2014 metų liepos 9 dieną Vladimiras Putinas priėmė Kremliuje rabinų delegaciją iš įvairų užsienio šalių – Izraelio, Austrijos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Izraelio, Niderlandų, Prancūzijos.
Per susitikimą svarstytos bendros pastangos neleisti perrašyti istorijos, kovoti su neonacizmu bei neofašizmu, ksenofobija ir antisemitizmu.
Ragindamas kartu kovoti prieš iškraipytojus, Vladimiras Putinas, be kita ko, pareiškė: „Mes laikome jus šiuo atžvilgiu artimiausiais sąjungininkais, ir prašau jūsų, kad jūs ir mus laikytumėte tokiais“.
Toliau Putinas drėbė kai ką tokio, kas pro jokius vartus, net ir Kremliaus, neprasispraudžia: „Reikia būti ne šiaip kvailiems, reikia būti įžūliems, kad neigtum tai, kas buvo. Bet, deja, tas įžūlumas taip pat, kaip ir prieš 70 metų, dažnai pasiekia savo tikslą. Juk Gebelsas gi sakė: kuo neįtikimesnis melas, tuo greičiau juo patikės“.
Putinui kalbas kuria provokatoriai, kurie jo aršiai nekenčia.
Arba visiški idiotai.
Pavyzdys: Putinas ne kartą šaukė tarptautinius susitikimus kraštutinai aukščiausio lygio, rengdavo grandiozines puotas, girdė ir šėrė buržujus, ragino investuoti pinigus į Rusijos ekonomiką. Pats Putinas pašėlusius pinigus, gautus iš barbariško gamtos išteklių eksploatavimo, siuntė į Stabfondą, kuris laiko Rusijos pinigus Amerikoje. Taigi, Putinas investuodavo ne į Rusijos ekonomiką, o į Amerikos ekonomiką. Ir Putino bendrininkai nepakeliamu darbu uždirbtas savo kapeikas irgi skuba investuoti į jachtas, rezidencijas Viduržemio jūros pakrantėse, užjūrio futbolo komandas ir ledo ritulio klubus, tik jau ne į gimtosios šalies ekonomiką.
Putinas ragina kitus investuoti ten, kur pats investuoti nenori ir nerizikuoja. Nenuostabu: iš jo raginimų šaiposi visas Europos, Azijos ir Amerikos verslo pasaulis.
Dar pavyzdys: kartą Putinas pareiškė, kad Sovietų Sąjungos žlugimas buvo „didžiausia geopolitinė XX amžiaus katastrofa“. Kas jam pakišo tokią mintį? Kas privertė tą kvailystę pakartoti? Subyrėjo Sovietų Sąjunga, tai ir tylėk. Neprisimink to.
Pavadindamas Sovietų Sąjungos žlugimą katastrofa, Putinas tuo pačiu pripažino save išdaviku ir bailiu. Jeigu SSSR žlugimą jis laikė katastrofa, tai kodėl nėjo ginti komunistų valdžios su automatu rankose?
Kiekvienas, kas tarnavo GB (valstybės saugumas), prisiekė iki paskutinio atodūsio būti ištikimas sovietų liaudžiai ir sovietų vyriausybei. Į GB buvo siunčiami šimtai tūkstančių nupenėtų komunizmo mylėtojų. Jų rankose buvo visi supervalstybės ginklai, visa jos branduolinė galia, visi neaprėpiami turtai, visa žiniasklaida, visa ekonomika, visas transportas, slaptos milijoninės armijos skundikų.
Bet už tą nelemtą valdžią nenuėjo kautis nė vienas iš jų.
Išsigando ir susigūžė visa gebistinė kariauna.
Visi čekistai tapo išdavikais. Visi iki vieno perbėgo į Sovietų Sąjungą sugriovusiųjų nugalėtojų pusę ir įsiliejo į jų gretas. Kai kurie prilindę iškilo net į prezidentus. Tai jau ir tylėtų, neprisišaukdami dėmesio į savo gyvulišką bailumą, savo niekšišką išdavystę.
Taigi, kas gi tokie kuria kalbas garantui?
