Šokio ugdymo tendencijos ir perspektyvos


Print

2012 m. Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto Meninio ugdymo katedros docentė dr. Birutė Banevičiūtė, siekdama sudaryti galimybes dirbantiems šokio mokytojams, šokio pedagogikos studentams, dėstytojams, kūrėjams ir mokslininkams aptarti aktualias šokio ugdymo problemas, iškelti ateities uždavinius, numatyti perspektyvas, inicijavo pirmąją mokslinę metodinę praktinę šokio ugdymo konferenciją.

Šių metų konferencijos programa išplėsta. Ji apėmė ne tik mokslinius, metodinius pranešimus, bet ir praktinius seminarus, susitikimus su profesionaliais šokėjais ir choreografais, šokio spektaklių  programą. Susirinko virš 250 dalyvių, kurie galėjo išgirsti 38 pranešimus, dalyvauti 4 seminaruose, stebėti 4 spektaklius.

Sulaukta dalyvių ir pranešėjų iš Latvijos, Estijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Italijos. Konferencijos partneriais tapo „Menų spaustuvė“, Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla, šokio teatras „Dansema“, urbanistinio šokio teatras „Low Air“, „Diemedžio“ pradinė mokykla.

Pirmą konferencijos dieną Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje vyko susitikimas su Baleto skyriaus bendruomene. Mokyklos direktoriaus pavaduotoja baleto ugdymui Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė pristatė baleto šokėjų rengimo Lietuvoje tradicijas ir naujoves, susijusias su būsimų baleto artistų kūrybiškumo ugdymu. Baleto skyriaus mokiniai parodė baleto pamoką, išradingai atskleidžiančią pamokos sudėtingumo kitimą nuo pradinių iki baigiamųjų klasių.

 

 

 

 

 

 

 

 

Taip pat buvo pristatyti mokinių kūrybiniai darbai, sukėlę didžiausių ovacijų. Vėliau „Menų spaustuvėje“ vyko susitikimai su šiuolaikinio šokio choreografais ir šokėjais. Ištraukas iš savo būsimų spektaklių parodė choreografės Erika Vizbaraitė ir Sigita Juraškaitė, savo veiklą pristatė „Menų spaustuvė“ (Vaidas Jauniškis), Lietuvos šokio informacijos centras (Ingrida Gerbutavičiūtė), Šiuolaikinio šokio asociacija ir šokio teatras „Dansema“ (Birutė Banevičiūtė), festivalis „Bičių sąskrydis“ ir kultūrinė organizacija „Artopija“ (Giedrius Kalinauskas), Vyčio Jankausko šokio teatras ir menų agentūra „Artscape“.

Plenarinės sesijos metu analizuota šokio edukacijos kokybė aukštojo mokslo srityje, rengiant profesionalius choreografus, šokėjus, šokio mokytojus. Čia pranešimus skaitė Šokio ir dramos konservatorijos Kokybės centro vadovė Helena Angovė, Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto docentas dr. Gediminas Karoblis, Karališkosios šokio akademijos programų vadovė Libby Costello, Rygos mokytojų rengimo ir vadybos akademijos dėstytoja Sandra Vitola.

LEU Meninio ugdymo katedros vedėja doc. dr. Jolita Kudinovienė pristatė šokio pedagogikos studijų raidą Lietuvos edukologijos universitete, doc. dr. B. Banevičiūtė atkreipė dėmesį į mokinių šokio raiškos ir suvokimo problemas, kurias išryškino šokio brandos egzamino rezultatų analizė. Kauno choreografijos mokyklos direktorė Lina Navardauskienė kalbėjo apie neformalaus šokio ugdymo problemas, kurias sustiprino prof. dr. Aldonos Vilkelienės ir Evelinos Mičiulytės tyrimas, atskleidžiantis vidutinį intelekto sutrikimą turinčių vaikų socializacijos galimybes, taikant šokamuosius žaidimus.

Pirmoje paralelinėje darbo grupių sesijoje svečiai iš Latvijos (Ginta Petersonė, Inga Gailė), Estijos (Elė Viskus, Anu Soot) ir Lietuvos pranešėjai (Birutė Vitytė, Rūta Ambrozaitienė) analizavo įvairius būsimų šokėjų, šokio mokytojų rengimo aspektus, svarstė mokinių muzikos suvokimo ugdymo per ritmikos pamokas klausimus. Antroje sesijoje virė karštos diskusijos apie priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų šokio ugdymą, kurias paskatino Vilniaus mokyklos-darželio „Dainorėliai“ šokio mokytoja Rasa Sviderskienė, Šeduvos gimnazijos šokio mokytojas metodininkas Astijus Poška.

Sesijos dalyviai analizavo LEU profesorės Laimutės Kisielienės ir asistentės Ramintos Čyplytės iškeltus moters įvaizdžio lietuvių sceninėje choreografijoje ir jaunimo etninės kultūros ugdymo liaudiško šokio kolektyve klausimus. Buvo atkreiptas dėmesys ir į būsimų šokio mokytojų pedagoginės praktikos problemas, kurias aptarė Vilniaus Balsių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas ir šokio mokytojas metodininkas Ramūnas Sinkevičius. Džiazo šokio techniką ir savo išleistą knygą pristatė Klaipėdos universiteto lektorė Ilona Stankevičienė, o Nacionalinės šokio akademijos (Italija) profesorė Morena Malaguti pasidalijo savo patirtimi kūrybiškai analizuojant muzikos ir šokio kompozicijos struktūras.

Didelį susidomėjimą sukėlė ir stendiniai pranešimai. Mokytojai iš Lietuvos pristatė savo įžvalgas apie suaugusiųjų šokio ugdymą (Irmina Puipaitė-Narbutienė), vaikų ir paauglių šokio veiklas (Edita Mekšraitytė, Miglė Praniauskaitė, Agnė Šidlauskaitė, Daiva Liaudinskienė, Kristina Nainienė, Asta Šadreikienė, Ina Violeta Šlapikienė, DžinetaŠablauskienė, Jolanta Chomičienė ir kt.), šokio mokytojų aktualijas (Vaida Mieldažienė, Arnoldas Riekumas).

Visas keturias dienas „Menų spaustuvėje“ konferencijos dalyviai turėjo galimybę susipažinti su naujausiais ir aukščiausiai įvertintais šiuolaikinio šokio spektakliais: šokėjų ir choreografų Mariaus Pinigio ir Manto Stabačinsko spektakliu, kuris Kultūros ministerijos įvertintas Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausias metų šokėjo darbas „ID: D&G“, šiuolaikinio šokio spektakliu „Contemporary“, apdovanotu už metų įvykį, spektakliu „Kelionė namo“, sukurtu choreografų ir šokėjų Airidos Gudaitės ir Lauryno Žakevičiaus, kurie buvo apdovanoti už geriausią choreografiją, ir B. Banevičiūtės šokio spektakliu 0–3 metų vaikams „Mozaika“, nominuotu už geriausią spektaklį vaikams.

Solveigos Černiūtės nuotr.

2015.01.07; 03:57


Prisijunkite prie diskusijos