Tebūnie tai priekaištas ( 10 )


Print

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia paskutiniąją, dešimtąją, ištrauką iš Mykolo Biržiškos knygos “Vilniaus Golgota. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919-1928 metų dienoraštis”, išleistos 1930 m. Vilniui Vaduoti sąjungos Kaune B.Šėmio vardu.

Tebūnie tai priekaištas XXI a. Lenkijai, įnirtingai puolančiai Lietuvą lenkų šovinistų pastangomis, kurstančiai Vilnijos lenkus nepaisyti Lietuvos įstatymų, klasta, melu siekiančiai išstumti lietuvius iš Lietuvos rajonų, 1920 m. Lenkijos okupuotų ir prarastų Antrojo pasaulinio karo metu. Tebūnie tai priekaištas Lietuvos valdžiai, per dvidešimt nepriklausomybės metų nesugebėjusiai ir nesugebančiai arba nenorinčiai pasiekti, kad minėtuose rajonuose nebūtų diskriminuojami lietuviai, kad lenkų tautinė mažuma vykdytų Lietuvos įstatymus, elgųsi kaip Lietuvos, o ne Lenkijos piliečiai. Tebūnie tai priekaištas tiems lietuviams, kurie savo pasyvumu ir abejingumu leidžia ir vieniems, ir kitiems nepaisyti lietuvių tautos interesų.

Pirmojoje dalyje prisiminėme 1919-uosius metus. Šiandien žvelgiame į 1928-uosius metus. Tačiau Vilniaus krašto lietuvių bėdos nesibaigė ir 1928-aisiais. Apie tai kalbėsime kitose Slaptai.lt publikacijose.

1928 metai

Sausio mėn.

Ivanėnuose (Švenčionių aps., Daugėliškių valsč.) susirinkę lietuviai klausė per radio Kauną; ypačiai seneliai džiaugėsi iš tolo savuosius girdėdami.

Apie 6 d. Lydoje emigrantų (iš Nepriklausomos Lietuvos) ir priviliotų pašaliečių “lietuviškųjų būrių” mankštymasis šautuvais už miesto, dainuojant “Išėjo tėvelis į mišką”.

12 d. Naujojo Šaminio (Švenčionių aps.) lietuvių mokyklos mokiniai aplankė Pašaminės “lenkų” mokyklą ir ten su pašaminiečių vaikais ėmė dainuoti lietuviškai. “Lenkų” mokytojas kurstė saviškius sutrukdyti, bet nesisekant uždraudė dainuoti.

Apie 20 d. Švenčionių aps. lenkai pastatė Kretonių sodž. Motiejaus Cijunėlio “lietuvišką kandidatūrą” į Varšuvos Seimą, nors okupuotosios Lietuvos lietuviai atsisakė dalyvauti rinkimuose. Cijūnėlis su starostijos valdininku važinėjo po lietuviškas klebonijas (Adūtiškyje, Kamajuose, Vasiūnuose) ir reikalavo, kad klebonai ragintų už jį balsuoti. Tuo pat metu lenkai socialistai (P.P.S.), vizvolencai ir kiti ėmė platinti net lietuviškus atsišaukimus lietuviams privilioti.

31 d. Kaune Vilniui Vaduoti Sąjunga paskelbė 14 temų paskaitoms: 1. Kas tai yra tauta ir koks jos tikslas, 2. Tauta ir teritorija, 3. Vilniaus reikšmė mūsų tautos istorijai, 4. Vilnius – tikybinis Lietuvos centras, 5. Vilnius – Lietuvos kultūros centras, 6. Vilnius – ekonominis Lietuvos centras, 7. Kokios yra perspektyvos Vilniui vaduoti, 8. Vilniaus vadavimas santykių su kaimynais šviesoje, 9. Mūsų prieteliai gudai ir ukrainiečiai ir kas mus su jais riša, 10. Legendos apie Vilnių ir įžymesniąsias Vilniaus krašto vietas, 11. Vilnius mūsų tautosakoj, 12. Vilniaus praradimo istorija ir mūsų tautos kovos dėl Vilniaus išvadavimo, 13. Vilniaus meno paminklai, 14. Suvalkai, Seinai, Gardinas – jų reikšmė Lietuvai ir jos atgimimui.

