Sekmadieniniai pamąstymai. Dviguba pilietybė ypatingam lietuviui


Preliminariais duomenimis dauguma Seimo narių pritartų prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuojamoms pataisoms, kurios turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvai Lietuvos piliečiams leistų turėti dvigubą pilietybę. Tokiai idėjai paramą išsakė tiek valdančiojoje koalicijoje, tiek opozicijoje esančių frakcijų parlamentarai. Gal tik Konstitucinis teismas kvestionuotų tokias pataisas.

Prezidentūros Pilietybės įstatymo pataisų projektas

Pataisos yra skirtos dar dviems išskirtiniams dvigubos pilietybės turėjimo atvejams.

Vienas atvejis – Lietuvai ypatingai nusipelniusiems Lietuvos piliečiams, kurie įgijo užsienio valstybės pilietybę, bet nespėjus jų oficialiai pripažinti Lietuvoje netekusiais Lietuvos pilietybės dėl to, kad tapo užsienio valstybės piliečiais, labai greitai pateikė prašymą leisti jiems išimties tvarka išsaugoti Lietuvos pilietybę ir tas jų prašymas buvo patenkintas.

Kitas skirtas tiems Lietuvai ypatingai nusipelniusiems Lietuvos piliečiams, kurie pagal dabar galiojantį Pilietybės įstatymą (PĮ) oficialiai neteko Lietuvos pilietybės dėl to, kad tapo užsienio valstybės piliečiais, bet pateikė prašymą leisti jiems išimties tvarka grąžinti Lietuvos pilietybę ir tas jų prašymas buvo patenkintas.

Tik ar tos pataisos reikalingos.

Dviguba Rusijos pilietybė Vokietijoje, Austrijoje, Moldovos Padnestrėje, Abchazijoje, Pietų Osetijoje, Baltijos valstybėse

Slaptai.lt, gvildenantis rytų užsienio slaptųjų tarnybų tematiką, jau seniai laikosi nuomonės, kad dvigubos pilietybės institutas kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Čia, aišku, visų pirma kalbame apie nedraugiškos Lietuvai ir jos sąjungininkams Rusijos atviros ir slaptos dvigubos pilietybės fenomeną.

Žinoma, yra neskaitlingų atvejų, susijusių su santuokų ir apskritai šeimų problemomis, kai humanizmo vardan dviguba pilietybė pateisinama su sąlyga, kad tos problemos nėra fiktyvios.

Bet visais kitais atvejais dvigubos pilietybės institutas Lietuvoje yra potencialus laukas veikti priešiškoms Lietuvos nepriklausomybei jėgoms. Korupcija, šantažas, nuo kurių Lietuva, deja, nėra apsaugota, padaro savo juodą darbą.

Keistai atrodo prezidentūros Aiškinamajame rašte punktas, kad „Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės“ prisiminus skandalingą atvejį, kai ordinas „Lietuvos dvaro“ intrigų dėka buvo suteiktas „ypatingai“ Lietuvai nusipelniusiam Rusijos piliečiui Vladimrui Jakuninui, tuometiniam galingam Rusijos geležinkelių bosui.

Dabar jis minimas, kaip artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygis agresijoje prieš Ukrainą, o agresija prieš Gruziją – tap pat jo sąskaitoje. Prisiminkime Rolando Pakso prezidentavimo metu iškilusį skandalą, susijusį su dviguba Rusijos piliečio Jurijaus Borisovo pilietybe. O tai, greičiausiai, tik aisbergų viršūnės. Ir ką, prezidente tapus D. Grybauskaitei korupcijos pavojai visiškai išnyko? Sunku tuo patikėti.

Jau seniai nestebina daugelio Lietuvos politikų ir partijų, su KGB pagalba išsikerojusių iš savo gimtojo kamieno – Sovietų Sąjungos komunistų partijos Lietuvos teritorijos skyriaus, liberali pozicija dvigubos pilietybės klausimu. Dabar tos partijos Seime „kovoja“ už socialinę demokratiją, darbą, tvarką, liberalias („pažangias“) ir panašias vertybes.

Apmąstomu klausimu stebina reikalo nesupratimas toje politinėje pusėje, kuri priešinosi dvigubos pilietybės šalininkams jau rengiant Konstitucijos projektą referendumui su labai griežtu dvigubos pilietybės ribojimu.

Tada dar nebuvo „žaliųjų žmogeliukų“ su balaklavomis sąvokos. Tada dar nebuvo žinoma, kad Rusijoje parengtas planas suteikinėti slapta kitų valstybių gyventojams Rusijos pilietybę. Dar nebuvo plūstelėjusi iki šiol tik Vakarų valstybių slaptosioms tarnyboms galbūt suprantamais keliais į Austriją, Vokietiją, kitas euroatlantinės erdvės šalis iš atvirosios vagystės pralobusių emigrantų banga iš Rusijos Federacijos ir kai kurių kitų buvusių SSRS „respublikų“.

