Tiesa akių nebado: Vilniaus golgota (6)


Print

Aktualijų portalas Slaptai.lt jau skelbė kai kuriuos faktus (mažytę jų dalį) iš Mykolo Biržiškos knygos “Vilniaus Golgota. Okupuotosios Lietuvos lietuvių darbo ir kančių 1919-1928 metų dienoraštis”, išleistos 1930 m. Vilniui Vaduoti sąjungos Kaune B.Šėmio vardu.

Ištraukas iš minėtos knygos publikavome prieš penkerius metus. Kodėl nusprendėme dar sykį priminti būtent šiuos skaudžius Lietuvos istorijos puslapius? Pretekstas – lietuvių kalba 2015-aisiais metais išleistas lenkų rašytojo Jozefo Mackievičiaus (Jozef Mackiewicz) veikalas „Tiesa akių nebado“, kuriame pasakojama, kaip lietuviai, 1939-aisiais atgavę sostinę, neva Vilniuje terorizavo lenkus.

Lenkų rašytojo knygoje – daug tendencingų, demagogiškų, lietuvio garbę įžeidžiančių pareiškimų. Lenkijai užtenka įžūlumo: kelis dešimtmečius pačiais žiauriausiais būdais terorizavo lietuvius Vilniaus krašte, bet, užuot atsiprašiusi, atgailavusi, pati drįsta mus kaltinti netinkamu elgesiu, dažnai dar primesdama ir chamų etiketę.

Taigi vadovaujamės pricipu: jei tiesa akių nebado, tai ji neturi badyti nei lietuviškų, nei lenkiškų akių.

Tebūnie ištraukos iš "Vilniaus golgotos" tampa rimtu priekaištu XXI a. Lenkijai, įnirtingai puolančiai Lietuvą lenkų šovinistų pastangomis, kurstančiai Vilnijos lenkus nepaisyti Lietuvos įstatymų, klasta, melu siekiančiai išstumti lietuvius iš Lietuvos rajonų, 1920 m. Lenkijos okupuotų ir prarastų Antrojo pasaulinio karo metu.

Tebūnie tai priekaištas Lietuvos valdžiai, per dvidešimt nepriklausomybės metų nesugebėjusiai ir nesugebančiai arba nenorinčiai pasiekti, kad minėtuose rajonuose nebūtų diskriminuojami lietuviai, kad lenkų tautinė mažuma vykdytų Lietuvos įstatymus, elgųsi kaip Lietuvos, o ne Lenkijos piliečiai. Tebūnie tai priekaištas tiems lietuviams, kurie savo pasyvumu ir abejingumu leidžia ir vieniems, ir kitiems nepaisyti lietuvių tautos interesų.

Pirmosiose dalyse prisiminėme 1919-uosius, 1920-uosius ir 1921-uosius metus. Ketvirtojoje dalyje apžvelgti 1922-ieji, penktojoje – 1923-ieji metai. Paskutinėje dalyje pateiksime pavyzdžių, kaip lenkai su lietuviais Vilniaus krašte elgėsi 1928-aisiais metais.

O šiandien žvelgiame į 1924-uosius metus.

XXX

Mykolas Biržiška

Vilniaus golgota

1924 metai

Sausio mėn.

