Pabaigęs ministro karjerą štai pagaliau turiu laiko prisėsti ir aprašyti Lietuvą mėnesį krėtusią vadinamąją FNTT (Finansinių Nusikaltimų Tyrimų Tarnyba prie VRM) krizę iš savo požiūrio taško. Jei turėsit kantrybės – perskaitykit.
Visi puikiai atsimenate banko „Snoras“ griūtį. Iškilus grėsmei, jog šis bankas sugriaus šalies finansų sistemą, buvo galima staigiu judesiu stabilizuoti padėtį – taip apsaugant valstybę ir jos žmones nuo gilesnės finansinės krizės. Lietuvos bankas jau seniai stebėjo „Snoro“ situaciją. Pagaliau apsisprendė – ilgiau delsti nebegalima. Buvo nuspręsta pasitelkti teisėsaugos institucijas. Ir štai 2011 metų lapkričio 14 d įvyko prokuratūros ir FNTT pareigūnų pasitarimas. Dalyvavo šešiese. Buvo aptariami taktiniai veiksmai. Po pasitarimo du jame dalyvavę FNTT pareigūnai papasakojo – kas yra normalu – savo dviem bendradarbiams apie posėdį ir aptartas detales.
Tačiau jau kitą dieną „Lietuvos ryto“ dienraštyje išspausdinamas straipsnis, kuriame be kita ko atskleidžiamos ir kai kurios išvakarėse prokuratūroje vykusio pasitarimo detalės, kurias galėjo žinoti tik 8: keturi iš Generalinės prokuratūros, keturi iš FNTT. Informacijos nutekėjimo pasekmės – į užsienį pabėgę stambieji banko „Snoras“ savininkai ir apie 110 milijonų litų ištekėjimas iš banko, iš kurių didelė dalis buvo su banku susijusių asmenų indėliai. Akivaizdu, kad Lietuva susidūrė su didelės išdavystės faktu.
Dalyvavę pasitarime pareigūnai pradėjo kaltinti vieni kitus. FNTT vadovai pradėjo kaltinti generalinio prokuroro pavaduotoją Raulušaitį. Generalinės prokuratūros pavedimu Valstybės Saugumo Departamentas (VSD) pradėjo operatyvinį tyrimą. Tyrimo rėmuose VSD nusprendė visiems aštuoniems pareigūnams atlikti patikrinimą poligrafu, paprastai vadinamu melo detektoriumi. Teisinis pagrindas – dar 2000 metais priimtas Poligrafo naudojimo įstatymas.
Jau šių metų sausio pačioj pradžioje gaunu VSD raštą su konstatacija, kad dviem FNTT vadovams V. Gailiui ir V. Giržadui melo detektoriaus testas nebuvo palankus. Įdomu pažymėti, kad kitiems dviem FNTT pareigūnams, vienas iš kurių net dalyvavo pasitarime, testas buvo palankus. Gavęs tokį raštą pasikviečiau FNTT generolą V. Gailių paaiškinti, ką visa tai reiškia. Jis buvo labai piktas, kaltę vertė ant VSD poligrafo specialisto nekompetencijos, aiškino man metodus, kaip galima apgauti poligrafą ir koks nepatikimas metodas yra melo detektorius. Galiausiai pasakė, kad įstatymas jam numato teisę ir jis prašys pakartotino patikrinimo melo detektoriumi. Jo žodžiais – tą patį darys ir jo pavaduotojas V. Giržadas. Gerai, sakau, o objektyvumo dėlei atlikime pakartotiną patikrinimą ne VRM struktūrose ir ne VSD, o Antrajame Operatyvinių Tyrimų Departamente prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD).
Tą pačią ar kitą dieną nuėjau pas premjerą Andrių Kubilių pasitarti, o ką gi darysime susiklosčius tokiai situacijai. Premjeras pasakė – neskubėkime daryti sprendimų, o palaukime FNTT vadovų pakartotinių patikrinimų melo detektoriumi. Klausau, pasakiau ir išvykau savaitei į iš anksto suplanuotas atostogas. O mano atostogų metu premjeras Andrius Kubilius parašė slaptą raštą man ir ministrei Rasai Juknevičienei, kurios pavaldume yra tyrimą poligrafu atlikęs AOTD, kuriame nurodė, apie ką reikia V. Gailių klausinėti tyrimo metu. Kaip vėliau paaiškėjo, tyrimo klausimai ir pasikeitė.
