Praėjusią savaitę viso pasaulio akys ir dėmesys buvo nukreiptas į įvykius Graikijoje, kuri, nusispjovusi į Europos bendrapiliečius pareiškė, kad veržtis diržus ir taupyti jiems neleidžia… orumas! Į ką bėdon patekusios valstybės socialistų vyriausybės simpatikas V.Putinas atsakė pagalbos pasiūlymu ir moraliniu palaikymu.
Tiesa, surengę protu nesuvokiamą referendumą, į kurio klausimą negalėtų atsakyti net ekonominį išsilavinimą turintys specialistai, graikų vyriausybės vadai padarė tai, ko negalėjo prognozuoti netgi patys save geriausiais laikantys politologai: po tautos pareikšto griežto „ne“ pasiūlytoms taupymo sankcijoms graikų premjeras pasirašo sutartį, kurios sąlygos yra žymiai blogesnės nei buvo pirminiame Europos Komisijos pasiūlyme. Tiesa, nepamiršęs savo rinkėjams pranešti, kad pats netiki tuo pasirašytu planu, tačiau tai yra vienintelė išeitis neleisti valstybei numirti…
Kuo čia dėtas Putinas? Gal ir niekuo, jeigu neskaičiuosime jo atviros paramos šiai, gan keistai besielgiančiai ES valstybės vyriausybei, savo veiksmais ir neprognozuojamumu labai panašėjančiai į Rusijos politinį chaosą. Nors kiekviename chaose yra tam tikra tvarka, pavaldi tik „pašvęstiesiems“. Taigi, vienas tų „pašvęstųjų“, su graikais lyg ir nieko bendra neturintis Putinas, pasinaudodamas suirute ir visuotinu ES susirūpinimu Graikija, niekam iš anksto nepranešęs paėmė ir pastūmėjo Rusijos Federacijos okupuotos dalies Gruzijos teritorijos demarkacinę liniją pora kilometrų šalies gilumon.
Kitaip sakant, paėmė ir atplėšė dar vieną siaurą nepriklausomos valstybės teritorijos dalį. Kaip vagys vidury juodos nakties. Kol niekas nemato ir negirdi, nes tada ir šeimininkai nedrįsta triukšmauti, kad nesutrukdytų Graikijos gelbėjimui. Lyg Sosnovskio barščiai, besisėjantys žmonių teritorijose ir grasinantys jų sveikatai bei gyvybei. O va priemonių šioms baisioms piktžolėms išnaikinti ar bent jas sustabdyti, neranda niekas. O gal nenori rasti?
Daug klaustukų kyla, kuomet sugretini, atrodo, nesugretinamus įvykius, kurie randasi vienas po kito ir lygiai kaip Sosnovskio barščiai, užimdami naujus laukus, gviešiasi naujų aukų. Kaip antai, nieko bendra nei su Graikija, nei su Rusija neturinti Kultūros ministerija, arba tiksliau jos vadovas Šarūnas Birutis, lyg ir visiškai atsitiktinai ima ir paskiria viceministru priekaištingos reputacijos Vytautą Vigelį netgi po to, kai viešojoje erdvėje pasirodo ne šiaip „pletkai“, o faktai, kuriuos paviešinus turėtų būti labai gėda… Jau nekalbu apie tai, kad tokių faktų autoriui tapti valstybės aukščiausio rango tarnautoju turėtų būti neįmanoma. Ir visa tai vyksta Graikijos faktinio bankroto bei Rusijos slaptos intervencijos į Gruziją fone…
Sutapimas? Žinoma. Kitaip gi ir būti negali… Tačiau kodėl aukščiausi už valstybės valdymą atsakingi politikai, akylai stebintys Graikijos politines peripetijas, niekaip nesureaguoja į tokį Š.Biručio akibrokštą – lieka mįsle, kuria atsitiktinumu pavadinti jau lyg ir nebesolidu.