Šiandien tai – Rusijos ir Jungtinės Karalystės, Rusijos ir Austrijos, Rusijos ir Vokietijos ir pan. dvigubų piliečių visuma, užnešusi korupcinio EBOLA virusą rusiškame variante visoje Europoje, dėl kurio dabar daug kas graužia nagus, bet padaryti jau mažai ką gali.

Gruzija – Abchazija, Pietų Osetija, Ukrainos Krymas su dvigubomis pilietybėms buvo vėliau.

Vėliau pasirodė ir žinios, kad pastebima dalis natūralizuotis Latvijoje nenorinčių rusakalbių gyventojų, kaip taisyklė turinčių asmens dokumentą, leidžiantį jiems judėti visoje Šengeno zonoje ir naudotis visomis darbo, paslaugų ir kapitalo judėjimo ES privilegijomis, vykdami į Rusiją ir atgal Rusijos pasieniečiams pateikia Rusijos piliečio pasą…

Ar jau užmiršti Krymo okupacijos vaizdai, kaip į Ukrainos kariuomenės kareivines veržiasi iki dantų ginkluoti „žalieji žmogeliukai, o jų priekyje eina isteriškai klykiančios moterys – pabandykite šauti. Kaip pradinėje Donbaso okupacijos stadijoje Donecko ir Lugansko srityse Ukrainos teisėsaugos pareigūnai atvykdavo nuginkluoti „žalių žmogeliukų“,  o surasdavo juos su granatsvaidžiais, minosvaidžiais, tankais ir šarvuočiais, apsuptais neginkluotų „niekuo nekaltų“ gyventojų minios?

Slaptai.lt didžiai abejoja, ar veiksmingi bus NATO kuriami greito reagavimo į „žalių žmogeliukų“ pasirodymą būriai, kol priešas nesilaiko jokių Ženevos konvencijų, ribojančių kariavimo metodus ir būdus, taisyklių, o NATO privalo jų laikytis. Juk tie niekšai gali ne tik moteris, senelius, bet ir vaikus panaudoti kaip priedangą savo saugumui.  

Bet pavojaus nuojauta jau tada, 1992 metais, pašnibždėjo tėvams – Konstitucijos kūrėjams ir ją referendumu patvirtinusiems Lietuvos piliečiams nors teoriškai atsisakyti liberalaus („pažangaus“) požiūrio į dvigubą pilietybę.

Tai kas gi atsitiko dabar? Kodėl prireikė plėsti dvigubos pilietybės galimybę išimties tvarka dar ir Lietuvos piliečiams? Kai jau vyksta karas Ukrainoje su „žaliaisiais žmogeliukais“, kai nesuprasi, kurie prieš Ukrainą kariaujančioje pusėje yra Ukrainos, o kurie Rusijos Federacijos piliečiai.

Negalima palyginti du nepalyginamus dalykus

Taigi, prezidentūros užmanymo esmė – ir turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvai Lietuvos piliečiams leisti turėti dvigubą pilietybę, nes dvigubą pilietybę turėti gali ypatingų nuopelnų Lietuvai užsienio valstybės pilietis. Tada, preizidentūros nuomone, išnyktų nepagrįsta, objektyviai nepateisinama Lietuvos piliečių diskriminacija užsieniečių atžvilgiu. Nes dabar Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, yra traktuojami kitaip, t. y. atsiduria blogesnėje padėtyje nei užsienio valstybių piliečiai, turintys ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.

Ne visai taip yra. Ir štai kodėl.

Pagal PĮ ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma užsienio valstybės piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.

Žiūrint grynai iš moralinės pusės suminėti užsieniečio veiksmai Lietuvoje ir užsienyje, jei jie nėra savanaudiški, tikrai gali būti vertinami kaip jo ypatingas nuopelnas mūsų šaliai, nes tai nėra jo pareiga. Jis įsipareigojęs tik savo valstybei. Tai – jo pasirinkimas, kurį santykinai galima pavadinti ypatinga meile Lietuvai.

Be to, teisine prasme Lietuvai ypač nusipelnęs užsienietis, pateikęs prašymą tapti Lietuvos piliečiu paprastai neatsisako savo valstybės pilietybės, bent jau kol negavo Lietuvos paso. Jei Prezidentė(as) jo prašymo nepatenkins, jis tiesiog liks „prie savų“ (nebent prašydamas Lietuvos pilietybės nusikalstų savo šalies įstatymams).

Viso to  negalima pasakyti apie Lietuvos pilietį, kurio tokie pat veiksmai Lietuvoje ir užsienyje, kaip užsieniečio, yra ne pasirinkimo reikalas, o natūralus iš Lietuvos piliečio pareigos  kylantis dalykas, kuriame pasirinkimas tik toks: jį galima atlikti gerai, blogai ar visai ignoruoti.

