Valstybinės kalbos gynėjai jau surinko daugiau nei pusę reikiamų parašų


Print

Piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ paskelbė, kad spalio 1 d. duomenimis per pirmąjį parašų rinkimo mėnesį  yra surinkta apie 30 000 TALKOS siūlymą palaikančių Lietuvos piliečių parašų.

Pagal Piliečių įstatymo iniciatyvos teisę reglamentuojantį įstatymą, kad teikiamas įstatymo projektas būtų privalomai svarstomas Seime, TALKA turi iki lapkričio 4 dienos surinkti 50 000 Lietuvos piliečių parašų.

Šiuo metu TALKOS dalyviai yra išsidalinę beveik 1800 iš 2000 Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotų parašų rinkimo lapų, kurių kiekviename telpa 70 parašų.

„Galime pasidžiaugti, kad akcija vyksta reikiamu tempu, pusė darbo jau atlikta ir tereikia nesustoti antrąjį akcijos mėnesį. Esame dėkingi visiems į parašų rinkimą įsitraukusiems piliečiams, kurie aukoja savo laiką valstybės intereso labui, taip pat TALKĄ viešai parėmusiems žinomiems žmonėms ir jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms. Kviečiame prie mūsų akcijos prisijungti ir visus kitus neabejingus piliečius, kurie iki šiol tik stebėjo mūsų pastangas,“ – teigė iniciatyvinės grupės pirmininkas akademikas prof. Eugenijus Jovaiša.

Iniciatyvinė grupė „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą” užregistruota siekiant pateikti Seimui įstatymo projektą, pagal kurį pagrindiniame paso puslapyje ir valstybės duomenų bazėse gali būti vartojami tik įrašai valstybine kalba, o asmenvardžių rašyba kitomis kalbomis galima paso papildomų įrašų puslapyje arba antroje asmens tapatybės kortelės pusėje.

Taip pagrindinėje asmens dokumento dalyje, o ir visuose su asmens vardu susijusiuose dokumentuose, būtų išsaugota valstybinė kalba, skirtingai nei pagal Seimo narių Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės projektą, kuriame kėsinamasi į pačią lietuvišką rašybą.

Pasak akademiko E. Jovaišos, Lietuvos visuomenė nėra abejinga teikiamiems abejotiniems įstatymams, pažeidžiantiems Lietuvos valstybinės kalbos statusą. Todėl, pasak jo, ir susitelkė į pilietinę iniciatyvą „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“.

„Kreipimąsi į Lietuvos žmones pasirašė 150 iškilių asmenybių, kad visi susimąstytų apie tai, kokias pasekmes gali turėti neva trijų raidelių įrašymas. Tai yra tik aisbergo viršūnė. Bėgant laikui, būsime priversti įvesti kitų naujų simbolių. Kalbos požiūriu tai reiškia – pakeisti gramatiką, pakeisti abėcėlę, pakeisti kalbos logiką ir t. t. Susidursime su problema – valstybinės kalbos permokymu. Ar suvokiame, ką tai reiškia valstybės mastu? Ar Lietuvos visuomenė gali ramiai žiūrėti į tai, kas norima padaryti?“, – klausia akademikas E. Jovaiša.

Pasak iniciatyvinės grupės narių, įgyvendinus TALKOS iniciatyvą, Lietuvos piliečiai būtų apsaugoti nuo priešingu atveju galinčios kilti Konstitucijai prieštaraujančios būtinybės mokytis kitų, nevalstybinių kalbų rašybos ir tarimo taisyklių. Įstatymo projektas nedaro jokių nuolaidų ar kompromisų valstybinės kalbos statuso požiūriu, tačiau siūlo sutarimo galimybę, kuri pasiteisino Latvijoje. Taip būtų baigtas ne pirmus metus trunkantis ginčas dėl asmenvardžių rašybos, skaldantis Lietuvos visuomenę ir nuodijantis santykius su Lenkija.

Rugsėjo 19 d. Rokiškyje vykusiame Lietuvos ir Latvijos tarpparlamentiniame susitikime, Tarpparlamentinės grupės su Lietuva pirmininkas Romualdas Ražukas paklaustas, kaip  Latvijoje įgyvendinamas Vardų ir pavardžių įstatymas, sakė, jog sunkumų jį įgyvendinant nekyla. Pasak R. Ražuko, visi supranta valstybinės kalbos reikšmę, o įrašo paso antrame puslapyje įteisinimas nuėmė visas buvusias įtampas. R. Ražukas paragino Lietuvos politikus būti ryžtingais, ginant savo valstybinę kalbą, nes tai prisidės prie abiejų baltų kalbų išsaugojimo.

