Tebūnie tai priekaištas ( 5 )


Print

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia naują ištrauką iš Mykolo Biržiškos knygos “Vilniaus Golgota. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919-1928 metų dienoraštis”, išleistos 1930 m. Vilniui Vaduoti sąjungos Kaune B.Šėmio vardu.

Tebūnie tai priekaištas XXI a. Lenkijai, įnirtingai puolančiai Lietuvą lenkų šovinistų pastangomis, kurstančiai Vilnijos lenkus nepaisyti Lietuvos įstatymų, klasta, melu siekiančiai išstumti lietuvius iš Lietuvos rajonų, 1920 m. Lenkijos okupuotų ir prarastų Antrojo pasaulinio karo metu. Tebūnie tai priekaištas Lietuvos valdžiai, per dvidešimt nepriklausomybės metų nesugebėjusiai ir nesugebančiai arba nenorinčiai pasiekti, kad minėtuose rajonuose nebūtų diskriminuojami lietuviai, kad lenkų tautinė mažuma vykdytų Lietuvos įstatymus, elgųsi kaip Lietuvos, o ne Lenkijos piliečiai. Tebūnie tai priekaištas tiems lietuviams, kurie savo pasyvumu ir abejingumu leidžia ir vieniems, ir kitiems nepaisyti lietuvių tautos interesų.

Pirmojoje dalyje prisiminėme 1919-uosius metus. Šiandien žvelgiame į 1923-uosius. Paskutinėje dalyje pateiksime pavyzdžių, kaip lenkai su lietuviais Vilniaus krašte elgėsi 1928-aisiais metais.

1923 metai

Sausio mėn.

Apie 4 d. Vilniuje Vytauto Didžiojo Gimnazijai įsakyta nuimti nuo savo antspaudo Vytį, “kaip svetimos valstybės ženklą”.

12 d. Liubavo valsč. (buv.Kalvarijos, vėl. Marijampolės aps.) Volkoviznos, Garniabudžio, Žaliosios ir Sabaliavo k. gyventojų įgaliotiniai raštu protestuoja prieš lenkų sufabrikuotą neva vietos gyventojų reikalavimą prijungti prie Lenkų šiuos kaimus, o taip pat Rekėtijos ir Kamenkos kaimus.

21 d. Valkininkų (Trakų aps.) lenkų žandarai puolė Dargužių k. (Valkininkų valsč.), suėmė Joną Keršį, Motiejų Gudonį, Andrių Aukštuolį, atvarė į Valkininkus, kur mušė raudonai įkaitintomis geležinėmis lazdomis, statė basomis kojomis ant degančių anglių, įkaitintomis replėmis spaudė nosis, įkaitintus geležinius virbalus kišo į ausis, svilino pečius, paskui nusivarė į Vilnių.

22 d. Vilniuje kariškosios lenkų “Związek Bezpieczenstvwa Krajowego” organizacijos karininkų štabe, dalyvaujant Lenkų valdžios delegatui Romanui, išdirbtas planas sudaryti Nepriklausomosios Lietuvos teritorijoj “sukilimą” ir prijungti prie Lenkų valstybės visą neitralinę juostą ir plotą ligi Šventosios upės, naudojantis numatomu Lietuvos priešinimosi padalint neitralinę juostą tarp Lenkų ir Lietuvos.

31 d. Marcinkonyse (Trakų aps.) lenkų suimta lietuvių mokyklos mokytoja P.Zavišaitė, nugabenta į Gardiną ir Vilnių, ten paleista be teisės išvažiuoti iš Vilniaus; lietuvių mokyklą pagriebė lenkas mokytojas.

Vasario mėn.

1 d. Persirengusi partizanais lenkų kariuomenė puolė Širvintus (buv. Vilniaus, vėl. Ukmergės aps.), sužeidė vieną gyventoją, kitą nužudė, bet buvo atremta.