Bet sutapimų virtinė nesibaigia. Kol Europa derasi su Graikija dėl finansinės paramos, o Putinas mėgaujasi Vakarų pagyromis dėl netrukdymo Iranui panaikinti sankcijas, „darbiečiai“, šeimininkaujantys vienoje svarbiausių valstybės institucijų – Kultūros ministerijoje, surezga dar vieną „genealų“ planą: kol Premjeras atostogauja, lyg paaugliai, likę vieni be tėvų namuose „darbiečiai“ su Kultūros ministro pareigas einančiu Š.Biručiu priešakyje sugalvojo įsteigti naują Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų ministeriją. Sakyčiau, jeigu būtų viską nudirbęs bent kultūros srityje ir nebeturėtų ką veikti…
Tačiau, ko gero tai ir yra labai „gudrus“ triukas – galutinai visiems apsukti galvas ir sukelti sumaištį valstybės valdymo sąrangos mechanizme bei nukreipti visuomenės dėmesį nuo ministeriją persekiojančių ir nesibaigiančių skandalų… Praktiškai diskreditavęs Lietuvos kultūros politiką ir galutinai praradęs kultūros ir meno bendruomenės pasitikėjimą bei autoritetą, Š.Birutis nusprendė imtis naujos – sporto srities.
Kyla klausimas – o kodėl sporto, o ne, pvz. turizmo? Viena vertus, turizmo sektoriaus priskyrimas Kultūros ministerijai būtų tikrai logiškas, juolab, kad ir Europos Komisijos rekomendacijose tokia galimybė ne sykį buvo paminėta. Kita vertus, Š. Birutis bent šioje srityje būtų nepralenkiamas „ekspertas“, nes ministras pasižymi ypatingu pomėgiu turistauti – komandiruočių geografija išties daro įspūdį…
O gal apskritai pats laikas iš šios ministerijos išimti „kultūros“ sąvoką ir ją pavadinti „Ledų švenčių ir politinių pramogų ministerija“? Bent būtų aišku, kad XVI Vyriausybė atsisako savo sudarytos ir LR Seimo patvirtintos programos ir visas vadžias atiduoda Viktorui Uspaskich, kuris iš Švietimo ir mokslo ministerijos grubiai patraukdamas iš pareigų visiškai padoriai dirbusį profesorių D. Pavalkį, šiandien imasi Kultūros ministerijos, visą šios kadencijos laiką drebinamą skandalų.
Kai po viešų ir privačių interesų derinimo galimų konfliktų buvo priversti atsistatydinti politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigūnai: patarėja E.Furman, viceministras D.Mažintas, kuris be to, kad jį VTEK pripažino darius tiesioginę įtaką Kultūros tarybai, skiriant valstybines lėšas jo privačiai įstaigai, suklastojo brandos atestatą. Kultūros ministerijos kuruojama Kultūros taryba, dirbanti pagal ministro Š. Biručio suformuluotas gaires bei pasirašytas taisykles, nuolat kelia kultūros ir meno bendruomenės nepasitikėjimą šios įtaigos darbu, kurio reglamento pataisyti ministras nepajėgia jau trejus metus.
Na, ir šviežio viceministro paskyrimas nepotizmo pagrindu vainikuoja šio kuklaus, bet ko gero ne tik turtingiausio, bet ir galingiausio LR Vyriausybės nario užmojus: Š. Birutis aiškiai vykdo ne LR Vyriausybės, o savo asmeninę bei savo artimiausios aplinkos sukurtą programą, kuri nuo šiol pasipildė dar vienu punktu – sporto finansavimo kontrolės perėmimu į „darbiečių“ rankas, kurie desperatiškai jausdami savo politinės avantiūros pabaigą, nevalingai imasi visų gelbėjimosi priemonių, savo išpuoselėtame Sosnovskio barščių lauke skandindami kitados jiems ranką ištiesusius socialdemokratus.
Tad, kol Premjeras atostogauja, Š.Birutis žingsnis po žingsnio perkelia savo įgaliojimų ribas žyminčias demarkacijos linijas į svetimą teritoriją, kuri po tokių invazijų tampa nederlinga lyg po Sosnovskio barščių užkrato.
Beje, ką tik paskelbta, kad Graikija išvengė oficialaus bankroto. Tad gal yra vilčių, kad visi iš atostogų sugrįžę ir iš letargo pabudę imsis savo laukų dezinfekcijos?
Slaptai.lt nuotraukoje: Seimo narys prof. Vytautas Juozapaitis, šio komentaro autorius.
2015.07.22; 19:02
