Kuo įdomus Neil Buckley straipsnis “Tiesa ir mitai apie Baltijos šalių taupymo modelį”, pasirodęs leidinyje “Financial Times”?
Baltijos šalys, patyrusios ekonominių sunkumų, sulaukia pagyrimų dėl taupymo priemonių, iš kurių galėtų pasimokyti kitos valstybės.
Latvija, Lietuva ir Estija taikė „vidinę“ devalvaciją, mažindamos atlyginimus ir išlaidas – tokių veiksmų, pavyzdžiui, Vokietija, siūlo imtis euro zonos šalims, nevykdančioms nustatytų reikalavimų.
Baltijos valstybės taip pat žymiai sumažino viešojo sektoriaus išlaidas, algas ir darbo vietas, tuo pat metu vykdydamos struktūrinius pertvarkymus.
Trijų Baltijos valstybių patirtis visgi negali būti plačiau perimama euro zonoje. Skirtingai nuo Graikijos, Latvija, Lietuva ir Estija neturi didelių įsiskolinimų naštos. Be to, Baltijos šalių ekonomika iki krizės augo daug sparčiau nei Graikijos.
Dėl nepakankamai aktyvių profsąjungų, Baltijos regione išvengta masinių viešų protestų dėl griežtos taupymo politikos.
Ir, galiausiai, padėtį sušvelnino Baltijos valstybių gyventojų emigracija į užsienį, ieškant palankesnių sąlygų.
Pažymima, jog Latvijai spręsti ekonomikos problemas padėjo ir nepriekaištinga politinių lyderių reputacija, kaip kompetentingų, nekorumpuotų ir pasirengusių kartu su piliečiais dalintis taupymo sunkumais.
Šaltinis – „Financial Times”, Neil Buckley, “Tiesa ir mitai apie Baltijos šalių taupymo modelį”.
2012.07.16