Bet pirmiausia norėčiau žinoti, kas jį pastūmėjo cituoti Gebelsą? Kas pakišo Putinui Gebelso atradimą: kuo neįtikimesnis melas, tuo greičiau juo patikima?
Tą frazę Rusijoje daug kas kartoja, tik niekas neatmena, kas, kada ir kokia proga Gebelsas tai iškranksėjo.
Tą frazę aš pirmą kartą išgirdau, kai man buvo 18. Pas mus karo mokykloje skaitė paskaitą Komunistų partijos Centro komiteto Ideologijos skyriaus lektorius.
Ir taip trinktelėjo.
O man nudiegė: gi negalėjo Gebelsas taip leptelėti! Negalėjo!
Štai priešais mus lektorius iš KPSS CK, jis gi nesako: draugai kursantai, aš meluosiu, o jūs manim tikėsite, ir kuo įžūliau aš meluosiu, tuo labiau tikėsite!
Kiekvienas propagandistas meluoja, apsimesdamas esąs sąžiningas. Tai nejaugi Gebelsas buvo toks kvailas, kad viešai apsiskelbtų melagiu?
Joks melagis, o Gebelsas lyderių grupėje, niekada neprisipažins esąs melagis. Melagis visada dirba su sąžiningo žmogaus kauke.
Kaip galėjo taip atsitikti, kad tas abejotinas, tiksliau – kvailas atradimas prasprudo Putino kalbon? Kuo apskritai užsiima banda nutukusių palaižūnų garanto aplinkoje? Nejaugi niekas iš jų prieš įrašydamas tą kvailystę į Putino špargalką nepasivargino išsiaiškinti, kas, kur, kada ir kokia proga tai pareiškė?
Po to, kai pirmą kartą išgirdau tokį atviravimą, aš pats daugel metų bandžiau rasti šaltinį, kiekviena proga klausimu trikdydavau dėstytojus ir politinius vadovus, lektorius, agitatorius, propagandistus: kur jūs iškasėte tokią kvailystę?
Jeigu jau kas tokį dalyką sakytų ar rašytų, tai jau tikrai ne apie save, ne apie savo darbo metodus, o tik demaskuojant savo priešus.
Kas gi sparnuotosios frazės autorius, kur, kada ir sąryšy su kuo ji atsirado?
Tad štai, frazė priklauso Hitleriui: „Mein Kampf“, 1 dalis, X skyrius. Tą frazę Hitleris padiktavo 1924 metais, kai Gebelsas dar nebuvo NSDAP narys. Gebelsas įstojo į nacistų partiją 1925 metų vasario 22, pirmaisiais metais jo nebuvo tarp vedančiųjų propagandistų.
„Mein Kampf“ 1 dalies X skyrius – esminis. Vadinasi „Vokietijos katastrofos tikrosios priežastys“.
Vokietija buvo sutriuškinta Pirmajame pasauliniame kare. Hitleris paklojo pamatus nacistinei ideologijai vienu klausimu: kokia pralaimėjimo priežastis?
Ir pateikė atsakymą: priežasties reikia ieškoti ne fronte, o užnugaryje – žydai ir marksistai išdavė Vokietiją ir demoralizavo užnugarį.
Visas kitas „Mein Kampf“ tekstas – tik pagrindinės minties plėtotė ir rekomendacijos ateičiai. Originale citata skamba taip:
„Tie ponai vadovavosi tuo teisingu apskaičiavimu, kad kuo siaubingiau pameluosi, tuo greičiau tavim patikės“.
Hitleris kalbėjo ne apie save ir ne apie savo bendražygius, o apie „tuos ponus“, kuriuos tiksliai apibrėžė ir paženklino: žydus ir marksistus. Tame pačiame puslapyje pridūrė:
„Visais laikais melo virtuozų virtuozai buvo žydai“.
Ir štai Putinas, pasiskelbęs artimiausiu rabinų sąjungininku kovoje prieš Antrojo pasaulinio karo istorijos klastojimą, savo ištikimybę sąjungininko pareigai patvirtino citata iš „Mein Kampf“, bet ne šiaip citata, o šiai auditorijai gana netinkama.
Šia citata Putinas smogė ne tik dalyvaujančiųjų nacionaliniams ir religiniams jausmams, bet rikošetu – ir sau pačiam.
2014 metų gegužės 5 dieną Putinas pasirašė federacinį įstatymą „Dėl pataisų atskiruose Rusijos Federacijos teisės aktuose“. Naujas įstatymas skirtas priešintis bandymams klastoti karo istoriją. Įstatymas įveda baudžiamąją atsakomybę už bandymus reabilituoti nacizmą, už Tarptautinio tribunolo Niurnberge nuosprendžiu nustatytų faktų neigimą. Tiems, kas iškraipo karo istoriją, kas bando reabilituoti nacizmą ir neigia Tarptautinio tribunolo nustatytus faktus, gresia penkeri metai kalėjimo.
Naujasis Putino pasirašytas įstatymas pakerta fundamentalius ideologinius šių laikų Rusijos pamatus.
Vienintelis ir paskutinis ideologijos ramstis liko Antrasis pasaulinis karas. Neveltui jie apsikabinėja kolorado juostelėmis. O visą karo vaizdinį laiko du banginiai: Niurnbergo tribunolo nuosprendis ir Žukovo memuarai. .
Bet kiekvienam žinoma: Žukovo memuarai paneigia Niurnbergo nuosprendį.
Nuosprendis buvo pasirašytas 1946 metų spalio 1 dieną, o Žukovo knyga „Prisiminimai ir apmąstymai“ („Воспоминания и размышления“) pasirašyta spaudai 1969 metų birželio 27 dieną.
Nuosprendyje pasakyta, kad Vokietija užpuolė Sovuietų Sąjungą nepaskelbusi karo, o Žukovas pranešė, kad tai melas: karas buvo paskelbtas. Pats Žukovas buvo liudytojas, kai Molotovas 1941 metų birželio 22 dienos rytą pranešė Stalinui: Vokietija paskelbė karą.
Žukovo memuarai buvo išleisti nesuvokiamu tiražu visomis suvokiamomis kalbomis. Vokietijoje jie buvo išgraibstyti. Ir ne todėl, kad vokiečiai siaubingai mėgo savo išvaduotojus. Priežastis buvo kita: Vokietiją slėgė Niurnbergo nuosprendis, o Žukovas pranešė, kad teisėjai Niurnberge, švelniai tariant, šiek tiek prasižengė su tiesa.
Beveik pusę amžiaus mūsų generaliniai ir pirmieji sekretoriai, maršalai ir akademikai, generolai ir admirolai, profesoriai ir docentai, ideologai ir agitatoriai apsimetinėjo, kad nepastebi prieštaravimų tarp Niurnbergo nuosprendžio ir pamatinių kūrinių apie karą. Putinas, pasirašęs įstatymą dėl klastotojų, padarė galą beveik pusės amžiaus dviprasmybei. Jis įstatymu nustatė: Niurnbergo nuosprendis – nepaneigtinas, kiekvienas, kas išdrįs pasikėsinti į jo neginčijamą turinį, bus laikomas melagiu, istorijos iškraipytoju, kriminaliniu nusikaltėliu.
Paprasčiau sakant, Putinas pasirašė įstatymą, kad Žukovas – kriminalinis nusikaltėlis ir melagis.
Viliuosi, kad mūsų žmonės, laikydamiesi naujojo įstatymo, puls deginti melagingus Žukovo rašinius, griaus paminklus klaidintojui, draskys nuo veteranų krūtinių ordinus su klastotojo atvaizdu.
Bet ir tas, kas pasirašė įstatymą, turi atsakyti pagal įstatymą.
Argi viešas „Mein Kampf“ citavimas, kur Hitleris paženklina konkrečias nacionalines ir religines grupes, nėra neonacizmo ir neofašizmo, ksenofobijos ir antisemitizmo išraiška?
Argi PATS šėtoniškojo fiurerio idėjų įkvėptas propagandistas nenusipelno baudžiamojo persekiojimo?
Sutinku: penkeri metai – vaikiškas terminas.
Bet juk tai geriau, negu nieko!
O paskui juk galima ir pridėti.
Koliaže – Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas fašistinės simbolikos fone.
Viktoras Suvorovas – specialiai „Ukrinform“ (Bristolis, 2014-07-13)
2014.07.19; 06:56