3 d. Vilniaus “Ryto” lietuvių švietimo draugijos suvažiavimas. Garbės pirmininku pakviestas dr. J.Basanavičius. Draugijos pirmininkas kun. P.Kraujalis pranešė, kaip 1923 m. lenkai persekiojo Vilniaus krašto lietuvių mokyklas: daugybė reikalaujamų iš “Ryto” mokyklų formalybių, rudenį uždaryta mokyklos Breslavo apskr. Beržininkuose, Lygumuose (Mokytoja Ivanauskaitė ilgai buvo naminiame arešte), išvežtos į Nepriklausomąją Lietuvą Valkininkų par. mokytojos D.Riaugaitė ir Keršytė, Gervėčių par. mokytojai Raslavičiai, Vilniaus mokytoja Manstvilaitė, Gervėčių mokytojai kurį laiką buvo kalinami Vilniuje, kratyti Marcinkonių valsč. (Gardino aps.), Kaniavos valsč. (Lydos aps., Barčiuose, Vydeniuose, Ulbinuose ir kitur) mokytojai. Vilniaus “Rytas” 1923 m. pabaigoj turėjo 75 mokyklas sodžiuje ir 2 Vilniuje, tad kartu su Švenčionių “Rytu” privatinių mokyklų buvo 148. Suvažiavime dalyvavo “Ryto” atstovų iš Vilniaus, Švenčionių, Lydos, Gardino ir Seinų aps. Išrinko naują valdybą su tuo pat pirmininku kun. P.Kraujaliu priekyje.

25 d. Gėliūnuose (Vilniaus aps., Gervėčių par.) lenkų policija padarė kratą ir uždarė lietuvių mokyklą.

31 d. Varnėnų lenkų taikos teisėjas nuteisė už lietuviškąsias mokyklas Vilniaus “Ryto” draugijos pirmininką kun. P.Kraujalį,  Gervėčių kleboną kun. Ambr. Jakovanį, “Ryto” skyriaus pirmininką Jušką ir visus Gervėčių ir apylinkės lietuvius mokytojus (Oną Šiekštelaitę, Marę Čiemaškaitę, Aleks. Giedraitį, Bronę Rakauskaitę, Joną Raslavičių, Petronėlę Raslavičienę ir Kost. Rimonytę) po 100 milijonų lenkiškų markių kiekvieną, o mokytoją Vaclą Mileišį 2 milijonu lenk. markių. Nedaug tetrūko, ir būtų nubaudęs valdiškosios mokyklos Knistuškėse mokytoją Genovaitę Žižmaraitę, nes policija ir tą mokyklą buvo uždariusi.

Vasario mėn.

Apie 10 d. Varšuvos vidaus reikalų ministerija neleido įkurti Vilniaus krašte lietuvių mokytojų sąjungos, dėl ko dar 1923 m. gegužės 14 d. buvo kreiptasi į ministeriją, kai Vilniaus lenkų vyresnybė buvo atsisakius tvirtinti. 

Apie 15 d. Guntauninkų k. (Švenčionių aps., Tverečiaus valsč.) mokytoja Tamulytė lenkų nubausta 100 auks. pabaudos už “kurstymą prieš lenkų mokyklą”.

16 d. Vilniaus lietuviai negavo lenkų leidimo surengti vakarą vasario 16 d. pagerbti ir gavo pasitenkinti šeimyniškais vakarėliais.

21 d. Klepočiuose (Trakų apskr., Rudiškių valsč.) lenkų policija ieškojo lietuvių mokyklos.

Sausio ir vasario mėn Vilniaus lenkų vyresnybė uždarydino apie 40 Vilniaus “Ryto” draugijos lietuviškų mokyklų…

Kovo mėn.

12 d. Vilniaus “Ryto” pirmininkas kun. P.Kraujalis mušė telegramą Varšuvos lenkų seimui, jog lenkų vyriausybė nedavė nė vieno leidimo privatinėms lietuvių mokykloms Vilniaus, Trakų, Ašmenos, Lydos, Gardino ir Breslavo aps., o lenkų policija ieško ir uždaro įkurtąsias karo metu lietuvių mokyklas.

12 d. Kaune Lietuvai Pagražinti Draugijos centro valdybos atsišaukimas, kuriuo raginama Lietuvos sostinės Vilniaus 600 metų sukaktuves pažymėti visoje Lietuvoje gegužės 1 d. sodinant “Vilniaus medį”.

