Treniruoklio “Power Plate” privalumai ir trūkumai


Print

Pusiausvyra – labai svarbi ir, drįstu teigti, netgi svarbiausia mūsų gyvenime.

Pirmiausiai būtina konstatuoti, kad aplink mus vyksta tiek daug svarbių dalykų, jog apie balansą susimąstome tik tuomet, kai jo netenkame. Juk akivaizdu, kad be pusiausviros arba balanso iš viso nevaikščiotume, o judėtume kažkokiu kitu būdu.

Pasaulyje fizinio aktyvumo ir sveikatos tausojimo srityje – spartūs pokyčiai.

Jie itin globaliai keičia sampratą, susijusią su mankštinimosi ypatumais tiek mechaninių, tiek ir elektroninių treniruoklių dėka. Nuolat išrandami vis išmanesni treniruokliai, gebantys ugdyti ne tik pagrindines raumenų grupes, bet teikti ir koordinacijos, ir pusiausviros, ir masažo, ir judesių amplitudės “paslaugas”.

Bet visa tai  mums daro ir “meškos”, ir realią, naudingą paslaugą. Tik viskas priklauso nuo to, kaip mes tas išmanias judėjimui skirtas technologijas priimame ir suvokiame.

Tai tolygu turėti namuose tarsi ir individualų trenerį, kuris geba tausoti fizinę sveikatą itin madingai ir prabangiai, nors yra ir itin paprastų, bet genialiai veikiančių būdų.

Pradedant rašyti apie išmaniuosius treniruoklius būtina pabrėžti, jog iki šiol buvo tik atskiri mechaniniai treniruokliai pusiausvirai, koordinacijai, judesių amplitudei ugdyti. O teikiant masažo paslaugas taip pat naudojamas buvo tiek mechaninis, tiek ir elektroninis inventorius.

Dabar visus tuos būdus atlieka vienas prietaisas – treniruoklis „POWER PLATE“.

Jis tarsi tas išmanusis telefonas, kuris gali atlikti keletą funkcijų treniruojantis, jei tik to užsimanys pacientai, klientai, studentai, senjorai, vaikai ar mokiniai.

Matyt, dėl to vėl būsiu tarsi tas šašas mūsų sporto centrams, reabilitologams, treneriams, kūno kultūros mokytojams, visuomenės sveikatos specialistams, nes tik mažuma žino viską apie šį “instrumentą”

Šis treniruoklis atstoja, pavyzdžiui, tik prieš keletą metų atsiradusį puskamuolį BOSU, TRX virves, nekondicinius kamuolius, pilvo preso treniruoklius, bėgimo takelius, masažo aparatus ir net Thera Band gumas ir netgi Gym kamuolius. Nes puikiai sugeba “įdarbinti” giluminius raumenis, pusiausvyros aparatą ir norimas raumenų grupes, o po treniruotės – ir atpalaiduoti (pamasažuoti) kūną.

Tokie treniruokliai paplitę visko pertekusiose, bet paprastus pusiausviros ugdymo būdus pamiršusiose valstybėse. Sakykim, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Italijoje, Ispanijoje ir kitos, kur tik šios srities specialistai nuolat domisi Pasaulio sporto ir medicinos naujovėmis..

Šiuo tekstu tikrai nereklamuoju minėto treniruoklio, tiesiog noriu informuoti, kas dedasi Pasaulio fizinio aktyvumo ir fizinės sveikatos tausojimo srityje.

Apmaudu, kai yra parengtos valstybės mastu puikios programos, bet tolesnės intencijos mobilizuoti visuomenės fizinį aktyvumą taip ir nugula stalčiuose nepadarius visko iki galo. Sumanymai neužbaigiami, matyt, dėl žemesniosios grandies vadovų kompetencijos ir tarpusavio konsolidacijos stokos – neieškant bendrų interesų.

Taigi suformuota visuomenės mąstysena, kurią privalu “atformuoti atgal”. Kitaip tariant, svarbu pradėt normaliai judėti, normaliai sportuoti.

Suprantamas dalykas, kad būtinas visaapimantis sveikatos tausojimo mechanizmas, realiai įtraukiantis į šį procesą ir verslininkus, ir politikus, ir visų socialinių bei amžiaus grupių atstovus.

Kas iš mūsų yra susipažinęs su Brno miesto modeliu? Tai programa, parengta pagal pasaulio sveikatos organizacijos modelį (PSO) ir puikiai įgavusi pagreitį. Brno miestas – sveikai gyvenančių žmonių miestas. Jis – mums visiems pavyzdys, ypač buvusioms Rytų bloko šalims. Ir netgi Vakarams, kur fizinės sveikatos tausojimo modelis veikia tarsi pilnai suderintas mechanizmas, orientuotas į ateinančios kartos maksimalų lėtinių neinfekcinių ligų ir traumatizmo stabilizavimą, į kvėpavimo, kraujotakos bei nutukimo ydas. O iki 2050-ųjų metų – tokio tipo ligas tarsi pamiršti, kad valstybei pavieniai atvejai negadintų subalansuoto biudžeto.

Brno mieste veikia fizinio aktyvumo zonos, veikia sveiko maisto restoranai, mažinamas judėjimas automobiliais, skatinamas judėjimas alternatyviu transportu.

Politikai netgi suranda būdų bei lėšų dotuoti tokius dalykus, nes puikiai suvokia, kad tai – ateities technologijos, paremtos didžiule finansine grąža. Juk tai – pigiau negu nuolat gydyti sergančiuosius minėtomis ligomis ar patyrusiems sunkias kietųjų ir/ar minkštųjų  audinių traumas.

