Prasidėjus Krymo okupacijai Vokietijos kanclerė Angela Merkel po ilgo telefoninio pokalbio su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu JAV prezidentui Barackui Obamai pranešė, jog ji nėra tikra, ar ponas Putinas išsaugojo ryšį su realybe. Pasak jos, jis atsidūrė kitoje realybėje.
Tąsyk V. Putinas žinisklaidai aiškino, kad rusų kariai į Krymą esą siunčiami dėl humanitarinių tikslų, o Kryme su ginklais patruliuoja savigynos būriai, kurių uniformos tik panašios į Rusijos. Esą jie nori apginti savo miestus, kad jų neištiktų Kijevo likimas, kuriame siautėjo asmenys, ruošti Lietuvoje ir Lenkijoje. Ir taip toliau.
Apie ką tuo metu kalbėjo V. Putinas su A. Merkel, matyt, sužinosime tik jos memuaruose, jei tokie kada nors bus. Tačiau tarptautinės teisės požiūriu Putinas, vertindamas įvykius Ukrainoje, jau tuo metu viešai žėrė (ir dabar tebežeria) keistus argumentus ir faktus. Apie visišką Rusijos neutralumą, apie taikos Ukrainoje siekį, humanitarinę Rusijos pagalbą, apie fašistų valdžią Ukrainoje. Sąrašą galima būtų tęsti.
Deja, tik ką įvykęs ES viršūnių susitikimas Briuselyje ryškiai pademonstravo, kad ir pati Vokietijos kanclerė, labai panašu, „atsidūrė kitoje realybėje“, jei ne blogiau.
Minties galiūnė Merkel
Po įtempto slapto ES vadovų posėdžio Ukrainos klausimu sekmadienio naktį A. Merkel pareiškė, kad Vokietija nemato galimybės tiekti vokiškų ginklų Ukrainai. Ji rėmėsi logika, labai panašia į V. Putino:
„Mes nenorime to daryti dėl tos priežasties, jog netikime galimybe išspręsti šį konfliktą kariniais metodais. O todėl mes negalime sudaryti įvaizdžio, neva ginklų tiekimas Ukrainos armijai sustiprinti padės krizės išrišimui“.
Tai gal ponia Merkel pasiūlytų kariaujančiai su Rusija Ukrainai visai nusiginkluoti, kad klausimą būtų galima išspręsti ne kariniais metodais dar efektyviau?
Na, pagrįstų A. Merkel savo nenorą parduoti modernių ginklų Ukrainai, pavyzdžiui, bent baime, kad jie pateks į teroristų rankas, arba kad nėra garantijų, jog, galbūt, korumpuota Ukrainos kariuomenės intendantūra juos pelningai neperparduos trečiose šalyse, – dar būtų suprantama. Bet jos pasakyti žodžiai realioje karinėje situacijoje Ukrainoje yra tiesiog juokingi, net norint padėti Putinui.
Tiesa, A. Merkel pagaliau pripažino, kad V. Putinas siekia taikos Ukrainoje įvesdamas savo kariuomenės dalinius į Donbasą, bet nerealiame pasaulyje gražiai paprašius, jis gal ir sustos. Ir tada minties galiūnė A. Merkel pasieks, kad būtų nutraukti karo veiksmai ir prasidėtų taikos derybos.
A. Merkel kol kas nepasako, nes ir neturi ką pasakyti, su kuo konkrečiai turi vykti taikos derybos. Matyt, dar nepabuvojo tuo klausimu nerealiame pasaulyje ir negavo nurodymų.
O tai, kad V. Putino noras visiškai sutampa su A. Merkel siekiu, rugpjūčio 31 d. išdėstė portalo „Novoje Vremia“ publicistas Maratas Gelmanas straipsnyje „Karinis Kremliaus planas“. Jis perpasakojo Vladimiro Lukino, ilgamečio SSRS ambasadoriaus JAV, šiais metais kadencijai pasibaigus pasitraukusiu iš V. Putino įgaliotinio žmogaus teisių reikalams pareigų, pokalbį su juo apie karinius Kremliaus tikslus.
Vladimiras Lukinas aiškina Kremliaus karinę politiką Ukrainoje
Pasak Vladimiro Lukino, joks Donbasas Putinui nereikalingas. Jam reikalingos begalinės visišką jo pasitikėjimą turinčių sukilėlių (teroristų, – red.) vadų derybos su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, kurios užkirstų bet kokias Ukrainos viltis tapti NATO ir Europos Sąjungos nare.
