Eilinių Seimo rinkimų pirmasis turas – praeitis, vėl, kaip ir ankstesniaisiais metais, buvo pažerta daugybė kaltinimų Vyriausiajai rinkimų komisijai bei jos nepakeičiamam, gal teisingiau vadinti – „užsisėdėjusiam“ poste pirmininkui Zenonui Vaigauskui.
Vėl nesusipratimai rinkimų komisijų darbe, stebėtinas neveiklumas išaiškėjus grubiems Seimo Rinkimų įstatymo pažeidimams. O kiek laiko buvo skaičiuojami balsai, išėmus biuletenius iš 2 – 3 maišelių talpos balsadėžės. Tai rodo visišką VRK ir jos pirmininko neįgalumą ar „piktybišką impotenciją“ organizuojant rinkimus, negalėjimą sudaryti prielaidų greitam ir efektyviam komisijų darbui.
Seimo pirmininkės iniciatyva pakeisti Z.Vaigauską, deja nesulaukė pritarimo, nes Seimo narių dauguma manė kitaip. Ir čia, galbūt, lėmė ne šio pono kompetencija, o kai kurių partijų narių viltis, kad jis ir toliau nebus veiklus tiriant būsimus pažeidimus.
Kaip ten bebūtų, o man, save išsikėlusiam kandidatui 2011 m. Savivaldybių tarybų rinkimų kompanijoje, Z.Vaigausko paminėjimas priminė ne tokias jau senas nuoskaudas, kurias aš ir tokie pat kaip aš savarankiški kandidatai patyrėme praėjusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose.
Tikriausiai rinkėjai prisimena, kad 3-juose didžiuosiuose miestuose į tarybas nepateko nė vienas save iškėlęs kandidatas, nors, pavyzdžiui, Kaune nepriklausomiems kandidatams savo balsą atidavė kas šeštas rinkėjas. Balsai buvo skaičiuojami pagal prieš tuos rinkimus priimtas įstatymo pataisas, kurias rengiant ir priimant labai prisidėjo Z.Vaigauskas ir dabar į politinę užmarštį benueinantis A.Čaplikas.
Manęs nestebina skundai dėl apgailėtino rinkiminių apygardų darbo, nes Z.Vaigausko vadovaujamoje komisijoje savo ausimis girdėjau, kaip viena iš narių deleguota partijos pareiškė: aš tam čia ir esu, kad atstovaučiau savo partijos interesus, kurie, manau, yra dažnai visiškai priešingi rinkėjų interesams.
Nesena patirtis man leidžia pareikšti, kad VRK – tai priedangos organizacija partijų atstovams nebaudžiamai pažeidinėti įstatymus… Kiek daug pastangų reikėjo, kad perskaičiuotume balsus 2011 metais vienoje Kauno, galima sakyti, liliputinėje apylinkėje, kur iš 800 biuletenių 5 „geri“ biuleteniai „pateko“ prie sugadintų.
Kategoriškai VRK užkirto kelią patikrinti daugiau apylinkių… Ar kada nors VRK mėgino giliau paanalizuoti sugadintus biuletenius Kaune (net 7050 biuletenių). Tai – Lietuvos rekordas vienam miestui, o gaila, gal tada ir apylinkių komisijos būtų reiklesnės savo darbui.
Surastume ne vieną liudininką, mačiusį, kaip Kaune policijos pareigūnai vaišino kava „pavargusius „Kauno apygardos rinkimų komisijos narius, nes neišdrįso alkotesteriu juos patikrinti. Policiją iškvietė E.S. (buvusi Rinkiminės apygardos pirmininkė), kad sudrausmintų per daug žingeidžius savarankiškus kandidatus ir jų atstovą, nes jie buvo laikomi „antrarūšiais (nors įstatymas deklaruoja lygias teises su partijų atstovais)“.
