Sekmadieniniai pamąstymai. Kol Amerika stipri, kol jai mūsų reikia…


Print

… O pabėgėliai plūsta ir plūsta į Europą. Valtimis, laivais, pėsti ir važiuoti, gyvi ir net mirę. Šimtais, tūkstančiais, dešimtimis, šimtais tūkstančių. Europa sutrikusi. Bejėgiškai skėsčioja rankomis, o gyvoji banga ritasi per spygliuotos vielos užtvaras, per simbolines valstybių sienas, sėdama paniką ir nesantaiką Italijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje…

Vladimiras Putinas trina ranka: kaip gerai, kad mes neturtingi, kaip gerai, kad ta banga skaldo Europą, sėja nesantaiką tautose ir tarp tautų.

Graikijos krizė – niekai, lyginant ją su ta banga. Reikės labai daug pinigų, iškils labai daug nebūtų problemų. Vokietija – turtingiausia, dosniausia Europos valstybė, bet būtent Vokietijoje pirmiausia pasikėsinta į pabėgėlius jų stovyklose. Neapykantos tiems nelaimingiems, niekuo nekaltiems žmonėms bus daug ne tik Vokietijoje. Jos jau yra daug visoje Europoje, tik ji dar slepiama, slopinama, nes viešoji opinija draudžia įtariai, nepalankiai žiūrėti į kitų rasių, kito tikėjimo žmones, neišvengiamai atimsiančius sotesnį kąsnį iš čiabuvių bedarbių, pensininkų, mažai uždirbančiųjų.

Mes irgi galime džiaugtis, kad į Lietuvą pabėgėliai šimtais ir tūkstančiais nesiveržia. Tiesa, džiaugiasi tik tie, kurie nejautrūs žmonių kančioms, egoistai, trumparegiai, tokie kaip aš. Jie mano, kad tumparegiai kiti – kurie kovoja ne su priežastimis, o su pasekmėmis. Europa – ne guminė, visai Afrikai ir Azijai vietos neužteks, pamažu ją teks užleisti gyvybingesniems, vislesniems, tiems, kurie lengvai pralenda pro spygliuotas Vengrijos tvoras, važiuoja šaldytuvuose, cisternose, atakuoja Lamanšą…  Banali tiesa: alkanam reikia duoti ne žuvį, o meškerę, ir žvejoti afrikietis turi ne Europoje, o Afrikoje.

Švedijos politikas Karlas Bildtas mus įspėja: Baltijos šalys privalo dalytis pabėgėlių našta su Pietų Europa, jeigu pačios nori ateity tikėtis solidarumo. Bet juk dalinamės ir dalinsimės, tiesa, pagal jėgas, pagal išgales. O Pietų Europa mums buvo, yra ir turbūt bus abejinga kaip besielgtumėm. Ar ji su Lietuva dalinasi našta, kurią mes nešame Ukrainoje? Kitas švedas, gyvenantis Lietuvoje, daug padedantis Ukrainai – Jonas Ohmanas – sako, kad šiai Rusijos teriojamai šaliai mes negailime nei jėgų, nei pinigų, ir jeigu Putinas ją parklupdytų, atsirugtų ir Pietų Europai.

O Vokietija ar paisė mūsų ekonominių interesų, kai tiesė dujotiekį Baltijos jūros dugnu, o „Gazpromas“ mus smaugė? Ar daug mes galime tikėtis iš Prancūzijos? Ta senoji, sočioji Europa tik ir laukia progos, kada bus galima vėl glebesčiuotis su Putinu, panaikinti ekonomines sankcijas net ir Ukrainos, Baltijos valstybių sąskaita. Jeigu ne JAV, taip jau ir būtų atsitikę. Kol Amerika stipri, kol jai mūsų reikia, tol Vokietijos, Italijos, Prancūzijos ir kitų Europos šalių naikintuvai saugos mūsų oro erdvę.

Tą patį galėčiau pasakyti ir apie kaimynę Lenkiją. Nereikia, jokiu būdu negalima jai pataikauti ir leisti kažkada sulenkintas lietuviškas pavardes dokumentuose rašyti lenkiškomis raidėmis.

Apie tai labai laiku prabilo garbusis akademikas Zigmas Zinkevičius („Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė“, Delfi.lt, Slaptai,lt). „Nelietuviška piliečio vardo ir pavardės forma galima tik okupacinių SSRS, Trečiojo Reicho ir pilsudskinės Lenkijos režimų išduotuose dokumentuose <…> Kaip tik okupacijų padarinius pačios valstybės rankomis galutinai įteisintų lenkški asmenvardžių įrašai pasuose <…> Būtina sudaryti sąlygas įvairiakalbiams mūsų šalies gyventojams be prievartos, tik laisvai apsisprendus, grįžti prie protėvių kalbos. Jūsų vadovaujama ministerija  ir socialdemokratų partija, regis, neigia istorinę tiesą apie šį kraštą ir kartu ne saugo, o laidoja paskutinius nutautėjusių kitakalbių gyventojų simbolinius ryšius su lietuvių tauta“, – rašoma kriepimesi į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministrą Juozą Bernatonį.

Akademikas Zigmas Zinkevičius prabilo labai laiku, nes netrukus bus renkami piliečių parašai, siekiant pagrindiniame asmens oficialių dokumentų puslapyje vardus  ir pavardes rašyti tik valstybinės lietuvių kalbos raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba galėtų būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Reikės skubiai surinkti 50 000 parašų. Valdančioji dauguma netrukus prasidėsiančioje Seimo rudens sesijoje turbūt bandys piliečių iniciatyvinę grupę „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ aplenkti ir, pasak akademiko Zinkevičiaus, pačios valstybės rankomis įteisinti okupacijų padarinius anksčiau, negu bus surinkti parašai.

Nereikia bijoti: dar ir kaip Lenkija mus gins ir be lenkiškų pavardžių pasuose, ir be lenkiškų gatvių bei vietovių pavadinimų. Šiai demagogijai griežtą „Ne!“ turėtų tarti plačioji visuomenė savo parašais. Viskas priklausys ne nuo Lenkijos, o tik nuo JAV. Galima ginčytis – mes lenkams ar lenkai mums labiau reikalingi. Teisingai istorikas Bernardas Gailius portale 15min.lt rašo: „Lenkija pranašesnė už Lietuvą tik tada, kai žvelgi iš Varšuvos į Vilnių. Žvelgiant iš Vašingtono ir Pekino esminio politinio skirtumo tarp Vilniaus ir Varšuvos nėra.“ Šito neturėtumėm pamiršti, kėsindamiesi į pamatinius lietuvių tautos egzistencijos dalykus.

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Vytautas Visockas.

2015.08.30; 08:48


Prisijunkite prie diskusijos