3 d. Tautų Sąjunga prieš Lietuvos protestus nustatė Lietuvos ir Lenkų teritorijos skyrimo liniją, padalindama tarp jų neitralinę juostą administruoti taip, kad Širvintai ir Giedraičiai teko Lietuvai, Punskas Lenkams. Toji linija “įsiteisėjo” vasario 15 d.

16 d. Vilniuje lenkų suimta gimnazijos mokinė Rožė Kaupelytė, kuri gatvėje užkalbino lietuvius belaisvius, lenkų paimtus paveržiant iš Lietuvos neitralinę juostą.

24 d. Širvintų miestelis (buv. Vilniaus, vėl. Ukmergės aps.) pultas lenkų, vedamų parsidavėlio Virbalio (“Sartono”), apsivogusio ir pabėgusio iš lietuvių milicijos. Sužeistos dvi Boreckaitės. Milicija, šaukdama “valio”! juos puolė ir vijo iki Kielių k. Ties paširvinčio dvaru Virbalis nukautas, o taip pat 3 lenkų šauliai. Viso nukauta lenkų 14 ir 19 sužeista; širvintiečių nuostoliai – 2 nukautu, 4 sužeisti.

25d. Pagrobę vieną Perlojos miestelio pusę (Trakų aps.), lenkai puolė kitą pusę (Trakų, vėl. Alytaus aps.), bet šauliai juos atrėmė, nukovę 25 kareivius, o patys netekę dviejų.

Kovo mėn.

4 d. Vilniaus lenkų geležinkelių direkcija vertė darbininkus dirbti, nors šie norėjo tą dieną švęsti kaip švento Kazimiero, Lietuvos globėjo šventę.

4 d. Vilniaus lietuvių visuomenė susirinkusi raštu pasveikino Lietuvos Universitetą Kaune sulaukus “Aušros” 40 metų sukaktuvių; raštą pasirašė dr. J.Basanavičius ir 47 kiti šviesuoliai. Tuo pat metu Nepriklausomosios Lietuvos visuomenė keliais raštais pasveikino dr. J.Basanavičių Vilniuje kaip vyriausią aušrininką.

7 d. Puvočių k. (Trakų aps., tarp Marcinkonių ir Merkinės) lenkų žandarai suėmė Petrą Bingelį ir Joną Gelčių ir nusivežė į Marcinkomis, kur mušė ir šutino odą karštu vandeniu; kovo mėn 9 d. Gelčių nužudė.

9 d. Marcinkonyse (Trakų aps.) lenkų policija žiauriai nužudė Puvočių k. Joną Gelčių 28 m. ir Margonių k. Klimą Gaidį (Plokstį) 22 m., kardama juos už kojų, mušdama lazdomis, šutindama odą karštu vandeniu, badydama peiliais. Vyriausias jų žudikas Adomas Mytkovski buvo teisiamas 1924 m. birželio 27 d. Vilniaus lenkų Apygardos Teisme ir išteisintas, pasisakęs nušovęs iš baimės, kad nepabėgtų (abudu užmuštieji buvo sukaustyti retežiais), o prie kankinimo ir iš viso neprisipažino.

14 d. Ambasadorių Taryba Paryžiuje nustatė Lenkų ir Lietuvos sienas. Tuo nustatymu Vilnius, Švenčionys, Trakai, Ašmena, Lyda, Gardinas, Seinai, Suvalkai, Augustavas atiteko Lenkams.

23 d. Nepriklausomosios Lietuvos senųjų veikėjų pasiskundimas pasaulio tautoms dėl Ambasadorių Tarybos kovo 14 d. nutarimo, kuriuo Vilnius priskirtas Lenkams. Pasirašė P.Vileišis, J.Jablonskis, Maironis, Jakštas, Vaižgantas, Pr. Mašiotas, P.Leonas, P.Matulionis, T.Žilinskas, gen. J.Pulota ir kiti.

