Dvidešimtaisiais Nepriklausomybės metais kuriama Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga. Kas galėjo pagalvoti, kad, nusimetę okupantų priespaudą, turėsime ginti lietuvių kalbą! Nuo ko? Kas ją puola?
Liepos 2 dieną Vilniuje, Seimo rūmuose Latvijos Respublikos Saeimos narė, buvusi švietimo ministrė, filologijos mokslų daktarė profesorė Ina Druvietė ir Latvių kalbos centro direktorius profesorius Maris Baltinis dvi valandas pasakojo apie kalbos politiką Latvijoje, apie kitų kalbų tikrinių daiktavardžių atkūrimo/perrašymo lingvistinius ir teisinius aspektus, atsakė į klausimus. Reikia tikėtis, kad Lietuvai labai aktualios jų mintys renginio organizatorių bus išguldytos popieriuje ir pasiūlytos žiniasklaidai. Reikia tikėtis, nors labai dažnai taip nepadaroma, todėl visuomenėje tokie renginiai neturi didesnio poveikio.
Paskui įvyko Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos steigiamasis susirinkimas. Išrinkta sąjungos valdyba, valdybos pirmininkė, ekspertų taryba, priimti sąjungos įstatai. Kol sąjungos ekspertų tarybos narys Ipolitas Ledas tuos įstatus redaguos, nes, jo žodžiais tariant, parašyti tiesiog siaubingai nelietuviškai, mūsų skaitytojams siūlau habil. humanitarinių mokslų daktaro profesoriaus Vito Labučio pastabas, kurios, kaip supratau, bus įrašytos įstatų preambulėje.
Reikia paaiškinti, kodėl šitokia gynėjų sąjunga steigiama? Ką ji turi ginti ir nuo ko ginti? Kitaip sakant, aš manau, kad reikia šiokios tokios motyvacijos arba preambulės, sakė profesorius V.Labutis. Dabartinėmis sąlygomis lietuvių kalbai ir jos plėtotei kylant įvairioms grėsmėms, suvokiam, kad esamos valstybinės kalbos priežiūros ir puoselėjimo institucijos bei visuomeninės organizacijos ne visuomet pakankamai gina lietuvių kalbos valstybinį statusą. Įkurtoji lietuvių kalbos sąjunga yra pasiryžusi aktyviai ginti visose gyvenimo srityse lietuvių kalbos teises, prestižą ir autoritetą Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindu. Reikia nepamiršti, kad yra Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuri turi valstybinius įgaliojimus, yra Lietuvių kalbos draugija, kuri taip pat šituos klausimus, atseit, judina. Tačiau svarbiausia, kad nepakankamai, kad reikia jėgos ir didesnio atkaklumo, didesnio noro ginti. O kodėl reikia ginti ir nuo ko ginti?
Ginti reikia nuo be galo įsigalinčių viešųjų užrašų, nesuprantamų žmonėms. Ginti nuo anglų kalbos spaudimo. Jonas Klimavičius gal prieš dešimt metų rašė, kad anglų kalbos keliamas pavojus lietuvių kalbai yra didesnis negu buvo okupacijos metais rusų kalbos pavojus. Nes angų kalbos sandara yra daug tolimesnė negu rusų kalbos sandara nuo lietuvių kalbos. Atvirai kalbant, reikia ginti nuo tam tikros Valstybinės kalbos komisijos dalies, ypač nuo vadovybės. Sąjungai reikia nusistatyti, kaip bendrauti su šitom esamom institucijom, ypač su Valstybine kalbos komisija. Bendradarbiavimo nepakanka, reikia ne tik bendradarbiauti, reikia polemizuoti, diskutuoti ir ieškoti būdų, kaip prasiveržti į spaudą. Dabar žmonės yra be galo viskam abejingi, prispausti, išjudinti juos reika labai didelių pastangų. Aš už lietuvių kalbos gynėjų sąjungos steigimą. Reikia ginti lietuvių kalbą.