Vasario mėn.

8 d. Vilniaus lenkų arkivyskupas Jelbžikovskis priėmė Gervėčių par. 16-os sodžių 2 lietuvių delegatu, kurie įteikė 10 prašymų su 970 parašais, bet užuot išklausęs prašymo lietuvių kalbai grąžinti teises Gervėčių par., išvadino juos durniais, chamiškai užtrenkė duris ir liepė išeiti.

16 d. Vilniuje iš nakties pasirodė Gedimino Pilies bokšte lietuvių vėliava su vytimi, perrišta juodu gedulo kaspinu. Tik apie 8 val. ryto tepavyko lenkams vėliavą nuo bokšto nutraukti; mat, dėl bokšto remonto pavojinga buvo užlipti.

20 d. Suvalkuose pasibaigė prasidėjusi vasario 16 d., suimtų dar 1927 m. rugsėjo 23 d. ir vėliau. 18 lietuvių byla. Buvo kaltinami kaip Lietuvos šauliai iš 108 straipsnio, kuriame grėsė jiems mirties bausmė, bet gynėjų pastangomis teismas juos visus išteisino.

Kovo mėn.

4 d. Vilniaus krašto lietuviai nedalyvavo Varšuvos seimo rinkimuose, tik nežymi dalis, lenkų prigauti arba įbauginti, stojo prie rinkimų, dažniausiai įmesdami tuščias korteles arba kalendorių lapelius…

11 d. Į Margionis (Gardino aps., Marcinkonių valsč.) atvyko lenkų policininkas ir ėmė rašyti protokolus. Privertė kelis eiti į Marcinkonis dalyvauti Varšuvos senato rinkimuose.

22 d. Vilniaus Lietuvių Mokslo Draugija pasiuntė Vydūnui į Tilžę 60 m. sukaktuvių sveikinimo telegramą.

27 d. Kulniškėje (Švenčionių aps. ir valsč.) iš lenkų mokyklos išbėgiojus vaikams  ir persikėlus  į lietuvių mokyklą, lenkų mokytojas iškeliavo iš sodžiaus; “su džiaugsmu visi palydėjome, linkėdami laimingos kelionės”.

18 d. Nepriklausomojoje Lietuvoje nutarė protestuoti prieš normalių santykių užmezgimą su Lenkais, kol Lietuvai nebus grąžinta Vilniaus…

Balandžio mėn.

birziska_mykolas8 d. Gervėčiuose (Vilniaus Ttrakų aps.) lietuvių sekmadienį lenkininkai neleido bažnyčioj lietuviams giedoti lietuviškai “Pulkim ant kelių” ir neklausė neva juos tildančio lenko kun. Romeikos, kuriam gudiškai šaukė: “Jak ciapier tak zuby vyščyraješ, čamu ty piarod nam kazau piejač?” (Dabar tai mums rėki, o pirma pats liepei giedoti).

Įkaušę lenkininkai, daugiausia iš Sakalaičių sodž. Jaunimo ratelio, organizuoto kun. Romeikos, dvarininkės Domeikienės ir mokytojos El. Budrevičiūtės, nutraukė lietuvišką klebono V.Buivio pamokslą.

Paskui miestely peiliais subadė 20 metų Labanauską, perpiovė ranką ir pramušė galvą keliose vietose, po ko prasidėjo bendros muštynės; riaušininkai gavo trauktis iš miestelio.