25 ir kitomis dienomis – Nepriklausomojoje Lietuvoje mitingai ir protesto susirinkimai prieš Ambasadorių Tarybos kovo 14 d. Vilniaus priskyrimą Lenkams.

Balandžio mėn.

2 d. Kaune didelė demonstracija dėl Ambasadorių Tarybos kovo 14 d. Vilniaus pripažinimo Lenkams. Prieš nutarimą ir už tolesnę kovą dėl Vilniaus kalbėjo St. Šilingas, El. Draugelis, Strimaitis ir kiti lietuviai, o taip pat vokiečių ir žydų atstovai; nuvykus pas prezidentą, kalbėjo vilniečių tremtinių atstovas Andrius Rondomanskis. Eisenoje ir proteste dalyvavo, be Kauno organizacijų, taip pat gyvenančio Kaune Vilniaus lietuvių jaunimo “Vilniaus Kelmo” organizacija ir “33 Vilniaus tremtinių lietuvių ir gudų komitetas”. Be Kauno, buvo protesto susirinkimų provincijoje (Tytuvėnuose, Pajėsy ir daugel kitų vietų).

Apie 20 d. Tautų Sąjunga priėmė dėmesin Ambasadorių Tarybos kovo 14 d. nutarimą, kuriuo Vilnius pripažintas Lenkams.

Gegužės mėn.

3 d. Tarp Dūkšto ir Ignalino (Breslavo-Švenčionių aps), o taip pat tarp Pabradės ir Švenčionėlių 21 val. 15 min. Išsprogdinti geležinkelių tiltai.

11 d. Alytuje (Nepriklausomojoje Lietuvoje) rastas Nemune vasario 8 d. lenkų nužudyto Uciekos mokytojo Juozo Bloznelio lavonas.

13 d. Alytuje iškilmingos lenkų nužudyto Uciekos mokytojo Juozo Bloznelio laidotuvės.

Apie 20 d. Linkmenyse (Švenčionių aps.) lenkų policija nutraukė mergaitei iš kasų lietuviškom spalvom kaspiną ir grasino nuvaryti į Lukiškio kalėjimą (Vilniuje).

20-22 d. – Vilniaus lietuvių visuomenė šventė kiek galėdama Vilniaus įkūrimo 600 m. sukaktuves. Laikraščiuose įdėta atitinkamų straipsnių.

30 d. Vilniuje lenkai krato lietuvių įstaigas ir butus: Centro Komiteto dėl karo nukentėjusiems šelpti, Laikinojo Vilniaus Lietuvių Komiteto, kun. Pr. Bieliauskio, daktarienės Emilijos Vileišienės.

Birželio mėn.

Apie 20 d. Seinų ir Punsko srities lietuvių, atsidūrusių lenkų okupacijoj, susirinkimas protestuoja prieš Ambasadorių Tarybos kovo 14 d. nutarimą priskirti Vilnių Lenkams ir reikalauja būt prijungtiems prie Nepriklausomos Lietuvos.

26 d. Vilniaus lietuvių mokinių bendrabuty (prie Didžiosios g. buv. Lietuvių banko bute) ir mokinių bendrabuty prie Panomarų g. lenkai darė kratą. Suėmė 5 mokinius, jų tarpe 3 abiturientus: A.Pakulą, kiek vėliau Daugėlišky – A.Umbrasą ir M.Žemaitį. Tardomuosius (A.Pakulą, J.Kumpą, Pr.Tamulevičių) lenkai mušė per veidus guminėmis lazdomis su švino buože, kitiems pririšę rankas prie kojų, užvertę aukštyn, per padus ir kulnis kokias tris valandas.

Birželio ir kitais mėnesiais Vilniaus lenkų paštas siuntinėjo lietuvių laikraščius ėmėjams tik gavęs savo vyriausybės leidimą, dėl ko kitą kartą laikraštis kelias dienas nebuvo siunčiamas ir net visai nesiekė sodžiaus.