Išrinktoji Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos pirmininkė Jūratė Voloskevičienė Andrulionytė yra ir Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė. Susirinkusiems ji išdalino savo programą, kurioje surašyta, ko sieksianti vadovaudama šiai nepriklausomai, nepolitinei, demokratiškai visuomeninei organizacijai. Štai kai kurios Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos (dar neįregistruota) pirmininkės Jūratės Voloskevičienės mintys:
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, įstojau į seniausią Lietuvoje, dabar jau šimtmetį perkopusią Lietuvos mokytojų profesinę sąjungą ir įsijungiau į aktyvią profsąjungų veiklą. 2007 m. VIII-ame LMPS suvažiavime buvau išrinkta šios profesinės sąjungos pirmininke. Šiais metai IX suvažiavime pirmininke vienbalsiai buvau išrinkta antrai kadencijai, t.y. dar ketveriems metams. Lietuvių kalbos puoselėjimas ir saugojimas yra vienas iš programinių Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos uždavinių. Todėl su dideliu džiaugsmu sutikau žinią apie besikuriančią lietuvių kalbos gelbėtojų sąjungą.
Teatleidžia man gerbiamas poetas Marcelijus Martinaitis, kad pagrindinę savo programos dalį išreiškiu jo žodžiais:
“Jau gerokai supurtytas mūsų kalbos medžio kamienas, vėjai aplaužė šakas ir apdraskė lapus, ir jis neteikia malonios paunksmės. Darbuose, šventėse žodis lydėjo žmogų kaip vyturys. Žmogus viską matė žodžiu, viską juo įsidėmėjo. Be žodžio pradedame apakti. Jis jau nutyla namuose, šeimose, kur neretai tik vienas televizorius dienų dienas kalba ir dainuoja už visus gyvus ir mirusius lietuvius. Sučiaupėm burnas, kalbą atidavę tai šnekančiai dėžei”.
Knygos nuolankiai užleido vietą internetui ir tarsi pelenės pasitraukė į tolimiausias lentynas. Užtat gimtosios kalbos puošmena – žodžiai, kuriais kalbėjo mūsų tėvai ir seneliai, “mobiliuotam” jaunimui tampa vis nesuprantamesni, o jų kalba “turtėja” kosmopolitiniu žargonu. Netgi garbieji politikai savo kalbomis stengiasi susidaryti atitinkamą “imidžą”, kad išgirstų teigiamą liaudies “opiniją”, pamiršę tokius lietuviškus žodžius, kaip “įvaizdis” bei “nuomonė”.
Tad pirmiausia siekčiau:
-
kad Lietuvoje realiai pradėtų veikti Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas;
-
vykdyti įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su lietuvių kalbos vartojimu ir išsaugojimu, stebėseną;
-
įtakoti žalingų įstatymų nepriėmimą;
-
inicijuoti lietuvių kalbos mokyklinių programų bei vadovėlių peržiūrėjimą (revizavimą);
-
įvairiais būdais populiarinti taisyklingą lietuvių kalbos vartoseną;
-
gausinti organizacijos narių ir rėmėjų skaičių.
Belieka palinkėti, kad naujojo visuomeninio susivienijimo neištiktų daugelio panašių organizacijų “popierinis” likimas: valdybos ir pirmininkai – yra, įstatai ir programos – yra, o veiklos – jokios arba beveik jokios. Ką plačioji visuomenė žino apie Lietuvių kalbos draugijos veiklą? Kiek ji stabdo negatyvius procesus, prieš kuriuos ketina kovoti Lietuvių kalbos gynimo sąjunga? Lietuvių kalbos išdavysčių ji nemato?
Vytauto Visocko nuotraukose:
Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos pirmininkė pedagogė Jūratė Voloskevičienė
Ekspertų tarybos pirmininkas habilituotas mokslų daktaras profesorius Arnoldas Piročkinas
Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos iniciatyvinė grupė
Latvijos Respublikos Saeimos narė, filologijos mokslų daktarė profesorė Ina Druvietė ir Latvių kalbos centro direktorius profesorius Maris Baltinis
2010.07.04
