Tai – autoriaus liudijimas iš įvykio vietos.
2012 m. vasario 1 – kovo 28 d. Kauno miesto apylinkės teisme vyko teisminis nagrinėjimas, kurio tikslas buvo išaiškinti, ar teisiamas Letas Palmaitis yra kaltas apšmeižęs pareigas einančius prokurorus Justą Laucių ir Mindaugą Dūdą pagal LR BK 154 str. 2 d.
Teismas pripažino Letą Palmaitį kaltu pagal abudu jam inkriminuojamus straipsnius, 154-2 (šmeižtas, panaudojant masinio informavimo priemones) ir 290 (pareigūno įžeidimas). Letas Palmaitis nepripažino save kaltu šmeižtu ir baigiamojoje kalboje teigė, kad teismas neįrodė, kad jo „paskleisti teiginiai, paremti informacija, pateikta žiniasklaidoje, viešai žinomuose dokumentuose yra šmeižtas“.
Vienas iš kaltinimų L. Palmaičiui šmeižtu yra susijęs su prokurorų Justo Lauciaus ir Mindaugo Dūdos veika LR pilietės Eglės Kusaitės byloje. Žiniasklaidoje iškelta faktų ir dokumentų, įrodančių, kad byla sukurta bendromis valstybės saugumo departamento bei prokuratūros pastangomis, glaudžiai bendradarbiaujant su SSRS KGB teisių tęsėja – Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba, t.y. su nedemokratinės valstybės represine institucija, galimai pažeidžiant Lietuvos Konstituciją, įstatymus, tarptautinę ir Europos Sąjungos teisę bei žmogaus teises.
Kadangi E. Kusaitės bylos nagrinėjimas iš esmės yra uždaras, o pagrindiniai liudininkai prieš E. Kusaitę yra slapti, ir tie patys – VSD pareigūnai bei agentai, pateikti kaltinimus dėl įstatymų pažeidimų VSD pareigūnams, slaptiems agentams-liudininkams ir prokurorams eiliniam piliečiui įstatymai galimybės nenumato (nepaduosi juk į viešą teismą VSD agentą-slaptą liudininką Nr.1, ar Nr.2, arba tave tardžiusį panaudojant smurtą RF FST pareigūną).
Jokio viešo valstybės saugumo departamento ir prokuratūros, jų darbą kontroliuojančių pareigūnų atsakymo į kaltinimus visuomenė nesulaukė, todėl, kol tie kaltinimai nepaneigti, visuomenėje jie yra neginčijama tiesa. Lygiai taip pat E. Kusaitės bylą vertintų ir Europos Žmogaus teisių teismas (EŽTT), ginantis žmogaus teises nuo valstybės represinių institucijų ir teismų savivalės, taip pat ir žiniasklaidos teisę ginti tokį žmogų. Tokių bylų EŽTT apstu ir dažniausiai jos baigiasi žmogaus naudai.
Liudiju, kad Leto Palmaičio nuomonė apie prokurorą Mindaugą Dūdą, kaip įstatymų pažeidėją LR pilietės Eglės Kusaitės byloje, kuri paremta žinisklaidoje ir viešuose dokumentuose pateiktais faktais, nėra šmeižtas, t.y. nėra „tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas“, kaip šmeižtą apibūdina LR BK 154 straipsnis, pateikdamas faktus iš viešo E. Kusaitės bylos nagrinėjimo epizodo.
2011 metų liepos 22 dieną nuo 10 valandos iki maždaug 12.30 valandos buvau liudininku to, kas vyko tuo metu Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo vienoje iš posėdžių salių kartu su keliolika stebėtojų.
Buvo nagrinėjamas Lietuvos Respublikos (LR) teisingumo ministerijos (TM) tarpininkavimas pagal Rusijos Federacijos (RF) teisingumo ministerijos prašymą apklausti liudininke LR pilietę Eglę Kusaitę Maskvos srities teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.
Apylinkės teisėja Virginija Liudvinavičienė pradėjo E. Kusaitės atsakymų į RF TM pateiktus 27 klausimus viešą liudininkės Eglės Kusaitės apklausos procedūrą.
Pradėjusi posėdį teisėja paskelbė, kad procedūroje dalyvauja E. Kusaitė, LR generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda ir Eglės Kusaitės atstovas, pagal profesiją advokatas, Kęstutis Stungys.
