Ukrainos Krymo problemą Vladimiras Putinas pagaliau išsprendė. Be karo, pasauliui nepritariant. Rusija tiesiog Krymą persirašė.
Tiesa, pasaulio notariatas to fakto kol kas nepatvirtino.
Ir saliutavo Maskva vos ne kaip po hitlerinės Vokietijos kapituliacijos. Na, kapituliacijos proga bent milijonus žuvusiųjų galima buvo pagerbti. O čia – paprasčiausia atviroji vagystė.
Kas čia vyksta?
Versijų įvairiausių yra. Tai ir V. Putino SSRS atkūrimo strategijos dalis, ir jo baimė dėl užkrečiančio Ukrainos gyventojų revoliucijos persimetimo į Rusiją, ir atgrąsinimas nuo NATO, ir net galimas V. Putino asmenybės skilimas.
Yra dar viena versija, kuri turi teisę į gyvenimą.
Krymas – tiltų į Artimuosius Rytus sutvirtinimas
Apie Rusijos užkariavimų pietų kryptimi svarbą Kremliui 2010 gegužės 15 d. viešai prasitarė tuo metu Rusijos prezidento įgaliotinis Šiaurės Kaukazo federalinėje apygardoje Aleksandras Chloponinas. Jis žurnalistams Maskvoje paaiškino, kodėl Šiaurės Kaukazas vertinamas kaip strateginis Rusijos regionas. „Kaukazas – tai ne atominė bomba ir ne parako statinė, ant kurios mes sėdime. Tai – strateginė Rusijos teritorija“, – sakė A. Chloponinas. Anot jo, dėl šios priežasties Šiaurės Kaukazui skiriama tiek pinigų, jame laikomas toks kiekis ginkluotųjų pajėgų ir dalinių.
Kaip strateginę įsitvirtinimo Šiaurės Kaukaze priežastį jis nurodė visą Kaukazą – „unikalų tiltą į Artimuosius Rytus, kuriuos Rusija taip pat laiko strategine teritorija“.
Tur būt ir nelabai informuotam Lietuvos gyventojui aišku, kad ne musulmonams ir juo labiau ne palestiniečiams gelbėti Artimieji Rytai laikomi Kremliaus strategine teritorija. Užtenka tik pažvelgti, kas sėdi Kremliuje, Dūmoje, Federacijos Taryboje, vadovauja Rusijos ginkluotosioms pajėgoms.
Okupavusi Gruzijos teritorijas Abchaziją ir Pietų Osetiją Rusija iš tiesų pasistūmėjo Artimųjų Rytų kryptimi. Dar turi Armėniją.
Jei ne Euromaidano revoliucija, Ukraina su jos Krymu anksčiau ar vėliau Kremliaus būtų likviduota kaip valstybė (Baltarusijos pavyzdžiu, kuri jau tik formaliai yra valstybė) ir būtų galutinai įtvirtinta Kremliuje kaip tvirtas tiltas „Maskva – Artimieji Rytai“.
Bet grobis ėmė slysti iš nagų.
Su Kijevu galima palūkėti, bet svarbiausia – Krymas. Na, jei ne visas Krymas, tai bent Sevastopolio miestas, atskirai paminėtas Kremliaus dokumentuotame Krymo aneksijos akte. Dėl visa ko. Toks Gibraltaras, jei Krymą tektų sugrąžinti.
Ką bekalbėtų Vakarai, smerkdami Vladimirą Putiną dėl tokios avantiūros ir taikydami anekdotiškas sankcijas Kremliaus viršūnėms, jie aiškiai suvokia, kad tai ne tas kelias, kuriuo galima priversti šalį agresorę elgtis padoriai.
Jei Irano atveju, spaudžiant jį pasiduoti Vakarų diktatui atominės energetikos srityje, sankcijos būtų nukreiptos tik į Teherano viršūnes, jos neturėtų efekto. Ir ne todėl, kad Irano viršūnės labai turtingos ar neturtingos. Tiesiog kiekviena populiari valdžia sugebės išsilaikyti ir iš valstybės biudžeto. Tik sankcijos prieš visą valstybę, nukreiptos ir į „niekuo nekaltų gyventojų“ reakciją, Irane turėjo nors šiokį tokį efektą.
