Sąjūdžio laikai jau atrodo nerealūs, Tautos susirinkimams Lietuvoje matuojami antrankiai.
Kieno vardu po gegužės 17-osios visuomenei primygtinai demonstruojama galia?
Necypaukite Jūs, tie nepatenkintieji, nes ir iki jūsų ateisime ir lygiai tokiais pačiais būdais parodysime, kas yra Jūsų spalvotomis kreidelėmis bandoma kurti TIESA…
Rudenį bus nušluoti konservatoriai, o neįvardytas blogis laimės, nes „dviejų šeimų konflikte“, kaip tai mėgsta kartoti žymūs šios dienos politikai, vienas „šeimos narys“ yra būtent tasai neįvardytas blogis. Ir žaidžiamas sėkmingas žaidimas – „Chod koniom!“ – ir bus lengva atsikratyti dešiniųjų, ir toliau manipuliuoti demokratijos vardu.
Apmaudu dėl trumparegiškos konservatorių pozicijos. Lietuvos politiniame gyvenime Tėvynės Sąjunga buvo beveik vienintelė, deklaravusi moralios politikos idėją, ir todėl turėjo politinių kalinių, tremtinių ir sąjūdininkų palaikymą. Galėjo augintis ir būsimų politinių sąjungininkų, iš sykio parėmę gimstantį dešiniųjų judėjimą po Neringos Venckienės, įstumtos į politiką ne savo noru, o likimo užgaida, vėliava ir jo deklaruojamą tikslą grąžinti Lietuvai teisingumą.
Pasirodo, kad konservatoriams prie lovio daug geriau tinka visi kiti draugeliai…
O kokia Tėvynės Sąjungos skyrių pozicija, ar bent girdimas balsas iš rajonų? To nėra ir nereikia, nes viskas griežtai centralizuota, koks nors tūlas alekna atsiųs internetu nuorodą, kaip mums mąstyti, kaip faktus traktuoti ir juos suprasti… Sekretoriatas iš Tėvynės Sąjungos yra „visos mūsų mintys“ (lyg kažkur girdėta…). Išvada – debilais esame mes gimę turbūt, kad gyvename provincijoje, o čia „debilais turime ir būt“.
Esu Tėvynės Sąjungoje nuosekliai atėjusi iš Sąjūdžio, o dar toliau – kraujo šaknimis – iš Sibiro ir miško aukų. Buvo laikai, kai į konservatorių partiją norintiems įstoti dar galiojo tam tikras idėjinis susivokimas, politinis apsisprendimas. Šiandien stojama būriais… Taigi dabartinių konservatorių tikslas yra aiškus ir vienas – „Imame valdžią!“
Nuo rinkimų iki rinkimų jie organizuoja estafetes, sporto varžybas, dalyvauja kepurėlių mezgimo afganistaniečių vaikams ir medžių sodinimo akcijose – gera žmonių veikla, tik be idėjinio turinio, be skiriamojo bruožo.
Dabartiniai konservatoriai, pabuvę po medžiu, pastaruoju metu netgi paslaugiai laiko ir skėčius toms neaiškioms jėgoms, kurių pagalba, tikėtina, netekome Lietuvos karininko V.ytauto Pociūno, žlugdomas Eglės Kusaitės gyvenimas, o dabar štai atsirado ir viena (tai ypač pabrėžia politikai) mergaitė… Vien iš baimės, kad rudenį Venckienė ateis, ir imsis tų veiksmų, kurie šiaip jau surašyti konservatorių programoje, arba ir iš visiško neturėjimo ką rinktis vis dar už šią partiją balsuoja žmonės.
Konservatoriai turėjo šansą rudenį laimėti rinkimus, jei tik patys ryžtingai būtų stoję ne prievartos, šiurpios galios, o teisingumo pusėn, nepūsdami miglos, esą neaišku, kas aišku.
Sakytume, akli, bet ar galima akliems leisti toliau vesti tautą?
Moteris, išauginusi mergaitę už tai daryti privalėjusią motiną ir pelniusi vaiko meilę, vietoj padėkos ir įvertinimo šiandien tampoma po teismus ir dar už valstybės vardu įvykdytą smurtą privalo tiems patiems skriaudikams susimokėti!
Taigi, kur čia tos dvi pusės, jei tai (kaip dažnai girdime) tik vienos mergaitės ir tik dviejų šeimų konfliktas? Kodėl toji kita pusė tokia galinga?!. Gal jau pedofilus mes įvardytume kaip šeimą?
Iki rudens tauta viską pamirš?.. Teisėja bus „sutramdyta“?.. Mergaitė gyvens tik „tarp gerai ir labai gerai“?.. Garliava baigėsi, vadinasi, šalyje triumfuoja vasaros naujienos ir visuotinis, pataikūnų pašlovintas, teisingumas. Taip pat nevysta gėlės ant V. Pociūno kapo…
Nuotraukoje: teisinės neliečiamybės netekusi (jau buvusi) Kauno teisėja Neringa Venckienė.
Mažeikiai
