“Valdo ne kairieji ir dešinieji, valdo mafijos klanai”


Print

Paminėjome Kovo 11-ają, jau suėjo 21-eri metai nuo nepriklausomos valstybes atkūrimo. Tai – džiugi šventė. Tik šiandienos realijos gerokai niūresnės.

Neseniai įvykę savivaldos rinkimai buvo iš esmės antikonstituciniai. Negalime teigti, kad tai – suklastoti rinkimai, nes masinių klastojimų tikrai nebuvo.

Tačiau šiuose rinkimuose buvo iš esmės pažeidinėjamos mažesniųjų partijų ir nepriklausomų kandidatų teisės. Jie susidūrė su didelėmis problemomis: kaip pateikti savo programas radijo ir televizijos laidose. O nepriklausomi kandidatai dar turėjo rinkti daugybę parašų tam, kad būtų įregistruoti.

Pažeidimų buvo ir daugiau, jų esmė – sudaryti išskirtines palankias sąlygas didžiųjų partijų atstovams. Kai kurių partijų atstovai džiūgauja, kad rinkimai praėjo sklandžiai. Tokių veikėjų norėčiau paklausti – kodėl džiaugiatės, ponai? Ką šie rinkimai pakeis Lietuvoje?

Juk ir toliau egzistuoja oligarchinė santvarka, ir toliau pagrindinę įtaką mūsų krašto valdymui turi „krimelitas” – monopolinio kapitalizmo struktūras valdantis kriminalizuotas elitas, turintis didžiulę įtaką valdžios olimpe. Tuo tarpu svarstymai apie kairiuosius ir dešiniuosius yra tušti ir net juokingi, nes ne kairieji ar dešinieji valdo Lietuvą, o valdo mafijos klanai.

Atidžiau pažvelgus į provinciją, matome daug sensacingų įvykių. Štai Radviliškio rajonas jau vadinamas “lietuvišku Tvin Pyksu”. Kaip teigia aktyvus visuomenės veikėjas, vienas iš Radviliškio Jungtinio demokratinio judėjimo lyderių J.Vedeckis, Radviliškio rajone – didžiulės aferos, grobstymai, nužudymai. Prieš kelerius metus įvykdytas buvusio policijos komisaro E.Viliūno nužudymo tyrimas išvis nutrauktas. Gerai dar, kad viešojoje erdvėje nestinga atvirumo – štai vienoje televizijos laidoje aktorius, vienas iš interneto portalo www.ekspertai.eu vadovų R.Boravskis atvirai pasakė oligarchui V.Uspaskichui: „Tu esi vagis“. Lietuvai labai reikia tiesos, jei vagis vadinsime vagimis, melagius – melagiais, tai jau bus pirmas žingsnis į mūsų krašte įsigalėjusios kriminalinės oligarchijos tramdymą.

Kovo 8 dieną atsistatydino ūkio ministras Dainius Kreivys. Jis šį žingsnį žengė po jam nepalankių Vyriausiosios Tarnybinės etikos komisijos išvadų. Žvelgdami atidžiau, matome, kad D.Kreivys tapo gudriai surežisuoto sąmokslo auka. Taip, gali būti, kad ministras padarė kai kuriuos pažeidimus. Tačiau tikrai nėra jokių duomenų, kad D.Kreivys yra aferistas. Jei Lietuvoje vyktų sisteminė kova prieš korupciją, tai pirmausiai būtų paliesti labiausiai abejotina veikla pagarsėję ministrai – savo bičiulių bei giminių protegavimu pasižymėjęs aplinkos ministras G.Kazlauskas ir Lietuvos švietimo bei mokslo sistemą griaunantis G.Steponavičius. Tačiau aršiai puolamas tik D.Kreivys. Beje, D.Kreivys, kaip ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Ž.Plytnikas, yra katalikiškos organizacijos “Opus Dei“ nariai. Kai kurie liberalai dar 2010 metais juos puolė vien dėl priklausymo „Opus Dei“ organizacijai.

Verdant aršioms politinėms batalijoms, Lietuvos ekonomika ir toliau stringa. Galime konstatuoti, kad labai kenksmingi mūsų krašte egzistuojantys didžiuliai mokesčiai ir labai neteisinga socialinio aprūpinimo sistema. Ir padėtis Lietuvoje darosi vis labiau sudėtinga – žemiau skurdo ribos jau atsidūrė 27 proc. šalies gyventojų, o bedarbystės lygis jau pasiekė 20 procentų (tikrasis bedarbystės lygis dar didesnis – apie 25 proc.). Lietuva vis labiau atsilieka ne tik nuo klestinčių Vakarų valstybių (Prancūzijos, Austrijos, Ispanijos, Norvegijos), ne tik nuo gerokai mus aplenkusių kaimyninių valstybių (Lenkijos ir Estijos), bet ir nuo daugelio Lotynų Amerikos kraštų. Lotynų Amerikoje, kur egzistuoja gerai sutvarkyta mokesčių sistema ir imamasi vis griežtesnių priemonių korupcijai pažaboti, regimas ekonominis pakilimas.

Štai Meksikoje daugumos žmonių pajamos – 700-800 dolerių per mėnesį. Meksikoje elektra dvigubai pigesnė nei mūsų šalyje, ir kuras gerokai pigesnis nei Lietuvoje. Šioje šalyje pigi ir mėsa, makaronai, cukrus bei kiti maisto produktai. Tiesa, Meksikai dar labai kenkia korupcija (pastaruoju metu jau vykdomos kovos su korupcija kampanijos, tik jos dar nėra labai sėkmingos) ir prekybą narkotikais organizuojantys mafijos sindikatai.

