Siūlyta politiką skirti nuo kriminalinės veiklos

M. K. Čiur­lio­nio na­muo­se Vil­niu­je į Lie­tu­vos Są­ra­šo su­bur­tą Tie­sos.lt klu­bą su­si­rin­kę pi­lie­čiai kar­tu su Sei­mo na­riais Vi­ta­li­ju­mi Gai­liu­mi, Po­vi­lu Urb­šiu ir Nag­liu Pu­tei­kiu svars­tė, kaip vi­suo­me­nė ga­lė­tų prie­šin­tis vals­ty­bės už­val­dy­mui.

Vie­šas Sei­mo na­rių pri­pa­ži­ni­mas, kad Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to veik­la ker­ta­si su įsta­ty­mais ir tam­pa nu­si­kals­ta­ma, kad šis de­par­ta­men­tas ne­leis­ti­nai sie­kia kon­tro­liuo­ti po­li­ti­kus ir teis­mus, kad po­li­ti­nės par­ti­jos vis daž­niau ima veik­ti kaip kri­mi­na­li­nės struk­tū­ros, ska­ti­na vi­suo­me­nę im­tis sa­vi­gy­nos ir ieš­ko­ti at­kur­tos Res­pub­li­kos gy­ni­mo bū­dų.

Pa­sak P. Urb­šio, šian­dien Lie­tu­vo­je veik ne­li­ko po­li­ti­kos, kaip vie­šo­jo in­te­re­so gy­ni­mo erd­vės. Po­li­ti­kų in­te­re­sai vis daž­niau ne­su­tam­pa su vi­suo­me­nės in­te­re­sais. Val­džios ko­a­li­ci­jos sa­vi­val­dy­bių ir na­cio­na­li­nia­me lyg­me­ny­je su­da­ro­mos ne ver­ty­bių, bet gru­pi­nių in­te­re­sų pa­grin­du – sie­kiant, kad kiek­vie­nas tu­rė­tų sa­vo da­lį. P. Urb­šio tei­gi­mu, „ne­ju­čio­mis ima­me ma­ny­ti, kad tai, ką po­li­ti­kai da­ro, ir yra po­li­ti­ka.

Bet mes kiek­vie­nas tu­ri­me sau nu­si­brėž­ti ri­bą: tai nė­ra po­li­ti­ka. Čia ly­giai tas pats, jei krep­ši­nį žais­tų pa­gal reg­bio tai­syk­les, o mums sa­ky­tų: „Štai čia yra krep­ši­nis“. Vi­suo­me­nė šian­dien ma­to bai­sią po­li­ti­nę ko­rup­ci­ją, bet iš­ties „si­tu­a­ci­ja yra dar bai­ses­nė“, – sa­kė P. Urb­šys.

To­dėl tu­ri­me prie­šin­tis: ne­ga­li­me leis­ti, kad Lie­tu­vo­je kri­mi­na­li­nė veik­la ir to­liau bū­tų va­di­na­ma po­li­ti­ka. Klu­bo sve­čių nuo­mo­ne, esant da­bar­ti­nei Sei­mo su­dė­čiai, la­bai svar­bu su­bur­ti ja­me prin­ci­pin­gų po­li­ti­kų ra­tą, ku­ris vie­šai ir nuo­sek­liai gin­tų pa­ma­ti­nes de­mo­kra­tinės vals­ty­bės ver­ty­bes, gar­bin­gai vyk­dy­tų Sei­mo na­rio prie­sai­ką.

Pa­sak P. Urb­šio, ne­tru­kus Sei­me at­si­ra­sian­ti par­la­men­ti­nė Iš­ti­ki­my­bės prie­sai­kai gru­pė. Nuo iš­ti­ki­my­bės prie­sai­kai tu­rė­tų pra­si­dė­ti ir tik­ros, gar­bin­gos po­li­ti­kos at­gi­mi­mas, pa­čios vals­ty­bės mo­ra­li­nis at­si­nau­ji­ni­mas. Tar­na­vi­mo vals­ty­bei, tė­vy­nei gar­bė tu­ri bū­ti su­si­grą­žin­ta į po­li­ti­ką. Iš­ti­ki­mas prie­sai­kai po­li­ti­kas ar pa­rei­gū­nas, P. Urb­šio tei­gi­mu, „nie­ka­da ne­bus lo­ja­lus as­me­niui ar gru­puo­tei, ku­rie sie­kia siau­rų gru­pi­nių in­te­re­sų“.