K. Stungys išreiškė teisėjai abejonę dėl prokuroro M. Dūdos dalyvavimo E. Kusaitės, kaip liudininkės, apklausoje pagal tarpvalstybinę tarpusavio teisinės pagalbos sutartį reikalingumo, nes, pasak jo, apklausti liudininkę susitarė ne abiejų valstybių prokuratūros, bet teisingumo ministerijos, todėl prokuroratūra nėra susitarimo šalis ir prokuroro dalyvavimas nenumatytas.
Teisėja suteikė žodį prokurorui M. Dūdai, kuris savo dalyvavimą pagrindė tuo, kad procesas turi vykti pagal LR įstatymus, kurie reikalauja, kad prokuroras liudininko apklausoje dalyvautų. Kodėl būten jis, M. Dūda nepaaiškino.
Be to, M. Dūda pareikalavo iš teisėjos apklausiant E. Kusaitę vadovautis ne ikiteisminio tyrimo procedūromis (BPK 184 straipsnis), bet teisminio nagrinėjimo procedūromis pagal BPK 245 straipsnį, pagal kurį prokuroras įgyja ne tik vienintelę teisę užduoti apklausiamam asmeniui papildomų klausimų, bet ir visas kitas prokuroro teises teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jis rėmėsi tuo, kad šiuo metu Rusijoje jau vyksta teisminis baudžiamosios bylos, kurioje norima apklausti E. Kusaitę kaip liudininkę atsakant į RF TM klausimus jai, nagrinėjimas, o Lietuva, pagal jį, privalo vadovautis Rusijos teise.
E. Kusaitės atstovas K. Stungys pastebėjo, kad vyksta ne bylos, kuri priklauso Rusijos kompetencijai (ir kurioje E. Kusaitė nėra nei įtariamoji nei kaltinamoji) nagrinėjimas, o liudininko apklausa RF ir LR teisingumo ministerijų susitarimu kitos valstybės baudžiamoje byloje pagal RF TM ministerijos suformuluotus klausimus. Be to, sakė atstovas, prokuroro buvimas gali neigiamai paveikti E. Kusaitę. Jis pažymėjo, kad Lietuvos teismas nagrinėja bylą prieš E. Kusaitę (joje kaltintojas – prokuroras M. Dūda), ir joje prokuroro buvimas, suprantama, būtinas, tačiau byla Rusijos teisme – Rusijos reikalas, į kurį LR prokuroras neturi teisės kištis
Tačiau teisėja patenkino M. Dūdos reikalavimą vadovautis Rusijos įstatymais, atmetė K. Stungio protestą ir sutiko, kad prokuroras gali dalyvauti apklausiant liudytoją pagal BPK 245 straipsnį.
Po to teisėja paskelbė, kad remiantis konstitucine (Lietuvos Respublikos) nuostata „Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius“ ir LR BPK 80 straipsnio 1 dalimi (Kaip liudytojas negali būti apklausiamas: 1) asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką) turi būti svarstomas klausimas ar galima E. Kusaitei taikyti BPK 80 straipsnio 1 dalies normą. Nes, pasak jos, Lietuvoje nagrinėjama baudžiamoji byla prieš E. Kusaitę, kurioje E. Kusaitė susijusi su Rusijoje nagrinėjama baudžiamąja byla. Todėl RF TM suformuluoti klausimai E. Kusaitei teismo nuomone gali būti susiję su byla prieš ją Lietuvoje. Kokio teismo nuomone, jos pačios, ar E. Kusaitę teisiančių teisėjų kolegijos LR teismo, teisėja V. Liudvinavičienė nepaaiškino, jokių dokumentų tuo klausimu nepateikė.
Laukiau paprasto teisėjos V. Liudvinavičienės išaiškinimo E. Kusaitei, kad susipažinusi su klausimais ji turi priimti sprendimą, ar sutinka laisva valia, pagal Konstituciją niekieno neverčiama, atsakyti į juos kaip liudininkė su priesaika ir įspėjimu, nes priesaiką ji duoda LR teismui ir už melagingus parodymus, atsakydama į RF TM klausimus, atsakys pagal LR baudžiamojo kodekso 235 straipsnį.
Tačiau įvyko kitaip.