Sausio vidury grįžus iš atostogų apie tyrimus poligrafu jau buvo sužinoję žurnalistai ir įniko mane klausinėti, kas ir kaip. Pažadėjau informuoti, kai turėsiu naujos informacijos. Tuo tarpu „MG Baltic” žiniasklaidos grupės priemonės kartu su „Lietuvos žinių“ dienraščiu, greičiausiai klausydami premjero patarėjo V. Valentinavičiaus neviešų patarimų ir V. Gailiaus gailių skundų, nelaukdamos jokių pakartotinių tyrimų, pradėjo prieš mane šmeižto kampaniją. Pradėjo tada, kai dar nebuvo jokių sprendimų. Juk žinia, kad geriausia gynyba – tai puolimas. Iš anksto apšmeižtas ministras, kad ir kokį sprendimą bepriimtų, žmonių akyse jau bus neteisus.
Po dienos susitikau su Respublikos prezidente aptarti situacijos. Jos pozicija buvo labai griežta – tik nepriekaištingos reputacijos karininkai gali vadovauti FNTT. Tačiau buvau davęs žodį premjerui sulaukti pakartotinių patikrinimų poligrafu ir jų laukiau. Priminsiu, kad tuo metu jau beveik kasdien „vanagų“ grupės (V. Valentinavičius, T. Dapkus, V.Vasiliauskas, D. Kuolys ir kiti) įveikiamoje ir „MG Baltic“ priklausančioje žiniasklaidoje nuolat šmeižiami VSD, ministras Palaitis ir ginami FNTT vadovai, nors dar jokių sprendimų dėl jų nėra. Keista, ar ne? Į mano klausimą „Kodėl tave gina tie, kurie mane puola?“ V. Gailius atsakė: „Aš jų neprašiau.“. Bet aš atsitiktinumais ir sutapimais, dirbęs tris metus ir tris mėnesius vidaus reikalų ministru nebetikiu.
Pagaliau sausio 20 dieną atliekamas V. Gailiaus testas melo detektoriumi su jau po premjero rašto pakeistais klausimais, žymiai juos susiaurinus. Testas palankus. V. Gailius džiaugsmingai mane informuoja, mes pasikalbam. Į klausimą, kada V. Giržadas eis pakartotino testo, V. Gailius sakė, jog matė pas V. Giržadą registruoto laiško išsiuntimo kvitą, datuotą paskutine įmanoma pagal teisės aktus sausio 19 diena. Tačiau vėliau pasirodė, kad tai buvo melas, nes AOTD per savaitę taip ir negavo V. Giržado laiško. Sausio 26 d. išvažiavau į ES ministrų tarybą Kopenhagoje, taip ir nesulaukęs V. Giržado testo. Tuo tarpu visą šią savaitę esu puolamas „vanagų“ žiniasklaidos, o V. Gailius ginamas. Kodėl? Juk jokių sprendimų dar nėra.
Grįžęs kitą savaitę nebeiškenčiu ir sausio 30 d. pats raštu nukreipiu V. Giržadą į AOTD pasitikrinti melo detektoriumi. AOTD informuoja, kad tai gali būti padaryta vasario 3 d. Tačiau tą dieną V. Giržadas atsisako tikrintis, nežiūrint į mano raginimus (mat ministras jam ne vadovas), o sutaria vasario 8 d. Laikas bėga, žiniasklaida vis šmeižia mane, gindami „sąžiningus“ FNTT pareigūnus. Kodėl, jei sprendimų nėra? Negi iš anksto žinomi, kokie bus melo detektoriaus rezultatai ir mano veiksmai?
Vasario 8 d. V Giržadas atlieka testą. V. Gailius pameluoja man, kad jo pavaduotojui tyrimo rezultatai palankūs. Gaunu iš AOTD raštą, kad tie rezultatai nepalankūs. V. Giržadas susiruošia į komandiruotę, V. Gailius, nekreipdamas dėmesio į mano raginimus, komandiruotės nestabdo. Tada, turėdamas tokią teisę pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir matydamas FNTT vadovų melavimus ir išsisukinėjimus, nukreipiu juos į Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją pakartotinai pasitikrinti, ar jie gali dirbti su slapta informacija.