23 d. Vilniaus lenkų mitingas reikalavo, kad būtų tremiami iš Vilniaus lietuviai, o lenkams pasidavęs vokietis Johann Obst kurstė prieš Vytauto Didžiojo lietuvių gimnazijos mokinius, kurių kepuraitės ir lietuviškoji kalba gatvėse erzino lenkų endekus. Po mitingo apie 120 lietuvių gimnazijos mokinių gavo nukentėti nuo lenkų gatvėse, pavyzdžiui: III kl. Astaškai numušta kepurė ir įmesta balon, III kl. Vaitkevičius ir Cicėnas mušti sniego gniūžtėmis, III kl. Pukenytę ir Smailytę gimnazistai lazdomis ir koliojimais vijo iki prieglaudos, III kl. Birinčikaitę aptaškė purvu, V kl. Romanauskiui bestumdydami įplėšė apsiaustą, II kl. Buračiausiui numušta kepurė, III kl. Šėmis užpultas mėtytas sniego gniūžtėmis, III kl. Gaigalytė iškoliota bjauriais žodžiais ir t.t.

Balandžio mėn.

Apie 5 d. Varšuvos seimo užsienių reikalų komisijos Vilniaus lenkų atstovas Stan. Chominskis pareiškė, jog užsienių reikalų ministerija tariasi su vidaus reikalų ministerija pritaikinti represijas Vilniaus lietuviams.

6 d. Kaune studentų susirinkimas universiteto salėje dėl Vilniaus lietuvių moksleivių kovo 28 d. nuteisimo; po prof. M.Biržiškos ir studentų atstovų prakalbų, nutarė nusiųsti nuteistiesiems užuojautos laišką ir kreiptis į pasaulio studentus, kad šie nukentėjusius užtartų.

11 d. Vilniaus lenkų Apygardos Teismas skaitė nuteistiesiems lietuvių abiturientams savo nutarimą. Vykstančius į teismą ir atgal kalinius lydėjo lietuvių jaunuomenės būrelis.

16 d. Kaune Švietimo Ministerija gavo iš Rygos latvių jaunuomenės susivienijomo aukštesniųjų mokyklų abiturientų užuojautos telegramą nuteistiesiems Vilniaus lietuvių gimnazijos moksleiviams.

Apie 20 d. Vilniaus lenkų geležinkelių vyresnybė atstatė nuo vietos lietuvį M.Luneckį. Direktorius Lagūna pažadėjo tuojau jį atgal priimti, jei šis pasiims savo vaikus iš lietuvių gimnazijos ir atiduos į lenkų mokyklą.

25 d. ligi gegužės 25 d. pratęsta ir ligi birželio mėn 10 d., Nepriklausomojoj Lietuvoje šaulių sąjunga darė rinkliavą Vilniui vaduoti.

Gegužės mėn.

1 d. Nepriklausomojoj Lietuvoj “Vilniaus medžio” sodinimas ir rinkliava Veliuonos piliakalniui sutvarkyti, kur žuvo Lietuvos sostinės Vilniaus įkūrėjas Gediminas. Iškilmės Kaune, su Seimo pirmininko kun. J.Staugaičio, kun. kanaun. J.Tumo ir vilniečio doc. Pr. Augustaičio prakalbomis ant Žaliojo kalno, kitų prakalbomis prie dr. J.Basanavičiaus paminklo Karo Muziejaus sodnely sodinant “Vilniaus rožę”, – Marijampolėj, Alytuj, Jonavoj, Pasvaly, Linkuvoj, Gargžduose, Kamajuose, Kazlų Rūdoj, Leipalingyj, Antašavoj ir didelėj daugybėj kitų miestų, miestelių ir sodžių.

13 d. Vilniuje lenkų apygardos teismas nuteisė “Vilniaus Kelio” red. J.Kuklį 5 mėn. kalėjimu už 1923 m. birželio 3 d. Nr. 10 eiles Vilniaus 600 metų sukaktuvėms. Byla ėjo uždarytomis durimis. Gynė T.Vrublevskis.

19 d. Vilniaus lenkų Apygardos Teismas išteisino M.Šlapelienę, kuri buvo kaltinama laikiusi savo knygyne konfiskuotuosius lietuvių laikraščius. Gynė T.Vrublevskis.