Prokuroras M. Dūda tiesiai pareiškė, kad byloje Lietuvoje prieš E. Kusaitę jis kaltina ją bendrininkavimu su Rusijos byloje kaltinamais asmenimis, o pagal LR teismų praktikos apibendrinimus toje pačioje byloje bendrininkas gali būti apklaustas liudininku, bet neįspėjamas už melagingus parodymus ar atsisakymą duoti parodymus ir už juos neatsako. Pasak jo, tai taikytina ir E. Kusaitei. Teismų praktikos šaltinio, kai kalbama apie dvi atskiras bylas ir dvejose skirtingose valstybėse, M. Dūda nenurodė. Pažymėtina, kad Rusijoje nagrinėjamoje byloje kaltinamieji nebuvo kaltinami bendrininkavimu su E. Kusaite (jie buvo kaltinami jos verbavimu nusikalstamai veikai).
E. Kusaitės atstovas K. Stungys, E. Kusaitės gynėjas toje pačioje byloje, kurioje M. Dūda yra E. Kusaitės kaltintojas, neigiantis E. Kusaitės bendrininkavimą nusikalstamoje veikoje su Rusijoje kaltinamais asmenimis, protestavo, pareikšdamas, kad prokuroro M. Dūdos reikalavimas tolygus atsisakymui įvykdyti RF TM prašymą ir LR TM tarpininkavimą, nes liudininkas be priesaikos ir įspėjimo pagal LR BPK – joks liudininkas. Visi atsakymai į klausimus Rusijos teismui bus nuliniai, nes jų nebus galima panaudoti. Tiesos pageidauja ir RF TM ir LR TM. E. Kusaitė pasirengusi kalbėti tik tiesą, kurios ji nesakė ikiteisminio tyrimo Lietuvoje metu (nelaisvėje), nes jai buvo daromas psichologinis ir fizinis spaudimas. E. Kusaitei turi būti leidžiama prisiekti ir būti įspėtai.
Prokuroras M. Dūda pareiškė, kad K. Stungio reikalavimai yra neteisėti vien dėl jo teisių, kaip atstovo, viršijimo apklausos metu, tuo pačiu pripažindamas, kad procesas vyksta pagal ikiteisminio tyrimo procedūrą, o joje ir jis pats teturi vienintelę teisę – užduoti apklausiamajai papildomus klausimus. Ir jokių procedūrinių klausimų ar protestų teisėjai.
Teisėja V. Liudvinavičienė paklausė, ar E. Kusaitė sutinka atsakyti į klausimus pagal liudininko apklausos taisykles, bet be priesaikos ir įspėjimo.
E. Kusaitė ir jos atstovas atsakė, kad liudininkė E. Kusaitė sutinka atsakyti į RF TM klausimus prisiekdama ir būdama įspėta.
Teisėja nutarė, kad prokuroro M. Dūdos reikalavimas atsižvelgti į jo kaltinimus E. Kusaitei jos byloje Lietuvoje bendrininkavimu su Rusijos byloje kaltinamais asmenimis turi pagrindą, ir pradėjo E. Kusaitės, jau nebe liudininkės, bet kaltinamosios bendrininkavimu, apklausą, garsiai skaitydama RF TM suformuluotus 27 klausimus.
Liudiju, kad pažeisdama BPK 245 straipsnį teisėja neužtikrino E. Kusaitei teisės į gynėją, kuris neabejotinai būtų pareikalavęs apklausos nepradėti ir teisėjos V. Liudvinavičienės bei prokuroro M. Dūdos veiksmus Rusijos byloje paverčiant E. Kusaitę iš liudininkės kaltinamąja, būtų apskundęs aukštesniam teismui apie tai pranešdamas LR Teisingumo ministerijai.
Kaip aš tuo metu supratau ir dabar suprantu, teisėja V. Liudvinavičienė reikalaujant prokurorui M. Dūdai, suinteresuotam savo paties bylos Lietuvoje baigtimi ir bylos Rusijoje baigtimi apkaltinamuoju nuosprendžiu (nes priešingu atveju iškiltų pavojus sužlugti abiems byloms), palaikydama prokuroro ir RF FST interesą nutarė, kad E. Kusaitės būsimieji, dar neišgirsti, parodymai Rusijos byloje atsakant į RF TM klausimus, bus išsakyti prieš ją pačią, E. Kusaitę, priklauso ne nuo E. Kusaitės, kuri teiks parodymus, apsisprendimo, o nuo jos, V. Liudvinavičienės valios. Nors joks LR įstatymas jai, teisėjai, tokios teisės kitos valstybės byloje, nesuteikia.