Tuo tarpu kai kurios kitos regiono šalys, pirmiausia – Kosta Rika, Urugvajus, Argentina, Čilė, pasiekė ryškių rezultatų tiek kovoje su korupcija, tiek ekonomikos srityje. Kosta Rikoje žemiau skurdo ribos gyvena tik 12 proc. gyventojų, o bedarbių čia – tik 6,6 proc. Urugvajuje žemiau skurdo ribos gyvena 13 proc. gyventojų, o bedarbystės lygis tik 7,9 proc. Pakankamai gera padėtis ir Argentinoje – žemiau skurdo ribos gyvena tik 13,9 proc. šios valstybės gyventojų, o bedarbystės lygis – 8 proc. Tad apie Lotynų Amerikos regioną kalbėti su pašaipa ir vadinti šio regiono valstybes „bananinėmis respublikomis“ kažin ar turime teisę. „Bananines respublikas“ dabar jau primena Latvija ir Lietuva.

Ir padėtis žmogaus teisių srityje išlieka sudėtinga. Daugelis rezonansinių bylų (Valdovų rūmų afera, Alytaus tekstilės byla, D.Kedžio nužudymo byla) iš esmės netiriamos, tuo tarpu bylų fabrikavimas vyksta sėkmingai. Toliau persekiojami politiniai pabėgėliai iš Čečėnijos. Štai kovo 8 dieną suimtas buvusio Čečėnijos prezidento D.Dudajevo sūnus Denis Dudajevas, teigiama, kad neva pas jį rasta padirbtų pasų. Bet visa ši istorija labai abejotina ir primena Rusijoje vykdomus čečėnų persekiojimus – kai norima prie jų prisikabinti, tai pas juos „randami“ ir ginklai, ir narkotikai, ir padirbti pasai. Prisimename Lietuvoje ilgai vykdytus nuožmų čečėnų Gatajevų šeimos ir politinio pabėgėlio iš Čečėnijos, rašytojo V.Jelchojevo persekiojimus. Tol, kol nebus ištirti Gatajevų ir V.Jelchojevo persekiojimo atvejai ir nebus nustatyti šių persekiojimų užsakovai, tol visos kalbos apie tai, kad Lietuvoje gerbiamos žmogaus teisės, – niekinės.

Lietuvoje labai reikia strateginio požiūrio į mūsų šalies raidą ir vykstančių procesų analizės. Komunistinės kriminalinės sistemos griovėjai buvo charizmatiški politikai – V.Landsbergis, L.Kačynskis, Z.Gamsachurdija, D.Dudajevas, V.Havelas, V.Orbanas. Po šių istorinių procesų praėjo jau du dešimtmečiai. Buvusio pokomunistinio bloko valstybes galima suskirstyti į dvi stovyklas. Vienose valstybėse (Čekijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Gruzijoje) jau egzistuoja demokratinė santvarka, o Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, Bulgarijoje ir dar kai kuriose valstybėse egzistuoja nuožmios tironijos arba oligarchinė santvarka. Lietuvoje įsigalėjęs „krimelitas“ nenori tikrų permainų, nori tik išlaikyti dabartinę padėtį – fasadinės demokratijos egzistavimą.

Tokia tariama “demokratija“ – tai tik demokratijos imitacija. O norint išsiaiškinti kertines negerovių priežastis, reikia į jas pažvelgti atidžiau. Nes kalbant apie Lietuvoje egzistuojančias problemas, viskas dažnai veliama į vieną krūvą ir neatskiriamos priežastys bei pasekmės. Tiek įsigalėjusi korupcija, tiek socialinis ir ekonominis nuosmukis – tai tik neigiamos santvarkos pasekmės. O pagrindinė korupcijos, ekonominio nuosmukio, plintančio skurdo bei tebesitęsiančio Lietuvos švietimo ir mokslo sistemos bei kultūros srities griovimo priežastis – tai įsišaknijusi oligarchija. Nepažabojus oligarchijos, neįmanoma susidoroti ir su šios santvarkos pasekmėmis – tiek korupcija, tiek kitais neigiamais reiškiniais.

Gal reikia iškelti ir tokią temą, apie kurią išvis vengiama kalbėti – tai, kad Lietuvos visuomenės būklei neigiamą poveikį turi tai, kad Bažnyčia atskirta nuo valstybės. Tose šalyse, kuriose Bažnyčia neatskirta nuo valstybės arba Katalikų Bažnyčios įtaka yra kur kas didesnė nei Lietuvoje, padėtis tiek nusikalstamumo srityje, tiek vertybių sferoje yra pakankamai gera. Štai Kosta Rikoje, kur Bažnyčia neatskirta nuo valstybės, nusikalstamumas gerokai mažesnis nei Lietuvoje, čia ir narkomanijos lygis žemas. Kosta Rikoje egzistuoja ir gausi vidurinioji klasė, čia daug vietos gyventojų yra praktikuojantys katalikai. Tad jau metas nusigręžti nuo visokio plauko liberalų, propaguojančių atsilikusią „mirties kultūrą“ ir atsigręžti į tikrąsias vertybes. Tada bus lengviau pažaboti oligarchiją ir atkurti tikrą teisinę valstybę.

„XXI amžiaus“ laikraštis

2011.03.13


Prisijunkite prie diskusijos