Apie 20 d. Vilniaus lenkai ėmė skleisti gandus, jog per Sekmines atvyksią iš Nepriklausomosios Lietuvos į Vilniaus Kalvarijas minios maldininkų – šaulių, kurie pulsią lenkus.

Mat, dėl Vilniaus įkūrimo 600 m. ir lietuvių spaudos atgavimo 40 m. sukaktuvių Vilniaus lietuvių visuomenė taisėsi per Sekmines surengti Vilniaus krašto lietuvių Dainų Šventę su paskaitomis ir vaidinimu. Į šventę ruošėsi Vilniaus krašto kaimiečiai, kuriems susirinkus būtų iškilęs aikštėn šio krašto lietuviškumas.

Skleisdami melagingus gandus, lenkai norėjo pateisinti Vakarų Europai lietuvių šventės, suvažiavimų, vaidinimų, paskaitų uždraudimą, bet minioms davė progos vėl apie lietuvius kalbėti.

21 d. Vilniaus “Ryto” draugija gavo lenkų delegatūros raštą, kuriuo neleidžiama birželio 9 ir 10 d. Vilniuje suvažiuoti lietuvių mokytojams. Lenkai sakėsi biją, kad suvažiavimas nepasiųstų Tautų Sąjungai memorijalo, kaip lenkai persekioja Vilniaus ir Seinų krašto lietuvių mokyklas. Kiek vėliau uždraustos ruošiamos tom pat dienom dainos, dr. Basanavičiaus paskaita ir mėgėjų vaidinimas.

Birželio mėn.

8 d. Nors lenkai kėlė kliūčių Vilniaus krašto sodiečiams atvykti į Sekminių Kalvarijas į Vilnių ir grasino vilniečius pulti, Vilniaus lietuvių procesija į Kalvarijas siekė 3 000 maldininkų.

Apie 15 d. Vilniaus ir Seinų-Suvalkų lenkų tarpe gandai apie veikų lietuvių įpuolimą.

17 d. Vilniuje lenkų konfiskuotas lietuvių moksleivių “Mildos” literatūros almanachas.

25 d. Vilniaus lenkų apygardos teismas išteisino lenkų policininką Adomą Mytkovskį, kuris 1923 m. kovo 9 d. nužudė Marcinkonyse du suimtuoju lietuviu: Joną Gelčių ir Klimą Plokstį (Gaidį).

Liepos mėn.

3 d. Laikinojo Vilniaus Lietuvių Komiteto protestas dėl lenkų valdžios Varšuvos seimui patiektų “mažumų teisių” projektų, kurie kad ir mini lietuvių kalbos teises Vilniaus, Trakų ir Švenčionių apskrityse, bet nutyli kitų apskričių lietuvių (Breslavo, Ašmenos, Seinų), duoda lietuviams mažiau teisių, negu ukrainiečiams ar gudams, nekalbant jau apie lenkus, neduoda teisės laikyti lituvių gimnazijas ir mokytojų seminarijas valstybės lėšomis, apsunkina pradžios mokyklų skyrimą ir privileguoja lenkų mokyklas lietuvių gyvenamuose plotuose.

6 d. Iš Vilniaus atvyko į Kauną Lietuvių Mokslo Draugijos pirmininkas dr. J.Basanavičius. Sustojo pas gen. Vl. Nagevičių. Susirinkusi Karo Muziejaus sodely visuomenė, vakare vėliavą nuleidžiant, kėlė daktarui ovacijas.

27 d. Rygoje lietuvių ir latvių “Vienybės” kongresas nutarė, kad latviai kartu su lietuviais turi dėti pastangų, kad Lietuvos sostinė Vilnius būtų jai grąžinta.

Rugpiūčio mėn.

