Spalio 25 dieną visuomenininkų klubas „Savastis“ priėmė pareiškimą, adresuotą prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkei Irenai Degutienei ir ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui, kurį paskelbė portalas www.savastis.lt.
Ten teigiama, kad „keičiama atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės koncepcija”.
Lietuvoje susiklostė tokia praktika, kad Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius savo veiklą ir koncepcijas konstruoja absoliučiai nepriklausomai nuo istoriškai suverenios Lietuvos valstybės idėjos ir liberaliai, t. y. atmesdamas Lietuvos Sąjūdžio proklamuotą tautinės mokyklos idėją, Lietuvos pirmosios nepriklausomybės ir okupacijos metų patirtį išlaikant istorinius nepriklausomos Lietuvos valstybės savimonės siekių pamatus.
Šiemet ministras savavališkai pakeitė Mokslo ir žinių dienos paminėjimo datą. Ministro formuojama ir iki pakrikimo pakeista švietimo paskirtis bei tikslas remiasi laisvosios rinkos pelno principu. Akivaizdus tikslas ugdyti ne dvasinį, idealistinį, patriotinį jaunuolio pasaulį, o rengti žmogų tik kaip primityvų Čarlzo Darvino gyvūnijos pasaulyje besirungiantį dėl geresnio išlikimo rinkos elementą, besielį subjektą bet kuriai pasaulio kosmopolitinei monopolijai.
Iš buvusių 2386 bendrojo lavinimo mokyklų liko tik 1309. Įvestas „krepšelis” yra istorinis absurdas, kaip ir praktika, kad švietimas yra „paslauga”, o moksleivis – „paslaugos gavėjas”. Tuo pagrindu ir studijų kainos aukštosiose mokyklose tapo nepamatuotos. Nepriklausomos Lietuvos valstybės idėja švietimą apibrėžia kaip piliečių švietimą ir auklėjimą, kaip išimtinę savo prasmingo tęstinumo sąlygą identiteto pamatu.
Liberalios idėjos apskritai savo esme yra nukreiptos valstybės sunaikinimui, anarchosindikalizmui įtvirtinti, visuomenę verčiant atsisakyti ją siejančių papročių, šimtmečiais natūraliai susiklosčiusių vertybių, suplakant vertybes ir antivertybes, painiojant sąvokas ir įžūliai reikalaujant netgi atsisakyti saviraiškos.
Kai švietimas buvo kultūros ir valstybės prasmingumo sąlyga
Visuomenininkai primena švietimą Lietuvoje 1918–1940 metais. Lietuvos Švietimo ministerija tuo metu kas mėnesį leisdavo žurnalą „Švietimo darbas“, kuriame švietimas buvo suvokiamas kaip humanitarinės kultūros ir valstybės prasmingumo sąlyga. Primenami keli 1928 metų žurnalo straipsnių pavadinimai: „Literatūros mokymo tikslai“, „Ar verta sekti Amerika?“, „Patriotizmo auklėjimo klausimu“, „Tautinė mūsų mokykla“, „Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų konferencija“, „Mokyklų reforma Austrijoje“, „Visuotinas ir privalomas pradžios mokslas kitur ir Lietuvoje“.
Toks milžiniškas Lietuvos partizaninis pasipriešinimas ir kilnios aukos kovoje prieš sovietinę okupaciją galėjo būti tik buvus tautinės mokyklos idealistiniam mokymui. Galima paklausti apie šiandieninės Lietuvos mokyklos garbės, išdidumo ir savigarbos kartelės lygį, jeigu mokytojas šiandien nuvertintas ir prislėgtas pačių moksleivių psichologinio smurto, o subjektyvus mokyklų uždarinėjimas bei moksleivių vežiojimas drasko kaimo gyvenimo struktūras.
Ministro veikla – antivalstybinė
Dar vasario 16-ąją didelė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarų grupė viešai išplatintame pareiškime nurodė, kad švietimo „srities politika pradėta grįsti antivalstybiškai orientuotomis Lietuvos laisvosios rinkos instituto propaguojamomis ekonominio libertarizmo idėjomis“.