Apie 15 d. Varšuvos švietimo ministeris dr. Dobruckis įsakė visoms mokykloms, tad ir lietuvių, švęsti gegužės 3 d. (kai lenkai panaikino Lietuvos valstybingumo likučius), rugpiūčio 15 d. (lenkų kariuomenės, kuri išplėšė Vilnių Lietuvai) ir lapkričio 11 d. (kai grįžo iš Magdeburgo vokiečių tvirtovės Juozas Pilsudskis, Lietuvai vėliau atėmęs Vilnių).

Gegužės mėn.

3 d. Vilniaus skautų bėgyje aplink Vilnių laimėjo Vilniaus Lietuvių Skautų Gedimino Draugovė, paėmusi pirmas 6 vietas… Pralaimėję lenkai vėliau nebeprisileido lietuvių.

5 d. Per Varėną-Alytų Lietuvos ir Lenkų Raudonieji Kryžiai pasikeitė politiniais kaliniais (po 4). Lenkai atidavė: 1. Igną Bernatavičių, 2. Leoną Kaziukevičių ir 3. Flor. Turonį, visus tris nuo 1922 m. uždarytus Vilniaus ir Gardino kalėjimuose, kilusius iš Kaniavos valsč. (Vilniaus-Trakų aps.), 4. St. Galinkevičių iš Vilniaus kalėjimo. Alytaus visuomenė gražiai priėmė išvaduotus tautiečius.

28 d. Gervėčių bažnyčioje (Vilniaus Trakų aps.) naujas klebonas lenkininkas Malinauskas viską atlaikė lenkiškai, nors pats buvo iš vakaro paskelbęs tą sekmadienį esant lietuvišką. Kai lietuviai ėmė lietuviškai giedoti, pasišaukė policiją, kuriai nurodė suimti K.Steponavičių su juo lietuvių delegacijos vardu kalbėjusį. Policija išvežė Steponavičių į Vilnių.

Birželio mėn.

4 d. Vilniaus lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazijoj prasidėjo abiturientų egzaminai komisijoj, kuriai pirmininkavo Vilniaus lenkų universiteto prof. J.otrębskis. Iš 37 VIII klasės mokinių prie egzaminų prileista 25.

7 d. Vilniaus lenkų skautų štabas pareikalavo laikinai sustabdyti Vilniaus lietuvių skautų Gedimino draugovę “už neišpildymą įsakymo dalyvauti bendrame parade”, iš tikrųjų dėl to, jog lietuviai ėmė lenkams imti viršų rungtynėse.

11 d. Vilniuje lenkų policija sukonfiskavo Lietuvos dvarininkų grupės leidžiamo lietuviško laikraščio “Vyties” Nr. 9 už straipsnį “Vilnius – Lietuvos sostinė”. Redaktorius P.Serafinavičius patrauktas tieson iš Baudžiamojo Statuto 129 straipsnio.

15 d. Gervėčių par. (Vilniaus Trakų aps.) lietuvių sodžiai pasitiko Vilniaus lenkų arkivyskupą Jalbžikovskį juodomis vėliavomis, protestuodami prieš lietuvių kalbos naikinimą Gervėčių bažnyčioje. 18 lietuviškų sodžių įteikė arkivyskupui raštą, reikalaudami bent pusės pamaldų lietuviškai ir atsiimti lenkintoją kleboną kun. Malinauską…

28 d. Iš Vilniaus per Zaviasus išvyko į Nepriklausomąją Lietuvą Vilniaus lietuvių skautų Gedimino draugovė (40 skautų ir skaučių), draugininko Pr. Žižmaro vedama.

29 d. Vilniaus lietuvių skautai (40) dalyvavo didžiojoj Lietuvos skautų stovykloj Kauno Panemunėj (Nepriklausomoj Lietuvoj), kur išbuvo kelias dienas. Uždegtas pirmasis didysis stovyklos laužas.