2-4 d. Paryžiuje ukrainiečių (prof. Lozinskis), gudų (Vac. Lastauskis) ir lietuvių (L.Vailionis, Vilniaus lietuvių organizacijų atstovas), lenkų pavergtų tautų, atstovai nutarė paskelbti protestą prieš jų kraštų prijungimą prie Lenkų ir persekiojimus, kurie toms tautoms tenka pakelti lenkų valdžioje. Protestas-memorandumas įteiktas per Tautinių mažumų komisiją Tautų Sąjungos konferencijai, kuri susirinko rugsėjo mėn Ženevoje.

3 d. Vilniuje lenkų ministeris prof. Grabskis viešoje paskaitoje aiškino lenkų valdžios įneštus į Varšuvos Seimą “mažumų teisių“ projektus, ramindamas lenkus, jog tais projektais iš tikrųjų mažinamos, ne didinamos, lietuvių, gudų ir ukrainiečių teisės; jomis mažumos negaus pasidžiaugti. Susirinkę lenkų endekai (Vac. Studnickis ir kiti) turėjo tuos projektus pripažinti gudriomis suktybėmis ir įspėjo ministerį, jog be reikalo jis taip atvirai kalba.

15, 16 d. Vilniuje “Ryto” draugijos lietuvių mokytojų suvažiavimas, kuriame dalyvavo 78 mokytojai. “Ryto” pirmininkas kun. P.Kraujalis pranešė, jog 1923-24 mokslo metais Vilniaus “Ryto” žinioje buvo 78 mokyklos, kurių ligi metų galo 68, kartu su lenkų valdžios uždarytomis. 21 mokytojas išpasakojo savo vargus kovoje su lenkais dėl lietuviškos mokyklos. Suvažiavimas pripažino, jog 1924 m. Vilniaus krašte lietuvių mokyklos kenčia tokius pat persekiojimus, kokie buvo iškelti mokytojų suvažiavime 1922 metais.

Rugsėjo mėn.

1 d. Vilniaus lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazijoj vietoj 4 lenkų valdžios pašalintųjų mokytojų lietuvių (dr. A.Alseikos, P.Kraujalio ir M.Pšemeneckio ir, anksčiau ištremtos į Nepriklausomąją Lietuvą,  O.Žebrauskaitės) įėjo 3 lenkai. Tąja sąlyga tegautas dar metams lenkų leidimas lietuvių gimnazijai veikti.

Apie 12 d. Ženevoje Tautų Sąjungos konferencijoje Lietuvos delegacija (E.Galvanauskas, B.Balutis ir V.Sidzikauskas) pareiškė nepasitikėjimą pakomisijos Lietuvos memorandumui Vilniaus klausimu tirti pirmininkui Himansui kaip autoriui provokacinio 1921 m. projekto “sutaikinti Lietuvą su Lenkais”, kuriuo Lietuva būtų turėjusi išsižadėti savo nepriklausomybės. Himansui atsisakius, į jo vietą išrinktas šveicaras.

Apie 15 d. Vilniaus lietuvių dviklasė mokykla Vilniaus mokyklų lenkų inspektoriaus Eimonto sujungta su lenkų mokykla, mokytoja Šepetytė pakeista menkai temokančiu lietuviškai Lomžos mokytoju Antanavičium. Dviklasė mokykla veikė apie 20 metų ir 1915 m. davė pradžios Vilniaus lietuvių gimnazijai.

Spalių mėn.

1 d. Lenkų okupuotose lietuvių, gudų ir ukrainiečių srityse pradėjo veikti Varšuvos vyriausybės liepos 31 d. nustatyti ir Seimo priimti “mažumų” kalboms tvarkyti įstatymai, kuriais susiaurinta tų kalbų teisės: lietuvių (arba gudų) mokykla tegali įsikurti tuose valsčiuose, kur lietuvių (arba gudų) yra bent 25 proc. gyventojų, inspektoriui bent 40 tėvų pareiškia raštu (deklaracijoje), jog nori nelenkų mokyklos, bet jei dar 20 tėvų pareikalaus lenkų mokyklos, tai mokykla tegai būt utrakvistinė (dviem kalbom, mišri).

