Be jokios abejonės, svarbiausiu šios savaitės įvykiu reikėtų laikyti tarptautinės naujienų agentūros BNS žurnalistų apklausas ir kratas su kompiuterių poėmiu ketvirtadienį, lapkričio 7 d., Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT, vadovas Saulius Urbanavičius) tiriant slaptos VSD pažymos, skirtos siauram politikų ratui, paviešinimo faktą.
Teisėsauga tyrimo dėl galimo neteisėto informacijos atskleidimo ėmėsi po to, kai spalio 31 d. BNS pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams (Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos), kad Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę. Po BNS pranešimo VSD vadovas Gediminas Grina ir prezidentė D. Grybauskaitė patvirtino, kad ši BNS pagarsinta informacija tikra, kitaip jie ir pasielgti negalėjo. VSD vėliau pranešė, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, nes gali būti neteisėto informacijos atskleidimo požymių.
Trumpai prisiminkim STT veiksmus BNS žurnalistų atžvilgiu.
Ketvirtadienį apie 13 val. Lietuvos naujienų skyriaus vyriausioji redaktorė Jūratė Damulytė išėjo į apklausą STT. Jos pavaduotoja Jūratė Skėrytė taip pat panašiu metu buvo pradėta apklausinėti STT pagrindinėje būstinėje. Maždaug po penkių valandų abi buvo paleistos. J. Skėrytė buvo „paimta“ tiesiai iš Seimo rūmų, kuriuose turi darbo vietą įvykiams Seime nušviesti. Iš jos buvo paimtas kompiuteris. Abi apklaustosios negalėjo komentuoti apklausos – pasirašė pasižadėjimą, jog neatskleis ikiteisminio tyrimo duomenų.
Dar anksčiau BNS patalpose apsilankę pareigūnai taip pat paėmė kelis kompiuterius. STT agentai apklausė ir BNS vadovę Jurgą Eivaitę kaip liudytoją, tačiau uždraudė kalbėti apie apklausą.
Visų žurnalistų kompiuteriai paimti su prokuroro sankcija. Apklaustų žurnalistų telefonų STT netikrino ir nepaėmė.
Apklaustiems BNS darbuotojams nebuvo pranešta, kokiu statusu jie yra apklausiami.
Iki šiol įtarimai nebuvo pareikšti nė vienam BNS darbuotojui.
Penktadienį didžiausia Baltijos šalyse tarptautinė naujienų agentūra BNS išplatintame pranešime pasipiktino, kad „ikiteisminio tyrimo metu teisėjas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį, o Specialiųjų tyrimų tarnyba tyrimo metu atliko kratą BNS redaktorės namuose, apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus, buvo paimti keli kompiuteriai“. BNS pasmerkė teisėsaugos institucijų spaudimą, kuriuo pažeidžiama žurnalisto teisė išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį. „Žurnalisto teisė išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį yra viena iš žiniasklaidos laisvės garantijų. BNS naudosis šia teise ir informacijos šaltinio neatskleis“, – rašome naujienų agentūros pranešime.
Neatsirado nei vieno politiko, politologo, visuomenės veikėjo, ar net žinomo teisininko, nepriklausančio teismų valdžiai, kuris pateisintų tokius teisėsaugos veiksmus. Daug kas, tarp jų ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, viešuose pasisakymuose teisėsaugos veiksmus įvardino kaip mažų mažiausiai neadekvačius. Pažymima, kad BNS pranešime nėra atskleista nieko naujo, ko žurnalistai, politologai ir anksčiau nebūtų žinoję ar numanę.
Slaptai.lt taip pat išanalizavo įžymųjį BNS pranešimą („VSD: Rusija rengia naujas atakas prieš Lietuvą“, 2013-10-31) bei triukšmą aplink jį ir susidarė savo nuomonę.
Tai, kad Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas, kad artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę, kitus aukštus šalies pareigūnus, iš tiesų nieko netikėto. Spėlionės apie galimus prezidentės ryšius su KGB platinamos jau seniai.
Čia verta pastebėti, kad jei ir pasirodytų kokie nors dokumentai ne iš Lietuvos archyvų, o iš „kažkur“, įrodinėjantys, kad tas ar kitas Lietuvos pilietis buvo susijęs su KGB, pagal veikiančius įstatymus šiandien jie būtų laikomi niekiniais. Nebent Lietuvos generalinė prokuratūra išprotėtų ir kreiptųsi į Rusijos Federacijos generalinę prokuratūrą su oficialiu prašymu pateikti jai dokumentus apie to ar kito Lietuvos piliečio kažkada buvusią priklausomybę KGB, o tą prašymą Rusija, nusprendusi, kad jai tai naudinga, imtų ir patenkintų.
Tai, kad tokį Rusijos specialiųjų tarnybų veikimą lemia Kremliaus pasipiktinimas Lietuvos užsienio ir energetikos politika, pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai tikslai, ypač Rytų partnerystės programos įgyvendinimas, – taip pat savaime suprantama. Galima dar pridurti, kad ir būsimieji Lietuvos prezidento rinkimai yra tų specialiųjų tarnybų taikinys.
Visgi BNS pranešime yra ir šis tas konkretaus, apie ką, galbūt, priešiškos jėgos galėtų ir nežinoti.
