Seimas ketvirtadienį ketina priimti nutarimo projektą, kuriame numatytas žvalgybos kontrolierių įstaigos steigimas.
Projekte numatoma, kad 2022 metais žvalgybos kontrolierių įstaiga finansuojama iš Seimo kanceliarijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. Nuo 2023 metų žvalgybos kontrolierių įstaigai numatyti valstybės biudžeto asignavimai būtų tvirtinami atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu.
Siūloma, kad šis nutarimas įsigaliotų jau nuo šių metų vasario 1 d.
Seimas pernai gruodžio 9 d. priėmė Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą, kuriuo nusprendė įsteigti žvalgybos kontrolieriaus pareigybę ir Žvalgybos kontrolierių įstaigą.
Seimas skirs du žvalgybos kontrolierius 5 metų kadencijai. Jų kandidatūras parlamentui teiks Seimo pirmininkas.
Žvalgybos kontrolieriumi galės būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, turintis ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba. Jis taip pat turės atitikti nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
Žvalgybos kontrolieriumi bus skiriamas asmuo, kuris iki jo kandidatūros pateikimo Seime dienos pastaruosius 5 metus nebuvo valstybės politiku.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno inicijuotame įstatyme apibrėžtos žvalgybos kontrolieriaus teisės, pareigos, jam taikomi draudimai. Taip pat detaliai reglamentuota jo veikla, t. y. kokia tvarka atliekami tyrimai, kaip nagrinėjami gauti pareiškėjų ir žvalgybos pareigūnų skundai ir pranešimai.
Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą ir jį lydinčius dokumentus vetavo prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau pernai gruodžio 23 d. Seimas atmetė jo veto.
2022.01.20; 09:36
