Lietuvoje vasara įgauna pagreitį. Karščio banga, vejanti tautiečius į pajūrį, padėjo užsidirbti daugeliui verslininkų. Tiek paplūdimo partizanai, rengiantys vietinės reikšmės „pasalas“ savo čeburekais, ledais ar gaiviaisiais gėrimais, tiek solidūs verslo elito atstovai džiaugiasi – pelnas išaugo kaip ant mielių.
O svarbiausia, jog buvo sutaupyta, nes kaštų tam daug neprisireikė, kaip ir jokių ypatingų reklamų ar nuolaidų, užteko ilgajam savaitgaliui ateiti, na ir jo pradžią pažymėti Egidijaus Dragūno – Selo‘o koncertu. Fanų minios, nesuvaidinta ekstazė matant vienintelę Lietuvos muzikos ir scenos „žvaigždę“ bei liūdesys veide, suvokiant, kad tai jau atsisveikinimo turo pradžia, po kurio „skaudama“ širdimi teks šį kūrėją išleisti už jūrų marių.
Duok Dieve jam sveikatos. Gal neseniai savo nepriklausomybės dieną paminėjusiems amerikiečiams pavyks atsakyti į ne vienerius metus vis iškylantį klausimą: „Kaip, kuo ir kodėl jam pavyksta pritraukti liaudies mases į savo koncertus?“
Kol tropiniam orui nepavyko pasiekti savojo zenito, Lietuvoje buvo galima stebėti miestų rungtyniavimą. Ir ne tarp Kauno ir Vilniaus, o tarp Vilniaus ir Klaipėdos. Naujasis sostinės meras Remigijus Šimašius, kaip visada nepraleido progos pademonstruoti savų politinių ambicijų. Vos pasirodžius naujienai, kad Klaipėdoje olandų kompanija „Slangen + Koenisarchitects“ kartu su Lietuvos architektų biuru „Clouds architektai“ parengė ir viešai pristatė būsimo baseino ir sveikatingumo centro techninius planus, ne už ilgo R. Šimašius atskleidė, jog Vilniuje bus pastatyti du nauji baseinai, vienas Fabijoniškių mikrorajone, o kitas studentų miestelyje – Saulėtekyje. Tiesa, pastarojo projekto sėkmė priklauso nuo Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universitetų įsitraukimo.
Kad ir kaip bus, reikia pasidžiaugti tokiomis intencijomis, galbūt sveikas miestų rungtyniavimas skatina politikus susimąstyti, nesvarbu dėl kokios priežasties. O mąstymo vaisių netrūksta, prieš ilgąjį savaitgalį sostinės meras savo socialiniame tinklapyje pasidalino planais apžvalgos rato bei būsimos bažnyčios Pilaitėje statyboms.
Reikia pastebėti, kad pastarosios savaitės mero socialinio tinklapio profilis dirbo visu pajėgumu ir operatyviai reagavo į kiekvieną naujieną. Tiesa, nepamiršdamas išlieti kartėlio ant prieš tai buvusio mero ir jo palikimo (šios savaitės pavyzdys – nekilnojamo turto vystymo, palankios investicinės aplinkos kūrimo, investicijų pritraukimo ir inovacijų bei aukštųjų technologijų verslo plėtros įmonės „Start Vilnius“ istorija).
Melaginga būtų teigti, kad tai be pagrindo, bet kas per daug, tas nesveika. Norėtųsi matyti realiai atliekamus darbus, jų rezultatus, o ne eilinius skundus ar moralizavimą praeičiai: „kas būtų buvę, jei būtų buvę“ arba „ką kažkas kitas būtų daręs minėtoje situacijoje“. Toks elgesys tiek pat prasmingas, kiek Rusijos Pabaltijo valstybių nepriklausomybių teisėtumo ieškojimas. Naudos jokios, o nervus gadina.
Nepaisant gimtojo krašto peripetijų, pastarosios savaitės vinis – referendumas Graikijoje. „Spiegel“, „TheNew York Times“, „BBC“ ir kitų stambiausiųjų pasaulinio žiniasklaidos tinklo atstovų plunksnos fiksavo bankrutuojančios antikinės civilizacijos gyventojų nuotaikas, jos valdančiųjų pasisakymus. Svarbiausiasis klausimas: „Ar Graikija pritars Tarptautinio valiutos fondo siūlomiems taupymo planams, ar pasirinks premjero Alexio Tsipro aktyviai agituojamą neigiamą atsakymą?“
Įdomu tai, kad šis spendimas paremtas ne tik taupymo strategijų pritarimui, bet ir priklausymui ir pačiai Europos Sąjungai. Ironiška, kaip Graikija tvirtai laikosi angažavimosi politikos, kuri savo tvirtus pamatus buvo įleidusi dar helenistinės civilizacijos gimimo laikais, kai graikų miestai-valstybės – poliai, nesijungė į vieną valstybę, nes nenorėjo prarasti savo pozicijų.
Šiuo metu akivaizdžiai ryškėja panaši tendencija: ES – ne jiems. Jie nori euro, bet nenori taupyti, referendumo rezultatai tai patvirtina. Graikija, Antikos kūrėja, padovanojusi pasauliui teatrą, Olimpines žaidynes, gausybę tarptautiniais tapusių žodžių, demokratiją, Sokratą, Platoną, Aristotelį, sutvėrusi ne vieną didįjį pasaulio stebuklą, praėjus daugeliui amžių, nenori paisyti nustatytų taisyklių. Prisiskolinę milžiniškas pinigų sumas, jų grąžinti ne tik nenori, bet prašosi dar ir daugiau.
Garsėjanti didingu istoriniu paveldu Graikija po pastarojo referendume priimto sprendimo susikūrė neigiamą įvaizdį. Šalis kūrėja, mokytoja užsitraukė veltėdžių ir dykaduonių vardą. Niūrios prognozės laukia šios šalies. Ar Graikijos narystei Europos Sąjungoje atėjo galas? Galbūt tai lems dar glaudesnį ryšį su Rusija? Visa tai bus matyti netrukus. Kaip sakoma, laikas parodys.
Nuotraukoje: komentaro autorė Rūta Paitian.
2015.07.06; 06:29
