlugimo I.Šamiras mano: „Sovietų sąjungos žlugimas buvo neišvengiamas. Ši ant melo ir smurto pamato pastatyta „blogio imperija“ buvo pasmerkta žlugti. Ir 1988-1991 metais vykusios beviltiškos pastangos bet kokia kaina išsaugoti SSSR buvo blankios ir desperatiškos“. O šiandieninėje Rusijoje opozicijos politikai, kai kurie dvasininkai ir intelektualai – dvasininkas Glebas Jakuninas, dainininkai Jurijus Ševčiukas ir Valerijus Meladzė, politikai Garis Kasparovas, Borisas Nemcovas, Ilja Budraitskis, Zacharas Prilepinas, Natela Boltianskaja ir kiti jų bendražygiai kovojo su žiauria putinizmo santvarka, pamynusia demokratines vertybes ir nubloškusia Rusiją į skurdo ir korupcijos liūną.

Nuotraukoje: Kanados žurnalistė  Naomi Klein, kuri domisi mafijos užvaldytomis valstybėmis. 

2011.01.13


Prisijunkite prie diskusijos