„Lada Niva“ – VFR kancleriui Helmutui Šmitui


Print

Šūsnis slaptų dokumentų iš Maskvos archyvų, su kuriais susipažino vokiečių žurnalas Der Spiegel, liudija, kad Maskva visiškai nenorėjo rengti Olimpiados-80.

Antai 1975 metų gruodžio 25 SSKP CK generalinis sekretorius Leonidas Brežnevas apie artėjantį renginį užrašė, kad „kažkokiu keistu būdu mes vis dėlto priėmėme sprendimą surengti Olimpines žaidynes. Jos kainuoja milžiniškus pinigus, ir gal dar yra prasmės jas atšaukti“. „Be to, išlieka teroro aktų ir skandalų, kurie gali pakenkti Sovietų Sąjungos reputacijai, pavojus“, – pridūrė generalinis sekretorius.

Matiaso Šepo medžiagoje sakoma, kad tuometiniam valstybės vadovui teko galvoti apie teroro aktus ne mažiau, nei dabartiniam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Kaip pažymėta KGB vadovo Jurijaus Andropovo tarnybiniame rašte, datuotame 1980 metų gegužės 12, „mūsų priešo specialiosios tarnybos ir užsienio antisovietinės organizacijos aktyviai planuoja akcijas, kurios sužlugdytų Olimpines žaidynes“.

„Ryšium su tuo, – sakoma toliau, – buvo priimtas sprendimas neleisti įvažiuoti į SSSR šešiems tūkstančiams užsieniečių, kurie galėtų surengti priešiškas akcijas sportinio renginio matu“. Be viso šito, SSSR MVD vidiniam naudojimui išspausdino trijų tūkstančių tarptautinių teroristų fotografijas.

Kaip ir V.Putinui, taip ir L.Brežnevui teko kovoti su Vakarų šalių reakcija. Kaip žinoma, 1979 metų gruodį Sovietų Sąjunga įsiveržė į Afganistaną, ir 42 valstybės, su jomis ir JAV, Japonija ir VFR, nusprendė boikotuoti Olimpiadą. Kaip pabrėžia Der Spiegel, L.Brežnevas labai norėjo „perkalbėti“ VFR kanclerį Helmutą Šmitą ir nusprendė tai padaryti automobilio pagalba.

„Aš siūlau padovanoti H.Šmitui automobilį Lada Niva, kuris VFR kainuoja 16 tūkst. markių“, – pareiškė L.Brežnevas politinio biuro posėdyje 1980 metų birželio 19. Priežastis, kodėl Sovietų vadovybė planavo padovanoti vokiečių politikui būtent automobilį važiavimui blogais keliais, buvo ta, kad „Šmitas pakrantėje netoli Kilio turi vilą, o keliai ten nelabai geri, tuo labiau, kad Šmito žmona vairuoja automobilį ir tyrinėja pelkių augalus“. „Atsižvelgiant į tai, man regis, kad tokia dovana patiks Helmutui Šmitui“, – baigė Sovietų lyderis.

Kaip dovana Vakarų Vokietijos užsienio reikalų ministrui Hansui Ditrichui Genšeriui, savo ruožtu, buvo aptarinėjamas medžioklinis šautuvas.

Automobilį planuota padovanoti per Vokietijos kanclerio darbo vizitą Maskvoje 1980 metų birželio 30-ąją, tai yra prieš tris savaites iki oficialios Žaidynių atidarymo ceremonijos. Tai, kad Kremlius iš tikrųjų planavo tokiu būdu išvengti VFR boikoto, patvirtina 1980 metų birželio 18 dienos telegrama Sovietų ambasadoriui Bonoje. Joje buvęs VFR Nacionalinio olimpinio komiteto prezidentas Vilis Daumė prašo „nelaikyti Vokietijos sprendimą nedalyvauti Olimpiadoje Maskvoje galutiniu. Visiškai įmanoma, kad situacija pasikeis po Šmito vizito Maskvoje“.

Kaip priduria Der Spiegel, artima absurdui idėja surengti žiemos Olimpiadą subtropiniame Sočyje priklauso ne Vladimirui Putinui, o Michailo Gorbačiovo vyriausybei. Kaip matyti iš išslaptintų dokumentų, Sočis planavo paduoti paraišką rengti 1998 metų žiemos Olimpiadą, bet tada pirmenybė atiteko Japonijos Naganui.

Šaltinis: Der Spiegel

2014.02.13; 06:43


Prisijunkite prie diskusijos