Paliudiju taip pat, kad vėliau Lietuvos Respublikos atstatymo Kovo 11 akto signataras Algirdas Endriukaitis man parodė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo l.e. pirmininkės pareigas Jolitos Rasiukevičienės atsakymus jam į klausimą dėl atsisakymo suteikti E. Kusaitei teisę laisva valia prisiekti ir būti įspėtai dėl melagingų parodymų teisėtumo ir į klausimą dėl prokuroro M. Dūdos šališkumo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo posėdžio metu:
1) „Informuojame, kad Eglė Kusaitė apklausiama liudytojos statusu priesaikos nepasirašė, todėl, kad taip teismas užtikrino jos konstitucinę teisę atsisakyti duoti parodymus ar liudyti prieš save“.
2) „Dėl konkretaus prokuroro M. Dūdos dalyvavimo pastebėta, kad apklausiant Eglę Kusaitę jokių duomenų, leidžiančių abejoti jo nešališkumu, teismas neturėjo. Ką bendro turi E. Kusaitės apklausa liudytoja Rusijos Federacijoje nagrinėjamoje byloje su Lietuvoje nagrinėjama byla, kurioje ji yra kaltinamoji, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui nėra žinoma, nes nė vienos iš šių bylų medžiaga teismui pateikta nebuvo“.
Taigi, teisėja V. Liudvinavičienė, reikalaujant prokurorui M. Dūdai, „užtikrino“ Eglės Kusaitės konstitucinę teisę atsisakyti (bet juk neatsisakė, o atvirkščiai) duoti parodymus ar liudyti prieš save, oficialiai net nebūdama susipažinusi nei su E. Kusaitės vaidmeniu Rusijos byloje, nei su jos bylos, kurioje kaltintojas yra M. Dūda, medžiaga. Tiesiog padėjo E. Kusaitės kaltintojui M. Dūdai ir jo kolegai prokurorui Rusijoje, sukūrusiam bylą su RF FST ir LR VSD pagalba, išvengti nemalonių rūpesčių, jei E. Kusaitė Rusijos byloje su priesaika ir įspėjimu paliudytų tokius faktus ir aplinkybes, kurie prieštarautų nelaisvėje išgautiems jos prisipažinimo kalta parodymams.
Kiek man žinoma, jie buvo svarbiausi iškeliant baudžiamąją bylą jai ir kaltinamiesiems Rusijos byloje. Jei ne V. Liudvinavičienės „rūpestis“, kaltintojui M. Dūdai tektų įrodinėti E. Kusaitės su priesaika duotų esminių parodymų, neigiančių jos kaltę, melagingumą. Tą patį tektų daryti ir teisėjui Rusijos byloje nagrinėjant E. Kusaitės, kaip liudininkės, parodymus.
Liudiju, kad skaičiau Rusijos teismo po teisėjos V. Liudvinavičienės ir prokuroro M. Dūdos surengtos E. Kusaitės, kaip „liudininkės“, apklausos, nuosprendį, kuriame vienam iš E. Kusaitės „bendrininkų“ teismas skyrė maksimalią, 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuosprendyje paminėti gausūs Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento darbuotojos slaptos liudininkės Maskvoje duoti parodymai, prokuroro Justo Lauciaus iš kalinės E.Kusaitės kartu su nedemokratinės valstybės represinėmis slaptosiomis tarnybomis išgauti parodymai, prokuroro M. Dūdos medžiaga E. Kusaitės byloje.
Rusijos teismo nuosprendyje, kaip ir reikėjo tikėtis, paminėtas tik teisėjos V. Liudvinavičienės ir prokuroro M. Dūdos surengtos E. Kusaitės, kaip „liudininkės“, apklausos 2011 metų liepos 22 dieną Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo posėdyje faktas ir keli jos neesminiai atsakymai į V. Liudvinavičienės įgarsintus Rusijos klausimus, nesusijusius su prokuroro M. Dūdos kaltinimais jai ar kaltinimais kaltinamiesiems Rusijos byloje.
Tai tokie yra mūsų teismai.
Nuotraukoje: komentaro autorius Kastytis Stalioraitis.
2012.06.07