VSD pateiktoje informacijoje nurodoma, kad planuojamos aktyvios veikimo priemonės prieš Lietuvą inicijuojamos ir koordinuojamos Rusijos prezidento administracijoje. Nurodomas Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos Visuomeninių procesų analizės departamento Baltijos šalių skyrius, kuris jau artimiausiu metu planuoja paskleisti Lietuvos prezidentę neva diskredituojančios informacijos, "atrandant” Rusijos archyvuose esą naujų duomenų apie jos biografiją.
Šiam Rusijos prezidento administracijos valdybos departamentui vadovauja J.Umerenkovas, ne kartą lankęsis Lietuvoje, dalyvavęs Lietuvos liaudies partijos suvažiavime.
Valdybos darbuotojas saugumo agentas V.Smirnovas, VSD teigimu, naudojęs mokslininko priedangą, iki praeitų metų pabaigos reguliariai lankėsi Lietuvoje ir turėjo daug kontaktų su Lietuvos politikais, žurnalistais ir politologais. Šiuo metu V.Smirnovas įtraukas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą, teigiama VSD informacijoje.
VSD tvirtina, kad Rusijos prezidento administracijos valdyba turi ryšių Lietuvoje su kai kurių Lietuvos partijų, žiniasklaidos atstovais, politologais. VSD duomenimis, pernai Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdyboje yra lankęsi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei Lietuvos rusų sąjungos atstovai, minima, jog valdybos atstovai galėjo turėti kontaktų ir su kitų Lietuvos politinių partijų atstovais, tačiau jos konkrečiai nenurodomos. Žiniasklaidos atstovų ir politologų, palaikančių ryšius su minėta Kremliaus valdyba, VSD taip pat konkrečiai neįvardija.
VSD duomenimis, šios Rusijos prezidento administracijos valdybos, kurios pagrindą sudaro buvę ir esami spectarnybų darbuotojai, veiklos metodai ir tikslai panašūs kaip Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybų. Per šią valdybą organizuojamas "artimajame užsienyje" veikiančių visuomeninių, kultūros organizacijų, informacinių forumų finansavimas.
2013 metais ši valdyba, kaip nurodo VSD, įkūrė ir valdo portalą www.rubaltic.ru, kuriame nuolat talpinama prieš Lietuvą nukreipta propagandinio, dezinformacinio pobūdžio informacija, tuo pačiu siekiama portale talpinamą informaciją paskleisti Lietuvos viešojoje erdvėje.
Jei patikėtume, kad visa ši VSD informacija ne iš piršto išlaužta, jos paviešinimas priešiškoms jėgoms siunčia tokius signalus.
VSD turi palankių sau žmonių, gal ir agentų, Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdyboje, kurie nutekina informaciją apie valdybos planus VSD. Klausimas, kas jie. Reikia išaiškinti.
VSD žino, kad Valdybos pagrindą sudaro buvę ir esami spectarnybų darbuotojai, kad Valdybos darbuotojas V.Smirnovas yra saugumo agentas, naudojęs mokslininko priedangą, iki praeitų metų pabaigos reguliariai lankėsi Lietuvoje ir turėjo daug kontaktų su Lietuvos politikais, žurnalistais ir politologais. Klausimas, iš kur VSD žino, kad V. Smirnovas yra saugumo agentas. Reikia išaiškinti.
VSD tvirtina, kad Rusijos prezidento administracijos valdyba turi ryšių Lietuvoje su kai kurių Lietuvos partijų, žiniasklaidos atstovais, politologais. Išaiškinti, kokius ryšius VSD pavyko nustatyti, kokius – ne. Įspėti tuos žmones būti atsargesniais.
Taigi, žiūrint iš formaliosios pusės, paslaugą priešiškoms jėgoms labai norint galima įžvelgti.
Bet akivaizdu ir tai, kad valstybės saugumui ji tikrai negręsia. Tad šiuo atveju žurnalisto teisė neatskleisti savo informacijos šaltinio yra neabejotina, nepriklausanti Konstitucinio teismo išaiškinimo atvejams, kai žurnalisto teisė neatskleisti savo informacijos šaltinio nėra absoliuti, pavyzdžiui, kai toks neatskleidimas kelia pavojų valstybės saugumui, žmonių gyvybei ir pan.
Tai Lietuvos teisėsaugai turi būti ypač akivaizdu po to, kai jai „nepavyko“ bandymas išaiškinti informacijos apie „Snoro“ banko bankroto paskelbimo slaptus paruošiamuosius veiksmus nutekintoją laikraščiui per to laikraščio vadovybę ir darbuotojus. Nesurizikuota tada kelti baudžiamąją bylą laikraščiui. Nes dėl informacijos nutekinimo valstybei, žmonių gyvybei pavojus negrėsė, nors finansiškai dėl to nukentėjo žymiai daugiau žmonių, negu galėjo, ir visuomenė buvo įaudrinta, kaip reta, ne taip, kaip šiuo atveju, kai daugumai piliečių dėl tos VSD pažymos nei šilta, nei šalta.
O jeigu žurnalisto teisė neatskleisti savo informacijos šaltinį akivaizdi, tai procesiniai veiksmai, kurių ėmėsi generalinė prokuratūra ir STT prieš tarptautinę naujienų agentūrą, jos darbuotojus, žurnalistus, matyt, siekdama išaiškinti informacijos nutekintoją, yra ne tik neadekvatūs, bet ir neteisėti, be to, kompromituojantys Lietuvą pasaulyje spaudos laisvės srityje.
2013.11.10
