Tautai trūksta kultūros? Manau, blogiau – žmogiškumo…


Šiandien bene visi žiniasklaidos kanalai pranešė – avarijoje žuvo Seimo narys Juozas Palionis.

Būsiu atviras, net pakankamai domėdamasis politika, šio žmogaus nelabai žinojau. Tylus buvo, tikriausiai. Arba tiesiog taip sutapo, kad nežinojau jo.

Bes esmė – kita. Nors jis atstovavo Socialdemokratų partiją, apie jį gražiai atsiliepė Seimo pirmininkė, konservatorė Irena Degutienė. Nežiūrint to, kad tai gana priešiškų stovyklų atstovai. Ir tai natūralu – žmogus išėjo už ribos, kur mes dar nei vienas nesame buvę. Ir kur nenorime patekti.

Mirusysis jau niekam nebegali būti priešu, nes jo jau nebėra. Sena, kaip pasaulis taisyklė galioja padorių žmonių sąmonėse – apie mirusį arba gerai, arba nieko. Bet… Vartau „Lietuvos ryto“ komentarus ir matau įniršusių tautos „didvyrių“ replikas. Kraupias replikas. Atsiverčiu „15 min“ laikraštį – vaizdas ne ką geresnis. Užsimaskavę anonimai komentatoriai, nesivargindami net susigalvoti slapyvardžio, liežuviais spardo velionį. Paleisti patys šlykščiausi žodžiai, nors kažkodėl jaučiu, kad jie jo niekada nei nematę…

Nors iš pradžių maniau į šį straipsnelį sukelti rastas pačias šlykščiausias citatas,  persigalvojau. To nedarysiu. Nes taip tik pradžiuginčiau tuos padugnes, kurie pašvinkusiais epitetais ir tekstais apdrabsto Anapilin išėjusį žmogų.

Baisu, kur nuėjo Lietuva? Nors ne, Lietuva niekur nenuėjo. Nuėjo tauta. Laimei ne visa, tačiau tokių „komentatorių“ gausa kelia šiurpulį. Gi kaip ne kaip, bet lietuviškai rašo dauguma mūsų tautiečių… Kažkas, daug neanalizuodamas pasakys – „Kultūros trūksta mums, lietuviams“. Su tuo negalima nesutikti, bet tai dar būtų lyg ir pusė bėdos. Nes visiems šiems komentatoriams trūksta ne tik kultūros, bet, kas baisiausia, – žmogiškumo. Sakykite ką norite, bet kraupūs komentarai rodo, kad šie žmogystos, jei nebijotų policijos ar tiesiog būsiančio atpildo, ko gero, savo cinizmą ir sarkazmą lietų praktiškai. Ant bet ko silpnesnio. Laimei, tai tik bailiai, kurie dar vis galvoja, kad internete jie nesusekami. Laimei? Taip, laimei. Ir liūdesiui tuo pačiu metu…

Nuotraukoje: straipsnio autorius Romualdas Matelis.

2011.10.19

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *