1999 m. gruodžio mėnesį JAV valstybės departamente FTB agentai sulaikė Rusijos pasiuntinybės antrąjį sekretorių Stanislovą Gusevą: tuo metu iš pasiklausymo įrenginių, paslėptų salėje, jis išiminėjo informaciją. O po kelių dienų buvo išsiųstas iš Amerikos. Ir žiniasklaidai tapo neprieinamas. Toks daugumos Rusijos šnipų likimas. Visuomenei jie tarsi išnyksta.
Amerikos (ir ne tik) šnipai turi galimybę būti matomi, jie rašo ir leidžia knygas, skaito paskaitas. Štai 2000 m. Rusijos FST suėmė amerikietį Edmondą Poupą. Rusijos FST duomenimis, E. Poupas tarnavo JAV karinio jūrų laivyno žvalgyboje, turėjo kapitono laipsnį, o vėliau dirbo Pensilvanijos universiteto taikomųjų tyrimų laboratorijoje. Rusijoje šis JAV pilietis “įdėmiai stebėjo greituminę povandeninę raketą, pagamintą Rusijos gynybos įmonėse; ja apginkluotos karinės jūrų pajėgos”. Vėliau paaiškėjo, kad tai torpeda “Škvalas”. E.Poupas buvo nuteistas 20 metų kalėti, tačiau vėliau jam Kremlius suteikė malonę ir išleido į tėvynę.
Toje byloje buvo teisiamas ir Maskvos Baumano universiteto profesorius Anatolijus Babkinas. “Šnipas Edmondas Poupas ir jo agentas Rusijoje profesorius Anatolijus Babkinas Rusijos kariniam jūrų laivynui padarė 700 milijonų rublių nuostolių. 2003 m. vasario 19 d. Maskvos miesto teismas jį nuteisė aštuoneriems metams lygtinai”.
Taigi Lefortovo kalėjime E.Poupui sėdėti teko neilgai. 2001-aisiais jis išleido knygą “Torpeduotasis”, kurioje aprašo savo nuotykius Rusijoje. Neliko skolingos ir Rusijos specialiosios tarnybos. Omenyje turime V.Stavickio knygą “Šnipo Edmondo Poupo nuotykiai Rusijoje”.
Grįžęs iš Rusijos E.Poupas ilgai gulėjo ligoninėje, buvo operuotas. 1985 m. jis susirgo vėžiu. Gydytojams pavyko ligą sustabdyti, tačiau Lefortove jo sveikata žymiai pablogėjo. E.Poupas teigė, kad ten jis buvo nuodijamas maistu. Per tris savaites neteko 20 kilogramų svorio. Išgelbėjo Amerikos vyriausybė, kuri kreipėsi į tuometinį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
E.Poupas vėliau stebėjosi, kad rusai bijo su juo bendrauti, kad jie atsisako dalyvauti vienoje mokslinėje konferencijoje Kalifornijoje, kad niekam netektų su juo susitikti. Iš Ukrainos, kitų buvusių SSRS respublikų mokslininkai su juo bendrauja laisvai ir nuoširdžiai. E.Poupas neabejojo, kad jo “šnipinėjimo bylos” priežastis – politinė. Tai buvo FST saugumo ir V.Putino administracijos sumanymas. Lefortove apie tai jam sakę kai kurie saugumiečiai. Jie parodę dokumentą 2000 m. kovo 28 d. data (pirmas pirmadienis po V.Putino išrinkimo prezidentu kovo 26 d.).
Amerikietis keletą metų stebėjęs KGB, o paskui FST tarnybas. Daugelis Rusijoje dirbusių vakariečių, apkaltintų šnipinėjimu, būdavo paleidžiami po vienos, keturių savaičių, įsikišus Boriso Jelcino administracijai. Tada FST buvo labai nepatenkinta dėl tokios vyriausybinės kontrolės. Tačiau kai tik V.Putinas tapo prezidentu, saugumiečiai su dviguba energija ėmėsi “šnipomanijos”. Daugelis rusų, tačiau labai mažai amerikiečių, supranta, kiek daug mafijoje veikia buvusių KGB darbuotojų, netekusių darbo po B. Jelcino reformų.
Amerikietis J.Stavickio knygą “Šnipo Edmondo Poupo nuotykiai Rusijoje” vadina fantastikos knyga, kurioje pilna “šaltojo karo” laikų propagandinių triukų. Joje labai mažai tiesos. Didele dalimi ji padiktuota FST.
Nuotraukoje: šnipinėjimu Rusijoje apkaltintas Edmundas Poupas ir Jevgenijaus Stavickio knygos “Šnipo Edmondo Poupo nuotykiai Rusijoje” viršelis.
2011.06.24