Rem­da­mie­si sa­vo il­ga­me­te ko­vos su or­ga­ni­zuo­tu nu­si­kals­ta­mu­mu ir po­li­ti­ne ko­rup­ci­ja pa­tir­ti­mi, nau­jie­ji Sei­mo na­riai tvir­ti­no: ga­li­ma kau­tis ir bū­nant ma­žu­mo­je – tei­kiant įsta­ty­mus, ku­rie gin­tų ben­drą­jį gė­rį, as­me­ni­ne gar­bin­ga lai­ky­se­na stip­ri­nant są­ži­nin­gus pa­rei­gū­nus vi­so­se vals­ty­bės tar­ny­bo­se. Ki­ta ver­tus, klu­bo sve­čių nuo­mo­ne, svar­bu stip­rin­ti prin­ci­pin­gų po­li­ti­kų ir vals­ty­bės li­ki­mui ne­abe­jin­gų pi­lie­čių ry­šius, telk­ti vi­suo­me­nę į pla­tų pi­lie­ti­nį ju­dė­ji­mą, „ku­ris į po­li­ti­ką žiū­rė­tų kaip į ne­sa­va­nau­diš­ką at­sto­va­vi­mą vie­ša­jam in­te­re­sui, ben­dra­jam gė­riui“.

Pa­sak P. Urb­šio, Pa­ne­vė­žy­je, pra­dė­jus pi­lie­čiams telk­tis sa­vi­val­dos lyg­me­ny­je, tar­si Są­jū­džio lai­kais pa­vy­kę „už­deg­ti vil­ties lau­žą“. To­kiu ke­liu rei­kė­tų ei­ti vi­so­je Lie­tu­vo­je. Tik vi­suo­me­nei su­si­tel­kus, bus įma­no­ma grum­tis su par­ti­ne no­men­kla­tū­ra, stab­dy­ti ko­rup­ci­nius san­do­rius, juos vie­šin­ti, veiks­min­gai pa­si­prie­šin­ti vals­ty­bės už­val­dy­mui. To­dėl jau da­bar pi­lie­ti­niams sam­bū­riams rei­kė­tų reng­tis sa­vi­val­dos rin­ki­mams.

Pa­sak V. Gai­liaus, vi­suo­me­nei lai­kas pa­ti­kė­ti, kad ji ga­li vals­ty­bės gy­ve­ni­mą keis­ti. Štai per Sei­mo rin­ki­mus pi­lie­čiai sa­vo jė­go­mis „pa­ša­li­no iš po­li­ti­nio že­mė­la­pio pa­čią ko­rum­puo­čiau­sią gau­ją – li­be­ral­cen­tris­tų par­ti­ją“. Dėl vi­suo­me­nės pa­stan­gų „drą­ses­ni da­ro­si teis­mai, drą­ses­ni ir ki­ti pa­rei­gū­nai“. Tie­sa, šian­dien „vals­ty­bė­je ne­no­ri­ma kom­pe­ten­ci­jos“, sten­gia­ma­si, kad pa­grin­di­nė­se ins­ti­tu­ci­jo­se dirb­tų tik ak­lai pa­klus­nūs pa­rei­gū­nai. Tai – pa­to­giau­sias bū­das vals­ty­bei už­val­dy­ti. To­dėl bū­ti­na to­liau drą­sin­ti vals­ty­bės pa­rei­gū­nus ir po­li­ti­kus. Drą­sūs ins­ti­tu­ci­jų va­do­vai jau šian­dien ga­li pa­si­prie­šin­ti VSD sa­vi­va­lei.

V. Gai­lius tei­gė siek­sian­tis, kad jo va­do­vau­ja­mai Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­nei ko­mi­si­jai bū­tų įsta­ty­mu su­teik­ta ge­ro­kai dau­giau ga­lių. Anot jo, Ko­mi­si­jai bū­ti­na pra­dė­ti sis­te­mi­nę ko­vą su po­li­ti­ne ko­rup­ci­ja. Šio­je ko­vo­je la­bai svar­bu nau­do­tis vie­šu­mu, kaip gin­klu. „Su­pra­tau: vie­šu­mas – la­bai stip­rus įran­kis nai­ki­nant po­li­ti­nę ko­rup­ci­ją“, – pri­pa­ži­no V. Gai­lius.

Pa­sak P. Urb­šio, šian­dien vals­ty­bė iš es­mės pri­klau­so nuo mū­sų as­me­ni­nių ap­si­spren­di­mų ir ge­bė­ji­mo jung­tis, telk­tis: „Su­pras­ki­te – at­ėjo tas lai­kas, kai vis­kas pri­klau­so nuo as­me­ni­nės po­zi­ci­jos. Nuo po­zi­ci­jos už­ėmi­mo, kai ne­no­ri su­si­ta­pa­tin­ti su ap­lin­ka, kei­čia­si pa­ti ap­lin­ka.

Pra­džia – ne­bi­jo­ji­mas bū­ti ma­žu­mo­je, ne­no­ras su­si­ta­pa­tin­ti su ap­lin­ka“. Ta­čiau bū­ti­na bur­tis: jei veik­si­me pa­vie­niui, ga­li­me bū­ti izo­liuo­ti, iš vie­šu­mos iš­stum­ti. „Mes, da­vę prie­sai­ką, jos ne­su­lau­žėm ta­da, ti­kiuo­si, ne­su­lau­žy­si­me ir da­bar“, – tei­gė Tie­sos.lt klu­be V. Gai­lius.

Panskliautas.lt nuotraukoje: parlamentaras Povilas Urbšys.

Laikraštis “XXI amžius”

2013.01.05