V. Gailius paliekamas vadovauti, V. Giržadui leidimas darbui su slapta informacija sustabdomas. Abiems pareigūnams nurodau raštu užpildyti anketas per pusantros paros. Jie tai atsisako padaryti ir atrašo, kad užpildys po savaitės, o tuo tarpu administraciniame teisme apskundžia mano sprendimą dėl pakartotinio patikrinimo. Man jau akivaizdu, kad FNTT vadovai visaip išsisukinėja ir tempia laiką. O tuo tarpu žiniasklaida toliau šmeižia mane ir VSD.
Vasario 9 dienos ryte pasikviečiu pokalbiui V. Gailių ir sakau, kad V. Giržadas nebegali toliau eiti savo pareigų ir prašau man teikti jo atleidimą, o V. Gailius galės toliau eiti savo pareigas. V. Gailius nieko neatsako, išsiskiriam. Mano žiniomis, po kelių valandų ir jos Ekscelencija LR prezidentė paskambina V. Gailiui su tokiu pačiu pasiūlymu. Tačiau tą pačią dieną po pietų V, Gailius ir V. Giržadas surengia spaudos konferenciją, kurioje pareiškia, kad direktorius pavaduotojo neatleis, o ministrą paduos į teismą už kažkokių slaptų duomenų atskleidimą. Ir apskritai, kad ministras siekia keršyti už neva FNTT tiriamus partijų rėmėjus. Man jau atrodo, kad situacija darosi absurdiška. Fone – „vanagų“ įtakojama žiniasklaida kelia isteriją, kad spaudžiami „sąžiningi“ pareigūnai.
Pirmadienį, vasario 13 d. su partijos pirmininku A. Čapliku nueiname pas premjerą pasitarti, ką gi daryti šioje situacijoje. Premjero atsakymas – nieko, neskubėti, nepriiminėti sprendimų. Keista pozicija, lyg nieko nebūtų įvykę. Bandome įtraukti FNTT vadovų klausimą į vasario 14 d. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Seime posėdžio darbotvarkę. Pirmininkas A. Anušauskas nesutinka. Pradeda matytis, kad dėl kažkokių man nežinomų, tik nujaučiamų priežasčių TS/LKD partija stos aklai ginti FNTT vadovus.
Vasario 14 dieną, matyt nebeiškentę vykstančio absurdo, VSD man atsiunčia raštą su informacija ir su siūlomu skubiai spręsti dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo abiem FNTT vadovams. Tą pačią dieną, remdamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo atitinkamais straipsniais, panaikinau leidimus darbui su slapta informacija. Pagal Vidaus tarnybos statutą be leidimų dirbti su slapta informacija jie nebegalėjo užimti vadovų pareigų, todėl kitą dieną buvo atleisti iš darbo, paskirtas laikinas vadovas pulkininkas iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Prezidentė stoja šio veiksmo pusėn, premjeras kritikuoja. Kadangi FNTT negali ilgai būti be vadovo, paskelbiamas konkursas į direktoriaus postą
Štai tokia istorija. O toliau prasideda politika. TS/LKD nusprendžia grąžinti FNTT vadovus politinėmis priemonėmis, nelaukdami teismų sprendimo. Aktyvuojama iki tol snaudusi Antikorupcinė komisija. Joje susidaro branduolys iš šešių konservatorių, dviejų Zuoko partijos atstovų ir Darbo partijos atstovo. Lygiagrečiai yra surenkami parašai mano atstatydinimui. Tai padaro koalicijos sąjungininkai, beprecedentis atvejis. Komisijos branduolys iš mano minėtų partijų visaip tiria ir siautėja, nors ne visi ten turi leidimus darbui su slapta informacija. Elgiamasi absurdiškai, nepaisant Antikorupcinės komisijos įstatymo.
TS/LKD frakcijoje pradeda dominuoti rėksnių mentalitetas. Aš juos suprantu, nes iš dabar esančių 46 frakcijos narių po rinkimų jų liks koks 20, tai dėl tų vietų ir vyksta varžybos, kas daugiau pasirodys žiniasklaidoje ir įdomiau pašūkaus. Tada TS/LKD paskelbia koalicijos partneriams LiCS absurdišką ultimatumą iš 4 punktų. Suorganizuojamas mitingas „Už teisingumą“, į kurį susirenka „megztos beretės“ ir įvairaus plauko marginalūs politiniai veikėjai su odioziniu Nagliu Puteikiu priešaky.
