Anatolijus Michailovičius Golicinas – KGB majoras, 1961-aisiais metais pabėgęs į Vakarus. KGB majoras pabėgo iš Suomijos sostinės Helsinkio (Suomija), kur tuo metu dirbo kaip diplomatas.
Pasitraukimo į Vakarus metu KGB majoras buvo žinomas kaip Anatolijus Klimovas. Amerikiečiams jis papasakojo, kad, jo žiniomis, CŽV struktūrose dirba aukšto rango sovietų agentas.
A.Golicinas gimė Ukrainoje. Jo motina – ukrainietė, tėvas – rusas. Antrojo pasaulinio karo metu tarnavo Raudonojoje Armijoje, mokėsi žvalgų mokykloje. Vėliau dirbo NKVD, KGB. Iš pradžių – centriniame aparate Maskvoje, o nuo 1953-ųjų iki 1955 metų – Austrijos sostinėje Vienoje, kur jam buvo pavesta sekti sovietų emigrantus. 1960-aisiais jis buvo parvestas į rezidentūrą Helsinkyje.
Kodėl pasitraukė į Vakarus? Nusivylė komunizmo idėjomis, negalėjo pakęsti KGB sistemoje vyravusių intrigų. Taip jis bent jau pats aiškino savo kardinalų apsisprendimą.
Amerikiečiams A.Golicinas perdavė daug vertingos, sensacingos informacijos apie keliasdešimt sovietų šnipų ir KGB žvalgybinių operacijų. Didžiosios Britanijos slaptosioms tarnyboms MI 5 ir MI 6 perbėgėlis padėjo surinkti įkalčius Horaldo (Kimo) Filbio, sovietų agento, įsiskverbusio į anglų žvalgybą, byloje. A.Golicinas taip pat padėjo demaskuoti Džoną Vasalą – sovietų šnipą britų Admiralitete. A.Golicino informacija pasitarnavo komisijos “Fluensi” sukūrimui Didžiojoje Britanijoje. Minėta komisija ėmėsi ieškoti slaptų sovietų agentų MI 5 tarnyboje.
A.Golicino pranešimai apie sovietų žvalgybos veiklą Prancūzijoje išvertė iš postų net du prancūzų specialiųjų tarnybų darbuotojus, dirbusius prezidento Šarlio de Golio žvalgybos patarėjais. O 1983-aisiais metais britų teismas nuteisė kalėti Kanados profesorių Chju Chembdtoną už slaptų NATO dokumentų perdavimą į KGB rankas.
Sovietų špionažo pasaulyje problemas A.Golicinas aptarė su įvairių Vakarų šalių specialiųjų tarnybų vadovais.
CŽV darbuotojai A.Goliciną laikė labai temperamentingu, nesivaldančiu žmogumi, su kuriuo sunku dirbti. A.Golicinas reikalavo priėjimo prie visų CŽV ir britų žvalgybų dokumentų; norėjo įkurti institutą, kuriame būtų analizuojami dezinformacijos metodai, naudojami sovietų žvalgybos. Taip pat reikalavo įkurti tarptautinę kontržvalgybos agentūrą, galinčią pasipriešinti KGB visose pasaulio šalyse. Tokia agentūra, A.Galicino manymu, turėjo būti išlaikoma CŽV lėšomis.
Golicinas labai suartėjo su Džeimsu I.Engeltonu, CŽV kontržvalgybos valdybos viršininku.
Dž.Engeltonas patikėjo perbėgeliu ir leido jam susipažinti su didele dalimi CŽV slaptos informacijos. Jų abiejų pastangomis buvo atleisti kai kurie CŽV darbuotojai, prieš kuriuos nebuvo jokių kitų įkalčių, išskyrus A.Golicino parodymus.
Du kiti sovietų pabėgėliai “Fiodoras” ir Jurijus Nosenko bandė mesti šešėlį ant informacijos, kurią A.Golicinas perdavė Vakarų spectarnyboms. Bet – ne itin sėkmingai.
MI 5 struktūrose A.Golicinas turėjo slapyvardį “Kago”.
2012.05.14