Pas mus, deja, lėšos dažnusyk švaistomos tik konjuktūriniams mechanizmams ir nueinantiems sprendimams įgyvendinti. Juk akivaizdu, kad, pavyzdžiui, paaugliai rūko, paragauja alkoholio pirmą sykį teturėdami vos 13 metų, kad mažai juda, yra silpnos sveikatos. O esminių permainų nė viena institucija praktiškai iki šiol neįgyvendina. Neformuoja naujos, normaliai judančios, normaliai spartuojančios kartos.

Nesuprantu, kam mesti tiek lėšų, kam apkrauti nereikalingomis užduotimis visuomenės sveikatos biurų darbuotojus, jei dėl to niekas nesikeičia į gerąją pusę. Juk mes ir taip žinome statistinius duomenis – esame apkiautę.

Taigi drįstu manyti, jog geriau vienas modernus treniruoklis, kad ir panašus į Power Plate, nei daug ir bet kokių treniruoklių, išjudinančių tik mažąją dalį mūsų raumenų..

Galima tik svajoti: mokyklos direktorius gautas lėšas panaudoja eksperimentinei fizinio aktyvumo salei įsteigti ir tuo pačiu “nušluosto” nosis konkurentams. Mat eksperimentinėje fizinio aktyvumo salėje išties įmanoma pasiekti puikių rezultatų.

Esu tikras, kad tuomet mokinių fizinė sveikata palaipsniui mobilizuosis sugrįžtant į normalias vėžes. O judantiems neleis apkerpėti žalingais įpročiais.

Tai kokios tos išmaniosios nepusiausviros mankštos technologijos?

Pusiausvira tiesiog mus apsaugo nuo kritimo, padeda mums “naršyti” nelygias vietovės vaikštant, bėgant, minant dviratį, šokti, šokinėti, slidinėti, irkluoti, čiuožti… Geriausias būdas iki pat senatvės turėti stabilią pusiausvirą ją nuolat treniruoti kintančioje erdvėje ir plokštumoje, t.y., kūnui leisti “susipažinti” su nestabiliomis, tarsi žemės drebėjimo jausmo patirties situacijomis.

Tai privers jus pagerinti savo santykius su kūno svoriu ir tarpusavio valdymo tandemu. Apie tai daug kalba ir Jen Weck, ir kiti Pasaulinio lygio Bosu kamuolių bei Power Plate treniruoklių sporto sistemų ekspertai. Nors jie tarpusavyje konkuruoja, bet tai daro sveiko proto vedini – paprotinti visuomenes, kad tai būtina jų pačių labui.

Bet kurios pusiausviros ugdymo treniruotės sustiprina centrinę nervų sistemą bei su šia sistema susijusius praktiškai visus kūne esančius raumenis, pagerina kūno judesių amplitudę.

Tai – sudėtingi žmogaus sistemų mechanizmai, valdantys mus tarsi ant virvučių, ir kuo tos virvutės “tvaresnės, elastingesnės”, tuo galimybė mums patirti bet kokio lygmens buitines ar sportines traumas yra mažesnė. Todėl treniruojantis ant minėtų nestabilių platformų jūsų pusiausvira ir netgi laikysena paprasčiausiai gerokai pagerėja. 

Išmanios, nepusiausviros mankštos technologijų treniruotės rekomenduojamos daryti tam, kad mestume iššūkį silpstančiai pusiausvirai. Priminimas apie treniruočių ar mankštinimosi taisykles: du ar tris kartus per savaitę bent po pusvalandį būtina pasimankštinti ant bet kokios nepusiausviros plokštumos,

Mankštos variantai – patys įvairiausi. Pavyzdžiui, vienos kojos pusiausvira. Šis paprastas pratimas yra daug sunkiau atliekamas nei atrodo iš pirmo žilgsnio. Susikurkite sau patinkantį pratimų kompleksą: tiesiog mojant koją pirmyn, atgal, kairėn ir dešinėn, sukant koją per kirkšnį į vieną ir į kitą pusę. Suformuokite nuostatą, kiek sykių kartosite šiuos pratimus.

Jeigu turite galimybę naudotis išmaniaisiais, madingais nepusiausviros mankštos technologiniais pasiekimais – treniruokliais, jie viską atliks už jus vibruodami 30, 35 ar daugiau sekundžių. Tiek, kiek patys užprogramuosite. O Jums reikės tik atlikti pakaitinius kojų judesius. 

Nuolatinis sportavimas ant nestabilaus paviršiaus ženkliai pagerins kūno pusiausvirą, judesių koordinavimą, judesių amplitudę ir netgi pačią laikyseną, kuri atstatys ar pakoreguos suglebusią kūno padėtį dėl stuburo, pilvo, nugaros bei juosmens raumenų pasyvumo.

Klausimas, kodėl katinas visada krenta ant kojų ir kodėl aštunkojis eidamas nevirsta, sporto mokslininkams seniai akivaizdus. O mums – neaišku. Tačiau būtina žinoti, kad katinas niekada nedaro lygiai tokių pat judesių, o aštunkojis kiekvieną koją, eidamas nelygiu dugnu, negalvodamas deda ten, kur jam tuo metu reikia. Ir tai vyksta automatiškai, nes jei katinas krisdamas galvotų, kaip sumodeliuoti kūną, tikrai patirtų traumą. O aštunkojis, galvodamas, kaip jam pastatyti kiekvieną koją – niekada nepajudėtų iš vietos. Nes jis turįs labai daug kojų.

Nuotraukoje: treniruoklis “Power Plate”.

Andrius Kaveckas yra visuomenės sveikatos ugdytojas, Biomedicinos mokslų magistras.

2012.07.21


Prisijunkite prie diskusijos