Prokurorų teigimu, Panevėžio apygardos teismas neteisėtai nesiima nagrinėti vieno paskutiniųjų Lietuvos partizanų – Antano Kraujelio žūties bylos, todėl Lietuvos Apeliacinio teismo prašoma panaikinti nepagrįstai priimtą nutartį, kuria genocidu kaltinamų keturių Lietuvos gyventojų S. T., R. K., P. L. ir M. M. baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Panevėžio apygardos teismas, paskelbęs, kad grąžina rezonansinę bylą trūkumams pašalinti, nes ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji nesuspėjo susipažinti su bylos medžiaga ir negalėjo pateikti prašymų tyrimą papildyti, prokurorų nuomone, buvo neteisus. Byloje esanti medžiaga – gynėjų prašymai ir protokolai rodo, kad tam laiko pakako. Tą patvirtina ir prašymuose detaliai analizuojama ikiteisminio tyrimo medžiaga. Be to, pasak prokurorų, papildomai susipažinti su bylos medžiaga galima ne tik prokuratūroje, bet ir teisme. Baudžiamojo proceso nuostatos numato, kad visi proceso dalyviai turi teisę susipažinti ne tik su papildoma po kaltinamojo akto surašymo teisme gauta medžiaga, bet ir su kita bylos medžiaga, daryti jos išrašus ar kopijas per teisėjo nustatytą terminą.
Pateikti teismui prašymus dėl naujų liudytojų, ekspertų apklausų ir kitų įrodymų išreikalavimo galima net iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, jei tai netrukdo bylą nagrinėti teisme.
Teismas, grąžindamas bylą prokurorui, be kita ko nurodė, kad reikėtų išsamiau ištirti ir įvertinti paties A.Kraujelio veiksmus, siekiant nustatyti, ar jo elgesys buvo tinkamas. Tačiau prokurorai primena, kad Lietuvos partizanui A.Kraujeliui yra suteiktas teisinis Kario savanorio statusas (po mirties), vyresniojo leitenanto laipsnis, jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu, ir šie sprendimai nėra panaikinti. Todėl nėra pagrindo jo veiksmų vertinti neigiamu aspektu.
Pagal baudžiamojo proceso nuostatas byla gali būti perduota prokurorui tik tokiu atveju, jei kaltinamasis aktas būtų surašytas iš esmės nesilaikant Baudžiamojo proceso kodekso straipsnio dėl kaltinamojo akto surašymo reikalavimų, arba jo paties prašymu – kitų priežasčių įstatymas nenumato. Perduotos teismui bylos atveju tokių pažeidimų nėra ir niekas netrukdo ją nagrinėti.
Šią sudėtingą didelės apimties baudžiamąją bylą Panevėžio apygardos prokuratūra perdavė nagrinėti apygardos teismui lapkričio 4 d. Šioje byloje prokurorai nustatė dešimt asmenų, kurie, būdami sovietinių struktūrų, siekusių fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyvius, atstovai, vykdė genocidą ir aktyviu ginkluotu puolimu nulėmė Lietuvos partizano A. Kraujelio žūtį. Teismui perduoti keturi kaltinamieji, kadangi kiti šeši jau yra mirę. A. Kraujelis po 17 persekiojimo ir siekimo susidoroti su juo metų, aptikus partizano slaptavietę vienoje sodyboje ir apsupus ją ginkluotiems operacijos dalyviams, 1965 metų pavasarį nusišovė.
Įstatymas už genocido vykdymą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Vida Bielskytė – Lietuvos Respublikos prokuratūros Vyriausioji specialistė viešiesiems ryšiams
Nuotraukoje – partizanas Antanas Kraujelis
2009.12.04