Pareiškime dėl G. Steponavičiaus veiklos teigta, kad įvertinant „kai kuriuos destruktyvios veiklos faktus, yra pagrindo laikyti ją galimai antivalstybine ir galimai nusikalstama veikla. Toks ministras neturi teisės toliau eiti savo pareigas. Jis privalo būti nedelsiant atstatydintas. Taip pat būtina atlikti kruopštų ir išsamų ministro G. Steponavičiaus ir jo komandos veiklos tyrimą. Kompetentingos institucijos turi būti įpareigotos išsiaiškinti, ar šioje veikloje nesama galimai nusikalstamos, baudžiamąją atsakomybę užtraukiančios veikos požymių“. Lietuvos Seimas ir premjeras A. Kubilius į tai visai nereagavo.
Nuvertinta lietuvių kalba
Rugsėjo 24-ąją didelė autoritetingų lituanistų grupė paskelbė pareiškimą dėl rengiamo lietuvių kalbos prestižo nuvertinimo. Primenamas gėdingas ministro G. Steponavičiaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas Nr. V-1292 d.
Klubas „Savastis“ pabrėžia, kad lituanistai pareiškime nurodo, jog „kalbų politika švietimo sistemoje iš esmės yra kalbų politika valstybėje. Ji daug labiau susijusi su valstybės strateginiais tikslais ir savivoka, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kyla įtarimų, kad toks skubotas kalbų politikos valstybėje sprendimas yra politinio atspalvio: ar tokiu būdu nesiekiama primityvios dvikalbystės įteisinimo?“
Autoriai teigia: „Užsienio kalba švietimo sistemoje įgauna ypatingą statusą, viršesnį už tą, kurį turi valstybinė lietuvių kalba“. Niekas nekvestionuoja poreikio mokėti daug kalbų (prieškario Lietuvos mokyklose, be pagrindinių užsienio kalbų, buvo mokoma lotynų ir graikų kalbų), bet šiandieninis valstybinės lietuvių kalbos prestižo atviras žeminimas yra aiškus nuvalstybinimas, tai yra antivalstybinis judesys, ženklas, kad savastis nereikšminga, nes žmogaus ateitis – ne Tėvynė, o kosmopolitinė vartotojų terpė.
Tik materializmas ir pelnas
Ne be ministro G. Steponavičiaus pritarimo vyksta nevalstybinės švietimo įstaigos „Lietuvos Junior Achievement“ iš JAV perimtas mokymas, taikomas jaunajai kartai nuo darželinukų iki abiturientų. Pateikiant per 20 vadovėlių, sukuriant per 700 mokomųjų bendrovių, organizuojant milijoninę apyvartą, jauni protai, užuot ugdžius dorą ir savarankišką charakterį, kryptingą ir valingą asmenybę, gebėjimą atjausti nelaimių įskaudintus žmones, atsakingą savo istorijos supratimą, yra mokomi gobšumo, savanaudiškumo ir gudraus pelno. Tokią mokyklą perėjo gal 30 tūkst. moksleivių.
Kur S. Daukanto, V. Kudirkos, J. Basanavičiaus, Maironio patriotizmas, pokario pasipriešinimo okupacijai žinojimas, supratimas, įprasminimas šiandienos gyvenime ir suaktualinimas? Lietuvą kūrė ir sulipdė idealistai. Koks bus idealistas, jeigu moksleivis iš vieno rajono į kitą perneša pigiau gautus sausainius ir rūpinasi tik pelnu? Ar jis tuo laiku ras laiko išsiugdyti poreikį suvokti poeziją, kaip gilią išmintį, filosofiją ir kalbos viršūnę? Parodykite švietimo programose sąvokas „Pasiryžimas“, „Pasiaukojimas“, „Idealizmas“…
Naujastribiai
Klubas „Savastis“ primena apie ministro įsakymu skirtą finansavimą Tolerantiško jaunimo asociacijos projektui „Mokytojų, moksleivių, tėvų ir NVO atstovų tarpkultūrinių gebėjimų plėtra“. Nepagailėta net 826165 Lt. Šių projektų pareiškėjai įpareigoti prisidėti prie tinkamų finansuoti išlaidų apmokėjimo ne mažiau kaip 32916 Lt.
Projekto trukmė: 2010 metų gruodis – 2012 metų birželis. Buvo nustatytas šio projekto naudos ir kokybės balas – 82,5. Jis įgyvendintas vienuolikoje Lietuvos mokyklų (tarp jų Radviliškio J. Tumo-Vaižganto ir Klaipėdos rajono Veiviržėnų gimnazijose). Iš esmės tai yra „Gender Loops“ projekto variacija, o aprašas įslaptintas.