2 d. Vilniaus lenkų vyriausybė pranešė “Rucho” spaustuvei, jog teismas nepripažino moksleivių “Mildos” almanacho birželio 25 d. konfiskavimo. “Mildos” egzemplioriai visą vasarą, kai moksleiviai galėjo jį platinti Vilniaus ir Seinų krašte, daugiau kaip per 3 mėnesius gulėjo policijos komisariate. Kai po 2 savaičių, rugsėjo mėn apie 20 d., leidėjai nuėjo į policiją almanacho pasiimti, jo negavo, nes, girdi, byla būsianti iš naujo nagrinėjama.

6 d. Laikinojo Vilniaus Lietuvių Komiteto pirmininkas dr. D.Alseika ir vicepirmininkas kun. Kr. Čibiras apsilankė pas naują, vietoj Romano, Varšuvos valdžios delegatą Vilniuje Vl. Račkevičių, nurodydami jam Vilniaus krašto lietuvių skriaudas, ypačiai persekiojimą lietuvių mokytojų, ėmimą noksleivių į kariuomenę (Vytauto Didžiojo gimnaz. Paimta 19), nepriėmimą lietuvių gimnazijos abiturientų į universitetą tikraisiais studentais, varymą moksleivių iš bendrabučių, šalinimą lietuvių iš valdžios ir savivaldybių įstaigų. Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientai, priimti tik laisvais klausytojais į Vilniaus lenkų universitetą, buvo šie: humanitarai M.Gražytė, Ad.Stankevičius ir E.Valterytė, matematikai M.Čenytė, E.Horodničius ir L.Šlapelytė.

Lapkričio mėn.

1 d. Mergežeryje (Trakų aps., apie Varėną) lenkų policininkas dviem šūviais sunkiai sužeidė Joną Kašėtą. 

16 d. Vilniuje lietuvių akademija 25 metinėms Kudirkos mirties sukaktuvėms pagerbti. Dr. D.Alseika skaitė apie V.Kudirkos reikšmę tautiniame lietuvių judėjime, kun. dr. V.Zajančkauskas apie Vincą Kudirką lietuvių literatūroj. Vaidinta Esmaičio “Varpininkai”, kuriuose lenkų cenzūra išbraukė daugelį vietų. Choras, solistai.

Gruodžio mėn.

17 d. Merkinėj (Nepriklausomojoj Lietuvoj) slapta atvykę iš Vilniaus krašto Druskininkų lenkų žvalgybos agentai Michalovskis su sėbru revolverio šūviais sunkiai sužeidė Merkinės vidurinės mokyklos vedėją kun. dr. Juozą Bakšį, kuris prieš karą ir vokiečių okupacijos metu buvo veiklus Vilniaus lietuvių darbuotojas, nuo 1918 m. gyveno Merkinėje, nuo 1921 m. vedė ten mokyklą. 1925 m. sausio 7 d. Bakšys pasimirė Kaune.

1924 m. Vilniuje lietuviai išleido 22 lietuviškas ir 2 lenkiškas knygas (dailiosios literatūros 6, tikybinio turinio 2, mokslo vadovėlių 1, populiarizacijos 1, istorijos 3, matematikos ir gamtos mokslų 1, literatūros istorijos 3, įvairių 5).

1921-1924 m. Varšuvos lenkų vyriausybė nuskyrė savo kariams, daug. Iš Lenkijos atvykusiems, žemės: 1. Vilniaus-Trakų aps. 166 ūkius, 2. Švenčionių aps. 36 ūkius, 3. Ašmenos aps. 41 ūkį, 4. Breslavo aps. 21 ūkį, viso 264 ūkius. Į tą skaičių neįeina Vilniaus krašto pietų ir rytų šalys.

Nuotraukose: "Vilniaus Golgotos" sudarytojas Mykolas Biržiška ir „Vilniaus golgotos“ viršeliai.

(Bus daugiau)

2016.03.23; 05:06


Prisijunkite prie diskusijos