O policijos pareigūnams parūpo pačių komisijos narių būsena. Tačiau buvo viskas užglostyta ir užglaistyta… Svarstant VRK 2011-ųjų metų Savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus Kauno apygardoje Z.Vaigauskas išvyko į komandiruotę, matyt, taip jam atrodė saugiau, nes savarankiškų kandidatų ginčas pasiekė net Konstitucinį teismą.
LR Konstitucinis teismas savo posėdyje, išklausęs A.Čapliko gražbylysčių“. (LR Konstitucinio teismo posėdžio protokolas, 2011m.balandžio 27 d.):
„universalių, ypatingai švarių rinkimų sistemų, ypač tuo laiku arba įvedant naujovę, o tai yra naujovė – piliečių atėjimas rinkimuose, labai sudėtinga surasti… bet reikia atsižvelgti ir į partijų interesus, patys esame patekę į pinkles, kaip leisti piliečiams, nesaistant su jokia politine partija ar visuomenine organizacija ar bendrijų asociacija, dalyvauti rinkimuose“, būdamas partinės sistemos dalimi, žinodamas kaip veikia kartais rinkimų mechanizmai, žinodamas ir tą negerąją pusę ir turėdamas patirties, mes vertinome viską“.
Taigi paliko už borto pavienius penkis kandidatus, kuriems, anot Rinkimų rezultatų nustatymo protokolo rinkimų barjeras „o“ (nulinis) ir kurie surinko nuo 1016 iki 1825 rinkėjų balsų, bet negavo Kauno tarybos nario mandatų, kai tuo tarpu partijoms buvo skirta papildomai po vieną Tarybos nario mandatą: Darbo partijai už 180 balsų liekaną, partijai Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai už 440 balsų liekaną, partijai “Tvarka ir teisingumas” – už 702 balsų liekaną, partijai “Jaunoji Lietuva” – taip pat už 702 balsų liekaną, partijai Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui – už 800 balsų liekaną.
Aš negavau Kauno miesto tarybos nario mandato, surinkęs 1585 balsus, aplenkęs 7 partijas ir vieną rinkiminę koaliciją, nes Konstituciniame teisme A.Čaplikas aiškiai nurodė, kad VRK skaičiuoja puikiai“. (LR Konstitucinio teismo posėdžio protokolas,2011m.balandžio 27 d.):
“ …vėlgi, rėmėmės ilgamete Vyriausiojoje rinkimų komisijos žmonių patirtimi ir manytume, kad tikrai tai ne politiniai sprendimai. Žmonės iš praktikos, iš patirties rado universalių būdų, kaip tuos balsus suskaičiuoti. Aš apgailestauju, kad nebuvo pakviestas ponas Vaigauskas. Manyčiau, kad mes turėtume remtis tų žmonių žinojimu ir patirtimi šiuo atveju skaičiuojant balsus. Taip kaip Jūs sakote, galimi ir kiti būdai, bet tai yra jau, ko gero, politinis techninis sprendimas, kad būtent taip skaičiuojami, ir atitinka bet kokį proporcingumą, nes jeigu perskaičiuosime kitu būdu, pamatysime, kad kažkas kitas netenka tada, o skirtumai mandatų, ką mes bandėme pabrėžti, arba vertės, jie visada egzistavo.“
Taip, A.Čaplikas teisus, Kaune penkios partijos, pradedant konservatoriais, būtų netekę po vieną mandatą, čia jau blogai! O partijoms padidinti mandatų skaičių pavienių kandidatų balsais – galima! Z.Vaigauskas su visa VRK tik už tai.
Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Konstitucinio teismo posėdžio metu nebuvo net užsiminta ir visiškai pamirštas „jo didenybė“ rinkėjas, dėl jo sugundymo, juk skiriami milijonų milijonai partijoms. Keista, kodėl po rinkimų pamirštama jo nuomonė ir pozicija, Kaune Savivaldybių Tarybų rinkimuose už pavienius savarankiškus kandidatus (jų buvo dešimt) paduota 10 089 rinkėjų balsų, – tarybos nario mandatų negauta, kai tuo tarpu:
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (5052 balsai) — gauti 3 mandatai,
Liberalų ir centro sąjunga (5249 balsai) – gauti 3 mandatai,
Partija Tvarka ir teisingumas (7080 balsai) – gauti 4 mandatai,
Darbo partija (6558 balsai) – gauti 4 mandatai,
Partija „Jaunoji Lietuva” (7080 balsai) – gauti 4 mandatai,
Koalicija „Vieningas Kaunas“ (9689 balsai) – gauti 5 mandatai.
Tik socialdemokratai ir konservatoriai pralenkė pavienius kandidatus, už juos balsavo 12 519 ir 23 826 rinkėjai.
Dėl Z.Vaigausko darbo suvedant rinkimų rezultatus grupė kauniečių kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, bet veltui, buvo atsisakyta kelti baudžiamąją bylą šiam pareigūnui. Už tai dabar yra kaip yra, dažnas iš mūsų prisimena posakį: nesvarbu, kas renka, svarbu, kas skaičiuoja…
Bent aš žinau, iš kur ta, anot A.Čapliko, VRK patirtis, kokios balsų skaičiavimo ir mandatų skyrimo metodikos Z.Vaigauskui prie širdies, nes maloniai man padovanojo, nežinau, ar buvo jomis pasinaudota kaimyninės šalies Dūmos rinkimuose, bet 2011 m. balandžio 13 d. VRK komisijos Pirmininkas, ištraukęs iš VRK komisijos kompiuterių, nuoširdžiai rekomendavo susipažinti, dovanodamas jas, pasakė, kad labai geros metodikos 1.–Аркадий Любарев «Использование методов делителей на российских выборах, 2.Тема 15.Методы пропорционального распределения мандатов.
Pažymėtina tai, kad dovanų gavau kaip tik tą dieną, kai atvežiau p. Vaigauskui penkių kandidatų prašymą dėl pirmojo posėdžio Kauno rinkiminėje apygardoje Nr.15 atidėjimo, nes buvo nepasibaigę teisminiai ginčai dėl rinkimų, ir LR Konstitucinis teismas buvo priėmęs LR Vyriausio administracinio teismo kreipimąsi nagrinėti skubos tvarka.
Z.Vaigausko „dosnumą“, matyt, paskatino Kandidatų prašyme pareikšti motyvai:
„Atsižvelgiant į esamą situaciją, mes kreipiamės į Vyriausią rinkimų komisiją su prašymu atidėti pirmąjį posėdį, numatytą š.m. balandžio 14 d. Kauno rinkiminėje apygardoje Nr.15 arba atidėti Kauno apygardos rinkimų komisijos pirmininkui priesaikų priėmimą iš Kauno miesto savivaldybės naujai išrinktų tarybos narių, kurie mandatus gavo pagal liekanų metodą, nes yra reali grėsmė, jog gali pasikeisti mandatų paskirstymas tarp dalyvavusių kandidatų rinkimuose į Kauno miesto Tarybą po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo“
Į prašymą VRK pirmininkas Z.Vaigauskas nereagavo, kaip ir į visą gausybę pažeidimų Kauno rinkiminėje apygardoje. Šiomis metodikomis galiu pasidalinti, kam įdomu, nes galima susipažinti su Rusijos įvairių partijų rinkiminiais rezultatais Altajaus krašte ir kituose regionuose…
Iš Seimo posėdžių stenogramų galima pamatyti, kad, svarstant Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, buvo norinčiųjų perkelti rinkimų dieną į šeštadienį, kad komisijų darbas būtų kokybiškesnis, tačiau Česlovo Juršėno pasiūlymui nebuvo pritarta, nes, pasirodo, VRK rinkiminius grafikus reikės keisti.