"Uždavinys – įtikinti Porošenką, kad jis negali nugalėti. Niekada. Kariuomenė, skaitykite, neįvesta. Bet įves jos lygiai tiek, kiek reikės, kad Porošenka tai suprastų ir sėstų prie derybų stalo su tais, kuriuos nurodys Putinas. Su visiškai jam paklusniais žmonėmis. Tie patys žmonės lygiagrečiai sukurs dabartinių separatistų politinį sparną Kijeve“, – sakė V. Lukinas.
„Doneckas ir Luganskas liks Ukrainos sudėtyje, kaip šalies neįstojimo į NATO garantas. Federalizacijos reikalavimo prasmė ta, kad referendumai dėl įstojimo į kokį nors bloką vyktų atskirai kiekviename regione, ir jei bent vienas pasisako prieš, šalis į bloką neįstoja“, – aiškino jis.
"Ir mums nėra kur skubėti. Tai jam (P. Porošenkai, – red.) reikia skubėti. Nes kitaip mergužėlė su kasa (Julija Tymošenko, – red.) kaip mat jį suvalgys. Tai Porošenkos kėdė po sėdyne dega, bet ne mūsų. Ideale viskas turi sugrįžti prie to, kaip buvo prie Janukovyčiaus, tik be Janukovyčiaus“, – reziumavo V. Lukinas.
Taigi, kaip ir A. Merkel, V. Putinas nori derybų.
Vladimiro Lukino versija gana realistiška
Sunku įsivaizduoti, kad po tebesitęsiančių Putino kariaunos bombardavimų sugriautų daugiamilijoninio Donbaso miestų infrastruktūrų, gamyklų, šachtų, tiltų, geležinkelių, aerouostų Putinui kiltų noras imti pinigus iš savo biudžeto šiam šiaip jau ir normaliose sąlygose dotuotam kraštui atstatyti ir išlaikyti. Ir iš tiesų, jeigu ruošiesi okupuoti kraštą, tai kam be būtino reikalo bombarduoti civilinius objektus.
V. Putinas trina rankas – visi sugriovimai yra Kijevo rūpestis. Ir galvos skausmas dėl ateities visoje šalyje.
Taip pat sunku įsivaizduoti, kad Rusija galėtų ilgesniam laikui užvaldyti kokį nors sausumos ruožą palei Azovo jūrą, jungiantį Rusiją su Krymu. Apie tai daug šnekama Vakarų žiniasklaidoje.
Dabar Ukrainoje pagal įstatymus taikos metu yra 440 tūkstančių pajėgių kariauti žmonių su antpečiais.
Ginkluotas pajėgas sudaro 184 tūkstančių skaičius, iš jų – 139 tūkstančiai karinėje tarnyboje. Pasienio tarnyboje tarnauja 50 tūkstančių, iš jų 42 tūkstančiai – karinėje tarnyboje. Nacionalinėje gvardijoje – 60 tūkstančių. Saugumo tarnyboje – 35,5 tūkstančio, iš jų 27,2 tūkstančio karinėje tarnyboje. Vidaus reikalų ministerijoje – 245 tūkstančiai, iš kurių 172 tūkstančiai – eiliniai pareigūnai ir jų vadai.
Jei tik pusė jų šiandien kariautų atremiant Kremliaus agresiją, jos Ukrainai visiškai pakaktų susidoroti su agresoriumi šalies viduje. Tiesa, iškyla priešo ginkluotės pranašumo klausimas. Bet jis nėra toks drąstiškas, kaip kartais pateikiama.
Oficialiais duomenimis Ukrainos antiteroristinėje operacijoje dalyvauja apie 50 tūkstančių žmonių su antpečiais.
Iš kitos pusės, šiuo metu Ukrainą palei valstybinę sieną su Rusija, Moldovos Padnestre, Baltarusija, administracinę sieną su okupuotu Krymu supa maždaug 50 tūkstančių Rusijos sausumos kariuomenė (rytuose prie Lugansko ir Donecko sričių apie 15 tūkstančių).
Karo veiksmuose Ukrainos rytuose dalyvauja apie 20 tūkstančių vietinių smogikų ir Rusijos karių.
Todėl galima manyti, kad tai ir yra ta V. Lukino įvardinta pakankama Rusijos ginkluota jėga kariniam neapibrėžtumui Ukrainos Rytuose palaikyti ir priversti Ukrainos prezidentą sėsti prie derybų stalo su teroristais.
Nesutarimai Europos Sąjungoje, nesutarimai NATO
Kaip žinia, po to, kai tapo aišku, jog Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainos rytų regioną ir nekreipia dėmesio į reikalavimus stabdyti agresiją, ES viršūnių susitikime Briuselyje rugpjūčio 30-31 d. Europos Komisija buvo įpareigota per savaitę parengti naują sankcijų Rusijai paketą. Galima manyti, kad paruošus paketą jį dar svarstys ES valstybės, po to derins tarpusavyje ir tik po to paketui galbūt bus pritarta.