29 d. Į Nočios bažnyčią (Vilniaus Trakų aps., Kaniavos valsč.) lietuviai moksleiviai įnešė savo bažnytinę vėliavą su šv. Kazimiero ir Aušros Vartų Panelės paveikslais ir lietuvišku parašu; klebonas kun. K.Šileika privertė juos nupiauti tautiškus lietuviškus prie jos kaspinus, kuriuos jie po mišparų vėl prisisegė.

Liepos mėn.

31 d. Ties Linkmenimis (Švenčionių aps.) lenkai neįsileido grįžtančių iš Nepriklausomosios Lietuvos per demarkacijos liniją Vilniaus lietuvių skautų, versdami juos eiti pro Vievį – Zaviasus.

Rugpiūčio mėn. 

7 d. Vilniaus lietuvių spauda (“Vilniaus Aidas”) iškėlė, kaip lenkai lenkina Švenčionių aps. lietuvius. 1920-1923 m. išgyvendino lietuviškas mokyklas iš lietuviškų miestelių: Adūtiškio, Melagėnų, Tverečiaus, Daugėliškio, Kaltinėnų, Strūnaičio ir Švenčionėlių. Po to ėmė lietuvių kalbą varyti iš bažnyčių: Adūtiškio, Daugėliškio, Tverečiaus, Melagėnų, Kaltinėnų, Švenčionių ir kitų, o nuo 1927 m. ėmė kurti lenkų mokyklas daugybėj sodžių prie lietuviškų mokyklų: Ragaučinoj, Jociūnuose, Davainiuose, Jankaučiznoje, Rėškutėnuose ir daugely kitų sodžių; kai kurios iš jų, neturėdamos nė vieno vaiko, po 3-4 metų išnyko. 1927 m. ir 1928 m. vasarą pripildo lietuviškus sodžius lenkų skautų ir skaučių (Palūšės apyl.), kariuomenės; kareiviai biauriai keikiasi, užkabinėja, vagia ką nutvėrę, karininkai verčia sodiečius lenkiškai kalbėti.

11 d. Į Vilnių pavakarį automobiliu Nr. 32 atvyko Nepriklausomosios Lietuvos laikraštininkai per demarkacijos liniją Vievį – Zaviasus, dėl gautų žinių apie Pilsudskio ruošimąsi pulti Lietuvą, patirti, ką jis pasakys legionininkų suvažiavime. Atvykę atstovavo šiems laikraščiams: M.Bagdonas – “Lietuvos Aidui”, J.Kardelis – “Lietuvos žinioms”, Paleckis – “Naujajam žodžiui”, A.Gricius – “Sekmadieniui”, Ugianskis – “Dzien Kowienski’ui” (lenkų), Žoferis – “”Idiše Štimme” (žydų) ir J.Šulginas – “Echui” (rusų kalba).

15 d. Vilniuje lenkų vyriausybė įteikė Jer. Plečkaičiui 10.000 dolerių tolesnei kovai prieš Lietuvos vyriausybę.

15 d. Rimšėj (Breslavo aps.) vaidino “Bajorą Gaidį”. Lenkai svaidė pro langą malkų pagaliais, kuriais sužeidė daug jaunimo, sunkiausiai Molotkaitę.

17 d. Vilniuje pradėjo veikti naujas lenkų arkivyskupo Jalbžikovskio teismas, kuriame nebeliko nė vieno lietuvio.

18 d. Vilniuje lenkų vyriausybės atidaryta krašto paroda, kurioje dalyvavo ir lietuvių amatų mokykla. Parodos tvarkytojas Ruščicas įsakė nuimti nuo sienos mokyklos pakabintą rankų darbo vytį, papuoštą lietuviškomis juopstomis.

Rugsėjo mėn.

3 d. Vilniaus lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazijoj mokslo metų pradžia. 14 klasių, apie 400 mokinių.