Liepos mėn.

20 d. Vilniuje lenkų policija konfiskavo lietuvių savaitraščio lenkų kalba “Ziemia Ojczysta” Nr. 28 už straipsnį “List z Warszawy” (Laiškas iš Varšuvos), kuriame pranešta, jog Lenkų prezidentas Voiciechovskis kalbėjęs su Rumunų karalium rusiškai, o prezidentienė su karaliene pirštais, nes temokanti lenkiškai ir lietuviškai.

25 d. Nepriklausomosios Lietuvos lenkų delegacija, slaptai nuvykusi į Varšuvą, prašė nepersekioti Vilniaus lietuvių, nes tatai gali priversti Lietuvos vyriausybę imtis persekioti lenkų švietimą.

Rugpiūčio mėn.

14 d. Vilniuje lankėsi 26 lenkų valdžios Švenčionių vasaros kursų klausytojai, bemaž vieni lietuviai, kuriems rodydami universitetą, biblioteką, muziejų Vac. Studnickis ir prof. Klos niekino lietuvių valstybę ir literatūrą.

17 d. Laikinojo Vilniaus Lietuvių Komiteto nariai kun. P. Kraujalis ir St. Kairiūkštis apsilankė Varšuvoje pas Lenkų ministerį pirmininką Vitosą dėl Vilniaus lietuvių persekiojimo.

24 d. Vilniuje lenkų Pauliankos teatre, kur 1917 m. buvo susirinkusi lietuvių konferencija, maršalas J.Pilsudskis paskaitoje pareiškė: “Želigovskis ėmė Vilnių mano nustatytas ir aiškiai įsakytas; galiu tai drąsiai pasakyti, nes ir tada, išeidamas iš Belvedero, aiškiai tai pasakiau didžiųjų valstybių atstovams”.

Rugsėjo mėn.

1 d. Švenčionių lietuvių gimnazijos direktorius M.Untulis tremiamas iš Vilniaus krašto į Nepriklausomą Lietuvą.

4 d. Varšuvoje įteiktas lenkų vyriausybei Laikinojo Vilniaus Lietuvių Komiteto memorialas, rugsėjo 1 d. pasirašytas pirmininko dr. D.Alseikos, narių kun. V.Zajančkausko ir kun. K.Čibiro ir sekretoriaus St.Kairiūkščio. Memorialas nurodė lietuvių mokyklų persekiojimą, keliant joms nepakeliamus reikalavimus higienos, cenzo, pilietybės atžvilgiu, šalinant mokytojus (Mališkaitę, Steckytę, Viškelį, Karklį, Dalgedą, Čepulį, Garlą ir kitus), nukeliant juos (Daugėlišky Stakauskaitę ir Rimšelytę), kratant, suimant (E.Ivanauskaitę, P.Zavišaitę), tremiant (J.Uogintą, M.Untulį, Rap. Butkų), baudžiant už namų mokymą (Steckytę), nebeleidžiant mokyti gimnazijose ir seminarijoje neturintiems lenkų pilietybės mokytojams, netvirtinant Švenčionių gimnazijos direktoriaus (kun.K.Čibiro, kun.V.Zajančkauskio ir kitų), darant kiūčių gimnazijoms ir seminarijoms koncesijoms įgyti.