Kaip nurodo švietimo ministro pamalonintų Lietuvos visuomeninių organizacijų atstovai, projekte aptariama, kad mokyklose esą per mažai kalbama apie homoseksualumą, kad lytinė orientacija yra laisvai pasirenkama, reikia nagrinėti „homoseksualias šeimas“, kritikuojama „heteroseksualumo prezumpcija“, teigiama, kad „šeima yra homofobiškas reiškinys“, reikia „griauti tradicines nuostatas ir įsitikinimus ir suteikti jiems naujų reikšmių“.
Minėtų visuomeninių organizacijų duomenimis, mokymai ir seminarai vykdavo Vilniaus ir Trakų rajonuose, Elektrėnų savivaldybėje (Žuvyčių kaime) kaimo turizmo sodybose. Apmokėta klausimų tyrimo grupėms, organizatoriams. Klubas „Savastis“ klausia: „Ar ministras galėtų paaiškinti, kokio intelekto, išsilavinimo, pedagoginio patyrimo, valstybinės sąmonės bei savivokos asmenys ir kokiai aktualiausiai problemai spręsti panaudojo 859 tūkst. Lt bei buvo prileisti prie neturinčių gyvenimiškos ir istorinės patirties jaunų protų? Kaip tai susieti su esminėmis genetikos mokslo tiesomis ir susiformavusių bendruomenių prasmingumo ir išlikimo klausimu?“
Latvijoje dideliais užsienio pinigais pradėtas eksperimentas: berniukai mokomi būti mergaitėmis, o mergaitės – berniukais. Tokio auklėjimo knygelė iš danų kalbos jau išversta į lietuvių kalbą, nepaisant to, kad šiuolaikiniame ligų klasifikatoriuje lyties tapatumo sutrikimas priskiriamas psichikos sutrikimų kategorijai.
„Nejaugi šiandieninėje visuomenėje tai yra aktualu ir svarbu? Ar nėra svarbiau darželyje vaikus išmokyti mandagumo, geraširdiškumo, pažinti gėlių vardus, bitės gyvenimą, mylėti kiškutį ar senelę?“ – klausia klubas „Savastis“. Lietuvos Švietimo ministerija to „nemato“. Savo transseksualumo idėjas Lietuvai bruka rodos nekaltas Norvegijos ir Švedijos vyriausybių įsteigtas Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. Europos Taryba spaudžia Lietuvą pasirašyti konvenciją „Dėl smurto prieš moteris ir šeimyninio smurto prevencijos bei kovos su juo“. Po šiuo nekaltu pavadinimu – reikalavimas įteisinti sąvoką „Socialinė lytis“. Vyksta dvasinis Lietuvos luošinimas, užkariavimas, todėl tokius darbus už didelius pinigus vykdantieji nusipelno tik Lietuvos naujastribių vardo.
Ne žmogus
Jeigu žmogus, kaip siūloma, būtų paverstas „socialine lytimi“, tai naujadaras būtų ne „Transžmogus“ ar „Postžmogus“, o tik ,,Ne žmogus“. Kauno moksleiviai vienoje savo demonstracijoje nešė plakatą: „Steponavičiau, neversk mūsų emigruoti!“ Įvertinęs ministro G.„Steponavičiaus istorinę patirtį, intelekto, erudicijos ir mentaliteto nuostatas bei praktinius veiksmus Lietuvos švietimo srityje, klubas „Savastis“ mano, kad šiame poste jis yra atsitiktinis, Lietuvos valstybei ir Konstitucijai strategiškai kenkiantis ir nepriimtinas asmuo, todėl privalo būti besąlygiškai greitai atstatydintas. Kartu pareiškiame, kad premjero A. Kubiliaus siūlymas tokiam asmeniui užimti tokį postą reiškia, kad Lietuvos valstybės ateitis palikta neabejotinam nunykimui.
Klubas „Savastis“
Redakcijos prierašas. Paaiškėjo, kad darbo grupės posėdyje skandinaviško projekto darželinukams įgyvendintojai nusileido ir nusprendė danų ugdymo metodikos netaikyti Lietuvos darželiuose. Šiaurės ministrų tarybos biuro ir Moterų informacijos centro (MIC) įgyvendinamas projektas buvo aptariamas už uždarų durų, paslapčiomis.
Žurnalistus atsisakyta įleisti į darbo grupės posėdį, motyvuojant tuo, kad jis uždaras. Posėdyje dalyvavo Lietuvos ministerijų, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, tėvų organizacijos atstovai.
Nuotraukoje: liūdnai pagarsėjęs Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Laikraštis „XXI amžius”
2012.11.15
