JAV viceprezidentas Baidenas tikriausiai labai nustebtų sužinojęs, jog Amerikoje šiuo metu aktyviai veikia tiek daug Rusijos slaptųjų tarnybų agentų, kiek jų veikė ir šaltojo karo metais.
Žodžiu, šaltojo karo laikai tęsiasi. Bent jau taip leidinyje “The Wall Street Journal” teigia Mišelė Van Kliv, vadovavusi amerikietiškąjai kontržvalgybai Džordžo V.Bušo prezidentavimo metais. Tačiau oficialusis Vašingtonas aktyviai imasi tik tų politinių ir organizacinių veiksmų, kurie ženkliai silpnina JAV kontržvalgybos struktūras.
Kodėl taip elgiamasi? Oficialus paaiškinimas – “tiesiog mažiau užregistruojama areštų ir kriminalinių nusikaltimų”. Bet ar ši nuostata atitinka tikrovę? Ar tikrai – nusikaltimų mažiau?
Kada ponas Romni pavadino Rusiją pagrindiniu, pavojingiausiu geopolitiniu Vašingtono priešu, ponas Baidenas pastebėjo: “ taip manantys vis dar, matyt, įsivaizduoja, jog šaltasis karas tarp JAV ir Rusijos tęsiasi, taigi net nežinau, kur jie buvo visą šį laikotarpį ir ką jie veikė”. Ponia Van Kliv prieštarauja tokiai viceprezidento Baideno nuostatai pabrėždama, jog “Romni iš tikrųjų padėtį analizuoja labai atidžiai”.
2010 metais amerikietiškasis FTB tyrė 7800 bylų, susijusių su užsienio žvalgybų skverbimosi į JAV teritoriją atvejais. Dauguma šių bylų – panašios kaip du vandens lašai: Maskvos atstovai bando užverbuoti svarbias pareigas užimančius amerikiečius. Tačiau baisiaisia, kad nė viena iš tokio pobūdžio bylų nepasiekė teismo. Žodžiu, niekas iš tų, kurie bandė verbuoti amerikiečius, ir tų, kurie sutiko arba buvo linkę talkinti Kremliui, nebuvo nubausti. Nenubausti net simbolinėmis bausmėmis. Viena iš šio keisto reiškinio priežasčių – demokratiniuose teismuose sunku įrodyti buvus būtent šnipinėjimo atvejį.
Straipsnio autorė mano, jog Baltųjų Rūmų vadovybė nesugeba būti įžvalgi, nepajėgia numatyti bent keleto svarbių ėjimų į priekį, nes nevertina kontržvalgybos struktūrų, nustumdama šią instituciją į antrąjį planą. Tokio nepavydėtino likimo būtent ir sulaukė JAV kontržvalgyba.
Van Kliv manymu, dabartinė Rusija dabartinė – labai specifinė šalis. Rusijos federalinė saugumo tarnyba (rusiškai – FSB) savo rankose sukoncentravo milžiniškus politinius bei finansinius resursus, sistemingai, masiškai likviduoja savo oponentus, įskaitant ir kritiškai rašančius žurnalistus, ir stiprina savo veiklą visoje JAV teritorijoje. O Baltieji Rūmai ir toliau karpo bei mažina finansinius asignavimus viskam, kas susiję su amerikietiškąja kontržvalgyba.
Štai tik vienas pavyzdys. Bet iškalbingas pavyzdys. Dešimt rusų nelegalų, areštuotų 2010-aisiais metais, nebuvo deramai apklausti. Jie grąžinti į Rusiją jų rimtai neištardžius – neišsiaiškinus visų svarbių detalių. Toks elgesys – skandalingas. Amerika galėjo išpešti daug slaptos informacijos, bet neišpešė. Tad nenuostabu, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas grąžintus nelegalus į Maskvą sutiko labai pompastiškai, iškilmingai, kaip herojus.
Rusijos žvalgyba – galinga, įtakinga, turtinga struktūra, kuriai nūnai įkandomos bet kokio sudėtingumo ir pavojingumo operacijos. O dabartinė JAV vadovybė, net ir sulaukusi neginčijamų įrodymų, kaip rusų šnipai nebaudžiami siautėja visoje Amerikoje, apsimeta, jog tokių faktų nėra. Taigi akivaizdu, kad amerikietiškoji kontržvalgyba praranda įtaką ir vis dažniau pralaimi dvikovą, rungtyniaudama su Rusijos žvalgyba.
Nuotraukoje: Rusijos nelegalė Ana Čapman taip ir nebuvo deramai apklausta Amerikos kontržvalgybos darbuotojų. Ši keista aplinkybė ramybės neduoda daugeliui slaptųjų tarnybų analitikų – kodėl?
Parengta pagal “The Wall Street Journal” publikacijas
2012.04.24