VRK įtaka šio įstatymo pataisų atsiradimui milžiniška, ne veltui A.Čaplikas teisinosi: „Mes rėmėmės Vyriausiosios rinkimų komisijos pasiūlymu arba mechanizmu, kuris jau buvo patikrintas gyvenimo, arba, kaip jie suprato“. (LR Konstitucinio teismo posėdžio protokolas, 2011m.balandžio 27 d.).
Aš tikrai nelinkęs domėtis VRK metiniu biudžetu, kaip panaudojamos užstatams skirtos piniginės lėšos, kurios ne visos yra grąžinamos, tačiau manau, kad VRK nariai nėra tokie neįgalūs, gal tik per daug susireikšminę, nes rinkėjų balsai ar kandidatų palaikymo parašai yra dažnai VRK neįvertinami ar net ignoruojami.
Norėčiau sušukti, o kas atstovauja visuose lygiuose paprastą, save patį išikėlusį kandidatą taip, kaip partijas, kai skrupulingai, vos Seimą suformavus iš naujų Seimo narių, tuoj keičiama VRK partinė sudėtis. Nesutikčiau, kad VRK formuojama nešališkais Teisingumo ministro pasiūlytais asmenimis ar iš Teisininkų asociacijų narių, nes, kaip žinia, Teisingumo ministras irgi yra vienos ar kitos partijos statytinis…
Paprastas pavyzdys: iš buvusio kandidato į Seimą rinkiminės istorijos:
Povilas Dievaitis, siekdamas būti išrinktas 2012 m. į Lietuvos Respublikos Seimą ir pristatęs VRK reikiamus dokumentus, tapo pretendentu į kandidatus ir gavęs parašų rinkimo lapus, sąžiningai be jokių klastojimų, padedamas bičiulių, surinko 1196 (reikalinga 1000) jo kandidatūrą į Seimą remiančių asmenų parašus – parašų rinkimo lapuose atsispindi tikroji pasirašiusiųjų valia, visi asmenys savanoriškai, neverčiami, patys pasirašė parašų rinkimo lapuose; taip pat nė vienas asmuo nepasirašė daugiau nei vieną kartą.
Vis dėlto, dėl objektyvių priežasčių, be jokio siekio klastoti ar savanaudiškai pasinaudoti, kai kurių pasirašiusiųjų asmenų duomenis (bet ne parašus) į parašų rinkimo lapus gera valia surašė kiti asmenys, kadangi tiek vyresnio amžiaus, tiek jaunesni žmonės, kurie sutiko remti P. Dievaičio išsikėlimą kandidatu į Seimo narius, dažnai dėl silpno regėjimo ar prasto apšvietimo laiptinėse negalėjo be klaidų surašyti savo duomenų į nurodytas lapuose eilutes.
Nepaisant lapuose aiškiai išreikštos pasirašiusių asmenų valios, Apygardos rinkimų komisija surašė teikimą, kuriame nurodyta, kad “yra nesurinktas … rinkėjų parašų skaičius”.
Dar svarbiau tai, kad ginčo atveju nebuvo jokių įrodymų (ir nekilo abejonių), kad pateikti parašai būtų padirbti. Be to, pasirašiusiųjų piliečių valią ir pilietinį susirūpinimą rinkimų procesu įrodo ir teismui pateikti daugiau nei 200 parašų patvirtinimai (t. y. parašų rinkimo lapuose pasirašiusiųjų piliečių pakartotinai išreikšta valia).
Manau, tokių pavyzdžių galima pateikti ne vieną, nusiskundimų girdisi iš visų Lietuvos vietų, tačiau VRK karavanas ir toliau eina, jis nepakeičiamas.
Visuomenė nenustoja siekti skaidrumo visose gyvenimo srityse, o rinkimų sferoje kaip niekad, mano galva, jo trūksta: daugelis yra nusivylę, „balsuoja kojomis“ išvykdami iš Lietuvos, o likusieji – nebedalyvauja rinkimuose, o tokie veikėjai kaip Z. Vaigauskas tik ir skatina tą nusivylimą.
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: komentaro autorius Jonas Viesulas.
2012.10.26
