Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu yra sakiusi, kad Lietuva ir Lenkija tarpusavio santykiuose turėtų padaryti pauzę, ir ši pauzė būtų žymiai geresnis pasirinkimas, nei taisyti tai, kas nepataisoma.
Ji teigė, kad geopolitinė Lietuvos padėtis per pastaruosius 3 metus žymiai pasikeitė, užsimindama apie Lenkijos siekius glaudesnių su Rusija ryšių. Įtampa tarp Lenkijos ir Lietuvos akivaizdžiai keičia geopolitinį klimatą ir platesniame Baltijos regione.
Kontinentiniame Baltijos regione, apimančiame Lenkiją, Rusiją ir tris Baltijos valstybes, pastaraisiais metais įvyko daug permainų.
Visų pirma, Rusija atgavo savo galingumą ir sustiprino įtaką šalia Baltijos regiono šalių esančiose Baltarusijoje ir Ukrainoje. Lenkija taip pat sustiprino savo padėtį, didesne dalimi dėl jos stiprios ekonomikos, kuri augo net finansinės krizės Europoje metu. Be o, įtakos turėjo ir valdžios pasikeitimas šalyje. Donaldas Tuskas įveikė Jaroslavą Kačynskį parlamento rinkimuose 2007 m, o Bronislavas Komorovskis tapo prezidentu po Lecho Kačynskio žūties 2010 m.
Lenkijos valdžios permainos turėjo daug įtakos santykiuose su Rusija. D. Tuskas ir B. Komorovskis laikėsi nuosaikesnės nei broliai Kaczynskiai politinės linijos Rusijos atžvilgiu, o Lenkijos politinė retorika prieš Maskvą tapo mažiau agresyvi nei prieš kelerius metus.
Tačiau tikrovėje Lenkijos santykių su Rusija negalima pavadinti glaudžiais, nors ir įvyko esminių permainų. Rusija vis dar kelia grėsmę Lenkijai saugumo srityje, o Lenkijos politinė ir ekonominė orientacija lieka artima ES ir NATO. Pavyzdžiui, Lenkijos ekonominiai ir prekybos santykiai su Vokietija žymiai lenkia jos verslo ryšius su Rusija.
Tačiau tai neguodžia Lietuvos, kuri suspausta tarp Rusijos ir jai priklausančio Kaliningrado bei Baltarusijos, saugumo požiūriu yra labiau pažeidžiama nei Lenkija. Lietuva ir Lenkija nesutaria didelės lenkų mažumos Lietuvoje klausimais ir dėl to tarp jų auga nepasitikėjimas.
Tačiau vis tik Lenkija ir Lietuva turi ir bendrų interesų. Vienas jų svarbiausių – jos abi siekia užsitikrinti saugumą nuo Rusijos. Abi jos siekia diversifikuoti energetikos šaltinius, kad užsitikrintų nepriklausomumą nuo Rusijos žaliavos šaltinių. Maskva supranta tai ir siekia išnaudoti šiuos nesutarimus tarp Lenkijos ir Lietuvos, siekdama pakenkti jų bendradarbiavimui prieš Rusiją. Be to, Maskva siekia išlaikyti balansą, siekdama pakenkti Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimui ir nesiima agresyvesnių veiksmų, kurie duotų neigiamą rezultatą.
Parengta pagal Stratfor/Warsaw Business Journal informaciją ir pranešimus.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
2012.06.20