Tačiau Lietuvos Seimas neskuba palaikyti brolių latvių ir nesiryžta pritarti latviškam kitataučių vardų ir pavardžių rašybos būdui. Tiek politiniame diskurse, tiek oficialios žiniasklaidos erdvėje ne tik siekiama nutylėti šio kompromisinio sprendimo galimybę, tačiau ir visokiais būdais bandoma sumenkinti visuomenininkų pastangas apginti valstybinę kalbą.

 „Įvairiose žiniasklaidos priemonėse pasirodė dezinformuojantys straipsniai, pasisakymai radijo laidose, mėginama susieti TALKĄ su Rusija, su atskiromis politinėmis partijomis, net apkaltinti nuolaidomis Konstituciniam valstybinės kalbos statusui. Visa tai nėra tiesa. Vieni kaltinimai, kaip pavyzdžiu, darbu Rusijai, yra akivaizdžiai absurdiški, žinant, kad pati Rusija Baltijos šalyse kelia visiškai priešingus nei TALKA reikalavimus dėl tautinių bendrijų kalbų viešo vartojimo. Daug labiau klaidinantis yra kaltinimas dėl nuolaidų konstituciniam kalbos statusui. TALKOS siūlymas pagrindiniame pasų puslapyje rašyti tik valstybine kalba, o papildomų įrašų puslapyje – kita norima kalba, visiškai atitinka Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl Valstybinės kalbos statuso, o skirtumas tarp pirmo ir kitų paso puslapių yra principinis, o ne simbolinis – pirmame puslapyje esantis įrašas keliauja į visas duomenų bazes ir yra naudojamas valstybės, kituose puslapiuose – yra skirtas pačiam piliečiui kaip jo trokštamos deklaruoti tautinės tapatybės išraiška dokumente” – paplitusius mitus komentavo TALKOS koordinatorius, politologas Vytautas Sinica.

Pasak iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ bei Seimo nario Povilo Urbšio, „Talkos“ iniciatyva jau davė vaisių – Seimo narių I. Šiaulienės ir G. Kirkilo įstatymo projekto, į lietuvių kalbą siūlančio įtraukti nelietuviškus rašmenis priėmimas Seime pristabdytas tol, kol bus surinkta 50 tūkstančių gyventojų parašų. Jis išreiškė viltį, kad parašai tikrai bus surinkti ir piliečių nuomonė turės Seimui svarios įtakos.

Rugsėjo mėnesį viešą paramą TALKOS akcijai išreiškė pusantro šimto žymių Lietuvos išsivadavimo judėjimo, mokslo ir kultūros veikėjų, taip pat penkios jaunimo organizacijos, atkreipusios dėmesį į geopolitinę šios akcijos svarbą ir įrašų nevalstybine kalba įteisinimo vietoje valstybinės kalbos keliamą žalą, stiprinant svetimų valstybių įtakos svertus Baltijos šalyse.

Iniciatyvinės grupės nario, aktoriaus Gedimino Storpirščio nuomone, mums, lietuviams, būtina vienytis su savo broliais baltais – latviais.

„Mūsų kalba yra kaip kasdienė duona. Skanesnės duonos aš pasaulyje nesu ragavęs, ją išsaugojome kaip paveldą. Mūsų kartai skirtas ypatingas uždavinys – išsaugoti seniausią, gražiausią pasaulyje kalbą. Į visuomeninę „Talką“ susijungė daug iškilių asmenybių. Mes turime savo kalbą, savo kultūrą. Sukūrėme savo nepriklausomą valstybę, todėl kažką reformuoti ar keisti – nevalia. Nedarykime klaidų, kurios gali turėti lemtingų pasekmių mūsų šaliai“, – sako G. Storpirštis, kviesdamas visus įsijungti į TALKA pasirašant už valstybinės kalbos išsaugojimą ar talkinti renkant trūkstamus parašus.

Norintys prisijungti prie TALKOS, parašų rinkimo „Facebook” puslapyje„TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“. Pasirašyti už galima parašų rinkimo lapuose arba internetu. Iki parašų rinkimo pabaigos jau lieka tik 20 dienų.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2015.10.15; 04:13


Prisijunkite prie diskusijos