23 d. Gervėčiuose  (Vilniaus Trakų aps.) lenkas kun. Malinauskas, Vilniaus arkivyskupo Jalbžikovskio pastatytas vietoj 1927 m. spalių mėn. lenkų suimto ir vėliau perkelto į kitą parapiją didelio Gervėčių švietėjo kun. Ambr. Jakovonio ir kurį laiką jį pavadavusio kun. V.Buivio, mėgino bažnyčioje suprovokuoti “lenkus”, kad šie sutrukdytų evangelijos skaitymą lietuviškai, bet šie pasisakė nieko neturį prieš lietuvių kalbą, ir kunigas buvo priverstas lietuviškai paskaityti. Lietuviško pamokslo jis nebesakė jau kelias savaites.

Spalių mėn.

9 d. Vilniaus kenkų policijos įsakymu lietuvių išvarymui iš Lietuvos sostinės paminėti namų sargai vartuose iškabino lenkų vėliavas. Bazilikoje lenkų atliktos pamaldos su pamokslu, kuriuose, be valdžios atstovų, dalyvavo keliasdešimt žmonių. Vaivada priėmė 3 batalijonų paradą. Pasak “Vilniaus Aido”, “tos dienos minėjimas yra be galo mizernas ir dirbtinis”.

9 d. Nepriklausomojoje Lietuvoje Vilniaus paveržimo iš Lietuvos minėjimas kovos dėl Vilniaus atvadavimo pasiryžimui sustiprinti. Prieš tai Lietuvos nepriklausomybės 10 metų sukaktuvių komiteto, Šaulių Sąjungos ir Vilniui Vaduoti Sąjungos atsišaukimai; tuo pat laiku prof. Z.Žemaičio knyga “Vilnius Lietuvai ir Lietuva Vilniui”…

Lapkričio mėn.

Apie 10 d. Kaune Vilniui Vaduoti Sąjungos Centro Vykdomasis Komitetas pareiškė protestą dėl lenkų padarytų Lvovo ukrainiečiams skerdynių. Panašų protestą pareiškė Lietuvių Ukrainiečių Draugija.

24 d. Vilniaus lenkų storastos įsakymu krata M.Šlapelienės knygyne. Policija ieškojo Lietuvos žemėlapio; paėmė etnografinės Lietuvos žemėlapio 1 egzempliorių, dėl kurio knygynui surašė protokolą. Tokią pat kratą padarė šv. Kazimiero Draugijos knygynui.

Gruodžio mėn.

25 d. Vigonyse (Lydos aps., Rodūnės par.) įsigalėjus papročiui rinktis šventadieniais ir giedoti lietuviškai valandas ir rožančių, nes lenkai išvijo lietuvių kalbą iš Rodūnės bažnyčios, gražiai susitvarkę žmonės nuėjo į Rodūnę, visu keliu lietuviškai giedodami šventas giesmes: “Jeigu jau mums užginta giedoti Dievo namuose savo gimta kalba, tai nors keliu eidami pasimelsime”.

28 d. Rimšėj (Breslavo aps.) pasimirė vargoninkas Valerijonas Dylevičius, 20 metų, kuris nuo 1923 m. bevargoninkaudamas sugebėjo daug patraukti apgudėjusio jaunimo į lietuvių tarpą, sudaręs puikų chorą ir pripratinęs prie lietuviškųjų laikraščių ir knygų.

1928 m. Vilniaus lietuvių išspausdintos 5 knygos Vilniuje, be to, keletas Nepriklausomoje Lietuvoje.

1928 m. Nepriklausomojoje Lietuvoje įsteigti 83 Vilniui Vaduoti Sąjungos skyriai; 1925 m. 14, 1926 m. 15, 1927 m. 48, taigi 1925 – 1927 m. 160 skyrių ir Seinams vaduoti sekcija.

Nuotraukose: „Vilniaus Golgotos“ viršelis ir knygos sudarytojas Mykolas Biržiška.

(Pabaiga)

2011.09.19


Prisijunkite prie diskusijos