birziska_mykolasBe to, memorialas priminė, jog lenkų valdžios neduodama lenkų pilietybės teisių dr. Aleks Rymui, J.ir St. Kairiūkščiam, Č. ir V.Landsbergiam, K.Stašiui, M.Untuliui, J.Virbalui ir kitiems, atimta gydymo teisė daktarams A.Rymui, D. ir V. Alseikom, persekiojama lietuvių spauda (per 2 metus 3 laikraščiams įvyko 15 bylų, laikraščiai stabdomi ir uždaromi, pašto įstaigų neduodami ėmėjams, suimami laikraščių pristatytojai ir platintojai (Daugėlišky Macerinskas, Šadreika), lietuvių įstaigos mėtomos iš jų užimamųjų butų, lietuviai tremiami iš Vilniaus krašto (Linkmenų valsč, Antalksnos sodž. Vinbcas Paukštė, Justinas Čeberiokas, Jonas Šerėnas, to pat varsč., Kurinių sodž. Juozas Jurgelevičius), lietuviai geležinkeliečiai perkeliami į Lenkų gilumą (Žilys, Gerbačiauskas), tardomi lietuviai yra mušami (Pr. Tamulevičius, J.Kumpa, Ant. Pakula ir kiti).

23-25 d. Ženevoj Lenkijos pavergtųjų tautų konferencija. Lietuvių (kun. prof. M.Reinys), gudų (Vacl. Lastovskis), ukrainų (prof. Myk. Lozinskis) ir lenkų valdžios išgintųjų vokiečių (direktorius Janas) atstovai kreipėsi į Tautų Sąjungą, skųsdamiesi dėl lenkų persekiojimo šių tautų, pridėdami kiekvienas memorijalą apie savo atstovaujamos tautos padėtį (kun. Reinys apie Vilniaus lietuvius).

Spalių mėn.

9 d. Vilniaus lenkai pažymėjo Vilniaus atplėšimo nuo Lietuvos 3 metų sukaktuves. Nuo Lietuvių Mokslo Draugijos durų atplėšta lietuviškoji iškabėlė. Prieš tai kai kada daužyta vienas kitas draugijos langas; priešais, mat, atimtuose iš lietuvių gimnazijos rūmuose darbuojasi Lelevelio lenkų gimnazija. Aušros Vartuose lenkai įlipdė savo erelį.

16 d. Švenčionyse apsilankant Lenkų prezidentui Voiciechovskiui, lenkų policija suėmė Madziūnų k. (Švenčionių par.) J.Pašiūną, kuris žadėjo jam įteikti savo kaimo prašymą, kad lenkų valdžia netrukdytų lietuviams turėti savą mokyklą. Prezidentą bažnyčioje pasitikdamas, Švenčionių par. kun. dekanas Petronis maldoje po himno nepavadino prezidento “mūsų”. Tuo reikalu prezidento kapelionas kun. Tokaževskis sukurstė prieš kun. Petronį lenkų valdžią, ir šis lapkričio mėn nustojo dekanu buvęs; kun. Petronis davė apeliaciją į Rymą.

22 d. Vilniuje dakt. Emilija Vileišienė lenkų teismo nuteista 200 tūkstančių lenkų markių pabaudos (teismo išlaidų, pritaikius jai amnestiją) už padėką žydų laikraštyje žydų visuomenei dėl sumestų aukų lietuvių moksleivių prieglaudai.

Apie 25 d. Lenkų vyriausybės delegatas Vilniuje Romanas įsakė ištirti Vilniaus krašto dvasininkų pilietybę, idant ne lenkų piliečiai būtų ištremti. Žadėta tremti daugelis lietuvių kunigų, kurie, lenkų žiniomis, kilę iš Nepriklausomosios Lietuvos.

28 d. Punsko bažnyčioje (Seinų krašte) lenkų policija darė po pamaldų kratą, apstojusi bažnyčią tikrino išeinančių iš bažnyčios pasus, suimdama ką panorėjusi. Apie 100 vyrų ir moterų suimta; tarp jų yra ir primuštų. Kratyti butai. Kitą dieną suimtieji buvo nuvaryti į Suvalkus, iš kur moterys buvo atleistos.

Lapkričio mėn.

2 d. Vilniuje Rasų kapuose Vėlinėms lietuvių visuomenė papuošė lietuvių kareivių kapus geltonai-žaliai-raudonais žvakių žiburiais. Mergaitės giedojo giesmes, dėl kurių lenkai pastebėjo: kaip gražiai lietuviai gieda prie savo karžygių kapų!