Tai užims laiko. Manoma, kad bent keturios ES valstybės – Slovakija, Čekija, Vengrija ir Kipras gali vetuoti naujų sankcijų pritaikymą Rusijai. Slovakija tai jau pareiškė viešai. Tad sankcijų paketas gali būti iš viso atmestas, o jei ir būtų priimtas, tai, sunku tikėtis, kad jis bus veiksmingas.
Stebina ES biurokratinės mašinos neveiklumas. Juk jau seniai buvo kalbama apie naują sankcijų paketą Rusijai, jei ši nenutrauks agresijos prieš Ukrainą. Tad logiška galvoti, kad jis jau seniai turėjo būti parengtas ir suderintas iš esmės, beliktų jį ištraukti iš stalčiaus ir galbūt šiek tiek pakoreguoti, jei būtų iškilę nauji iššūkiai, o tokių lyg tai nebuvo. Bet turime kaip turime.
Artėja NATO viršūnių susitikimas Velse, Didžiojoje Britanijoje (rugsėjo 4-5 d.).
Jau minėtame A. Merkel pareiškime apie atsisakymą tiekti Ukrainai ginkluotę nuskambėjo ir tokie žodžiai:
„Aš negaliu čia kalbėti už visus, kitose valstybėse gali būti kiti atsakymai į panašų klausimą, bet mano pozicija išliks nepakitusi ir iki NATO viršūnių susitikimo“.
Taigi, Merkel NATO viršūnių susitikime pasisakys prieš ginklų tiekimą Ukrainai. Žinoma, kiekviena NATO valstybė laisva pati spręsti, ar tiekti kokiai nors ne NATO šaliai ginklus. Tačiau tokios reikšmingos NATO narės, kokia yra Vokietija, nuomonė, jei ją paremtų dauguma NATO narių, būtų labai nenaudinga Ukrainai. Tikėkimės, kad Vokietija liks mažumoje.
Šalia to, prieš kelias dienas vokiečių Der Spiegel, remdamasis šaltiniais Vokietijos vyriausybėje ir NATO būstinėje Briuselyje, pranešė, kad Lenkija, Baltijos valstybės, o taip pat Kanada reikalauja denonsuoti NATO ir Rusijos bendradarbiavimo pagrindų aktą, kuris riboja NATO karių, kuriuos galima būtų dislokuoti buvusio rytų bloko šalių teritorijoje, skaičių. Tačiau tam priešinasi Berlynas.
Visgi A. Merkel pozicijos silpnėja su kiekvienu Rusijos kariniu žingsniu, rašo Der Spiegel.
Jei minėtas aktas iš tiesų yra kliūtis steigti NATO bazes, pavyzdžiui, Lietuvoje, tai galima vertinti tik kaip A. Merkel priešiškumą Lietuvai esminiu, saugumo, klausimu. Ir priešiškumą Ukrainai, nes stiprios NATO pozicijos prie NATO sienų su Rusija ir Ukraina priverstų Rusiją labiau susimąstyti dėl savo pačios saugumo, o ne dėl „taikos“ Ukrainoje, jei atsitiktų nenumatyti dalykai.
Būkime optimistais
Vertindamas Ukrainos perspektyvą V. Lukinas neužsiminė apie pačios Rusijos perspektyvą.
Taip, karas brangiai kainuos Ukrainai, bet ją finansiškai pasiruošę remti daugelis valstybių ir finansinių organizacijų. Gera žinia atėjo iš Tarptautinio valiutų fondo (TVF). TVF peržiūrėjo paskolos išdavimo perspektyvas atsižvelgiant į Antiteroristinę operaciją bei Rusijos kariuomenės įsiveržimą į Rytų Ukrainą, bet nepakeitė paskolos išdavimo plano ir net sušvelnino Ukrainai kai kurias paskolos gavimo sąlygas. Tai rodiklis, kad turintis gerus analitikus ir gaunantis ne tik oficialią informaciją TVF prognozuoja Ukrainai gerą ateitį.
Kas kita Rusija. Vakarų sankcijos pradėjo veikti, lėtai, bet užtikrintai. Ekonomikos ir finansų analitikai prognozuoja, kad finansinius metus Rusija užbaigs pastebima recesija. Analitikai tvirtina, kad, jei ES, JAV, Kanada ir kitos šalys panorės ir pritaikys maksimalias finansines ir kitokias sankcijas, finansinė panika Rusijoje gali prasidėti tuoj pat.
Ir teks „nešti muilą“ iš Ukrainos maldaujant sankcijas atšaukti.
Nuotraukoje: straipsnio autorius Kastytis Stalioraitis.
2014.09.01; 16:48