Beje, Rusijos, kaip ir Irano, gyventojų gerbūvis smarkiai priklauso nuo naftos pardavimų, tik Rusijos atveju embargo naftos pardavimui pakaktų pakeisti į naftos kainos numušimą. Galima manyti, kad ne tik didelius naftos rezervus sukaupusios JAV galėtų sudalyvauti tokioje akcijoje, bet ir naftos turtingos arabų šalys, jei joms ne tas pats, kas Kryme gali ištikti jų tikėjimo brolius – krymo totorius. O Europos Sąjungos darbo žmonės tegul ir laikinai pasidžiaugtų pigiu benzinu.
Kadangi pastangų ta kryptimi nematyti, galima padaryti išvadą, kad Vakarams Krymas su Kremliaus karo laivynu yra tiesiog naudingas Artimųjų Rytų kryptimi.
Kas gali paneigti, kad Vakarams vis labiau darosi nepatogu atvirai remti Izraelį įsiveliant į tokius karus, kaip Irake. Prisiminkime skandalą, kai paaiškėjo, jog dviejų demokratinių šalių lyderiai Georgas Bushas jaunesnysis ir Antony Blairas melavo savo žmonėms, tvirtindami, kad Irakas turi masinio naikinimo priemones. Demokratijos Irake įvesti nepavyko, žuvo daug Vakarų aljanso karių, o kokį Iraką matysime po dešimtmečio – vienas Dievas težino.
Demokratinėje valstybėje paskelbti karą kokiai nors šaliai nėra taip paprasta. Kremlius, kuriam nusispjaut į savo gyventojų nuomonę, pasiryžęs siųsti savo karius ne tik į Šiaurės Kaukazą, bet ir į arabų pasaulį? Prašau, sako Vakarai.
Vakarai ir Maskva žaidžia su ugnimi
Sujaudino radijo „Svoboda“ 22.03.2014 00:12 žinutė.
„Maskvoje išpumpuotas vanduo iš užlietų metro kelių „žydrosios“ atšakos atkarpoje. Penktadienį vakare komunalinės tarnybos baigė pumpuoti vandenį iš užlietų Arbatsko-Pokrovskajos metro linijų. Kaip pranešta anksčiau, Izmailovo rajone vykdant remonto darbus pakeičiant vandentiekio vamzdžius įvyko vandens smūgis. To pasekoje buvo užtvindytas katlavanas, o vieną iš darbininkų nubloškė vanduo. Prapliupęs vanduo užliejo Arbato-Pokrovskajos metro liniją ir teko uždaryti keturias metro stotis“.
Žinant, kad kai kurios Maskvos metro linijos kerta Maskvos upę ir po vandeniu ir virš vandens, nerimą kelia galimybė, kad dėl Maskvos komunalinio ūkio darbuotojų aplaidumo neatsargiai elgiantis su sprogstamosiomis medžiagomis į metro gali sutekėti visas Maskvos upės vanduo. Tai turėtų nemalonių pasekmių Maskvos gyventojams, kuriems ilgam, o gal ir amžinai, dėl lėšų stokos, tektų atsisveikinti su Maskvos metro ir naudotis tik antžeminiu transportu, kurio keliai ir taip jau skendi „kamščiuose“. Ir kas atsitiktų su Maskvos pastatų metro linijų ruožuose pamatais.
Galima įtarti, kad kuri nors vasara bus labai karšta ne tik Kryme ar Šiaurės Kaukaze, bet ir pamaskvėje. Prisiminus didžiuosius pamaskvės miškų gaisrus XXI amžiuje, kai visa Maskva vaikščiojo kvėpavimo angas užsidengusi nosinaitėmis, ir visišką Kremliaus nepasiruošimą jų gesinimui, galima baimintis, ar gaisrai neįsiliepsnotų keleriopa jėga. Tada tektų nežinia kur evakuoti visus maskviečius.
Anuo metu viena iš pamaskvės gaisrų kilmės tyrėjų įtikinamų versijų buvo diversijos. O prieš jas labai sunku kovoti.
Ir kiekvienas Kremliaus sukurtas įtampos šaltinis, toks kaip Kryme, gali paskatinti radikaliai prieš Kremlių nusiteikusius gyventojų sluoksnius imtis diversijų Rusijos teritorijoje.
Tai turėtų suprasti ir Vakarai. Juk kalbame apie branduolinę valstybę.
2014.03.23; 18:55