12 d. Vilniaus lenkų policijos agentai tardė Lietuvių Mokslo Draugijos namų savininko dakt. A.Domaševičiaus įgaliotinį, ar nepalaikąs draugijos pirmininkas dakt. J.Basanavičius santykių su Kaunu.

17 d. Kaune visuotinis šaulių suvažiavimas nutarė pasveikinti Vilniaus lietuvius.

23 d. Kaune, Karo Muziejaus sodelyje, iškilmingas dakt. J.Basanavičiaus paminklo atidarymas. Kalbėjo Lietuvos prezidentas A.Stulginskis, Seimo pirmininkas kun. kan. J.Staugaitis, Teisingumo ministeris A.Tumėnas, Krašto Apsaugos viceministeris Papečkys, Maironis.

24 d. Švenčionių lietuvių gimnazija, veikianti nuio 1918 m., gavo Vilniaus lenkų Švietimo Apygardos lapkričio 22 raštą, kuriuo ji galutinai uždaroma.

25 d. Vilniaus vyskupo J.Matulevičiaus 25-rių metų kunigavimo sukaktuvės. Be negausingų lenkų, sveikino jį visa lietuvių visuomenė – komitetų ir draugijų atstovai.

Gruodžio mėn.

Apie 5 d. Vilniaus lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazijos mokinių Tėvų Komitetas su K.Velecku priekyje įteikė Lenkų vyriausybės delegatui Romanui protestą prieš Vilniaus lenkų spaudos šmeižimą lietuvių gimnazijos.

11 d. Breslavo aps. lenkų viršininkas (storosta), gasdindamas kalėjimu, privertė Dūkšto gyventoją J.P. pasirašyti tyrinėjimo protokolą prieš Dūkšto lietuvių veikėjus, nors surašyta ne taip, kaip J.P. buvo pasakyta.

16 d. Kaune universiteto studentų pastangomis suorganizuota lietuvių ir žydų visuomenės, ypačiai moksleivių, didžioji protesto demonstracija dėl Švenčionių lietuvių gimnazijos uždarymo. Rotušės aikštėje kalbėjo studentas J.Vileišis, Šaulių Sąjungos atstovas St. Šilingas, “Santaros” ir valstiečių-liaudininkų atstovas R.Skipitis “Aušros” gimnazijos mokinys S.Sužiedėlis (vilnietis) ir Švenčionių tremtinys, buvęs Švenčionių lietuvių gimnazijos mokytojas Rap. Butkus…

1923 m. Vilniaus lietuvių spauda lenkų buvo konfiskuojama 26 kartus, kurių ketvirtadalis lenkų teismas nepatvirtino: “Rytų Lietuvos” 4 numeriai, “Lietuvos Rytų” 6 numeriai, “Garso” 4 numeriai, “Ziemia Ojczysta” 7 numeriai, “Vilniaus Kelio” 3 numeriai, “Lietuvos Kelio” 2 numerių. Lenkų teismo sprendimu buvo sustabdyti ėję “Rytų Lietuva”, “Garsas”, “Ziemia Ojczysta” ir “Vilniaus Kelias”. Daugeliui lietuvių, kurie prašė leidimo naujiems laikraščiams, lenkų neduota leidimo.

1923 m. Vilniaus lietuviai išspausdino Vilniuje apie 25 knygas lietuvių ir lenkų kalbomis; be to, kelis lietuviškus vadovėlius Nepriklausomojoje Lietuvoje. Tame skaičiuje per 10 knygų kun. J.Skruodžio.

Nuotraukose: “Vilniaus Golgotos” viršelis ir jos sudarytojas Mykolas Biržiška.

(Bus daugiau)

2011.08.30


Prisijunkite prie diskusijos