Štai jums ir visa veikimo schema – pačių suorganizuotame marginalų mitinge išsakyta „visuomenės nuomonė“, Seimo komisijos išsakyti absurdiški teiginiai ir pabaigoje – kažkada buvusios solidžios TS/LKD frakcijos Seime pareiškimas, kad negalima nereaguoti į tokią „visuomenės“ nuomonę ir Seimo komisijos darbo rezultatus. Iš šalies atrodo labai rimta, o žinantiems politinės virtuvės smulkmenas – surežisuotas cirko spektaklis, skirtas manipuliuoti mažiau galvojančiais Lietuvos piliečiais.
Reikia atiduoti garbę LiCS partijai, nes net po tokio spaudimo ji pareiškė ginanti mane ir nesitrauksianti, nes mano veiksmai buvo teisėti ir teisingi. Įvyksta vyriausybės posėdis, kuriame Vyriausybės sprendimu absurdiškai, prieštaraujant Konstitucijos nuostatoms, bandoma panaikinti mano, VR ministro, įsakymus apie FNTT atleidimą. Sprendimas nepriimamas, nes posėdyje trūko vieno atostogaujančio konservatorių ministro, o ir prisibijota tokio veiksmo antikonstitutiškumo.
Vyriausybės posėdyje visaip bandžiau nuimti įtampos eskalavimą, žiniasklaidai komentavau labai nuosaikiai, tikėdamasis, gal pavyks dar rasti koalicijoje kompromisą. Tačiau tą patį vakarą įvykęs TS/LKD prezidiumo posėdis sudaužė visas paliaubų viltis. Vėl ultimatumai, vėl grasinimai. Kaip tokia maža partija kaip LiCS gali neklausyti tokios didelės ir „teisingos“ partijos kaip TS/LKD? Tik ji turi teisingumo monopolį Lietuvoje, visi kiti yra antrarūšiai.
Liberalų sąjūdžio partija, oficialiai užėmusi tarpininko ir taikytojo vaidmenį, praktiškai dirbo TS/LKD naudai. LiCS partijos pasitraukimas iš koalicijos reikštų keturių ministrų atsistatydinimą, o tai jau reikštų Vyriausybės griūtį. Tai nujausdami TS/LKD ir LLS ėmėsi taktikos skaldyk ir valdyk. Jie perviliojo LiCS Kultūros ministrą savo pusėn, tuo politiškai gerokai susilpnindami LiCS pozicijas. Reikalas artėjo prie koalicijos sutarties nutraukimo ir mažumos vyriausybės, palaikomos Darbo partijos balsais.
Ir čia įsikiša LR prezidentė, pakviesdama premjerą A. Kubilių, LiCS pirmininką A. Čapliką ir mane. Pasitarimas truko ne taip jau ir trumpai, bet susitarėme, kad aš, kaip didžiausiais TS/LKD dirgiklis, atsistatydinu savo noru, koalicija lieka dirbti, nežiūrint į A. Gelūno išdavystę – perbėgimą, pradėtas konkursas į FNTT direktoriaus postą pabaigiamas nugalėtojo skyrimu į pareigas, o buvę FNTT vadovai ir TS/LKD turi laukti teismų sprendimo.
Na, aš savo susitarime esančius du punktus įvykdžiau – paskyriau FNTT direktorių ir atsistatydinau, nors visoje šioje istorijoje elgiausi griežtai pagal įstatymus ir, kaip esu viduje įsitikinęs, teisingai. Tiesiog atsistatydinau, kad politinė situacija Lietuvoje taptų ramesnė ir koalicija galėtų rimtai dirbti iki spalį įvyksiančių rinkimų, ko ir siekė LR prezidentė.
Tačiau ar laikysis susitarimo TS/LKD – abejotina, nes viešoje erdvėje vis dar vyrauja isteriški tonai apie koalicinės sutarties peržiūrėjimą, ministrų portfelių perdalijimą ir panašiai. Todėl man kyla natūralus klausimas – arba premjeras A. Kubilius nėra žodžio žmogus ir kaip tikras politikas gali susitarti ir netesėti, arba jis, nors ir būdamas pirmininku, nebekontroliuoja padėties TS/LKD?
Nuotraukoje: buvęs Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
2012.03.31