Be to, jei Lietuvos pilietis be Lietuvos sutikimo tapo kitos šalies piliečiu, iš karto iškyla jo padėties konstitucinis dviprasmiškumas. Juk Konstitucija draudžia dvigubą pilietybę iš esmės, kol  nepaaiškėja, kad ji priklauso retai išimčiai. Štai, jei Lietuvos pilietis delstų pranešti Lietuvai daugiau negu du mėnesius, kad jis – jau kitos šalies pilietis, už tai jam pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą gręsia bauda nuo 1000 iki 5000 litų.

Ir čia iškyla klausimas, ar leidžia Konstitucija Lietuvos piliečiui turėti niekuo nepagrįstą dvigubą pilietybę tegul ir tik du mėnesius, tegul ir nors vieną dieną.

Nejaugi viskas tik dėl vieno žmogaus?

Nors oficialiai nėra pareikšta, jog tokį žingsnį su pataisomis prezidentūra žengė konkrečiai dėl Lietuvos piliečio Žydrūno Ilgausko apsisprendimo tapti JAV piliečiu, tai, sprendžiant iš žiniasklaidos, – vieša paslaptis.

Straipsniai tuo klausimu, jų komentarai, diskusijos žiniasklaidoje kelia daug abejonių, ar nekils krepšinio mėgėjų protestų banga, jei būtų priimtas teigiamas sprendimas grąžinti Ž. Ilgauskui Lietuvos pilietybę. Daugelis tvirtina, kad ne Ž. Ilgauskas ypač nusipelnė Lietuvai, o Lietuva ypač nusipelnė Ž. Ilgauskui, Lietuvoje paruošdama jį stulbinančiai krepšininko karjerai USA NBA su atitinkamomis pajamomis.

Pasvarstykime paprastai. Dauguma mūsų kažko siekiame gyvenime. Vieni lieka žinomi tik savo parapijoje, kitiems ypatingų gabumų, darbštumo ir sėkmės dėka pavyksta prasimušti į pasaulines aukštumas ir atitinkamai būti įvertintiems pinigine išraiška. Apie tuos, kitus, natūralu, kalba pasaulis. Kas nors užsienio žiniasklaidoje ta proga, žiūrėk, pamini ir Lietuvą.

Bet ar gali būti mūsų piliečiui už jo asmeninę karjeros sėkmę skiriama „premija“ – teisė būti ir kitos šalies piliečiu? Tikrai ne.

Štai jeigu tokie sėkmingi Lietuvos piliečiai iš savo uždirbtų užsienyje pinigų užsiimtų pastebima aktualia labdara Lietuvoje, tarkime šalies gynybos reikmėms, arba JAV airių Airijoje pavyzdžiu investuotų liūto dalį į Lietuvos ekonomiką, kurioje investicijų rizika ne pati mažiausia pasaulyje, besąlygiškas Lietuvos pilietybės išsaugojimas ar sugrąžinimas dar būtų suprantamas.

Ar ne geriau būtų…

Galima spėti, kad Ž. Ilgausko rėmėjams dvigubos pilietybės klausimu greičiausiai ne pats Ž. Ilgauskas rūpi. Už jo eilėje –  ir buvę Lietuvos piliečiai svetimose valstybėse. Svarbiausia jiems – PĮ pataisos, o jau jų „nuopelnus“ bus kam pateikti ir Prezidentę(ą) jais įtikinti.

Slaptai.lt nuomone, geriausiai būtų iš viso atsisakyti bet kam išimties tvarka už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei suteikti, grąžinti ar išsaugoti ir Lietuvos pilietybę šalia kitos valstybės pilietybės.

Ar ne geriau būtų įsteigti Lietuvos garbės piliečio vardą, skirtą užsieniečiams, su tam tikromis privilegijomis Lietuvos teritorijoje, pabrėžiančiomis Lietuvos dėkingumą tam užsieniečiui.

O Lietuvos piliečiams už ypatingus nuopelnus Lietuvai ypač reikšmingai prisidedant prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo jau yra daug kitų jų pagerbimo priemonių – ordinų, nacionalinių premijų ir pan. Galima ir naujų pagerbimo būdų sugalvoti. Bet ne teisę būti ir kitos šalies piliečiu.

Ir baigtųsi įtarimai Prezidentės(o) atžvilgiu dėl galimos korupcijos jos(o) aplinkoje skirstant išimties tvarka Lietuvos pilietybę tiems ar kitiems daugiau ar mažiau nusipelniusiems savos ar svetimos šalies piliečiams, ginčai, kodėl tam lietuviui, o tada ne kitam.

Ir svarbiausia – valstybei ramiau ir saugiau būtų.

2014.11.09; 17:04

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *