Perspėjimas: perskaitę toliau pateiktos pažymos turinį, kuo skubiau šiuos žurnalo puslapius sunaikinkite (geriausia sudeginti arba sukramtyti ir nuryti gausiai užgėrus gaiviaisiais gėrimais) ir užmirškite apie jos egzistavimą, nes tik taip galbūt apsisaugosite nuo didelių nemalonumų.
Tai, kas gali laukti tų, kurie turi ką nors bendro su slaptomis pažymomis, ypač jei jose kalbama apie Rusijos interesus, akivaizdžiai pademonstravo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vyrų veiksmai.
Todėl dėl visa ko, atsižvelgdami į mūsų tautos plepumą, pažymą skelbiame apibendrintą, eliminuojame tas vietas, dėl kurių paviešinimo jums grėstų baudžiamoji atsakomybė už bendrininkavimą išduodant paslaptį.
Pažymos rengimo ir viešinimo tikslas
Ši pažyma parengta siekiant informuoti aukščiausius šalies vadovus ir tam tikras institucijas apie tai, kokius ilgalaikius tikslus ir kaip Lietuvoje siekia realizuoti Kremlius. Ji papildo pirmąją Valstybės saugumo departamento (VSD) parengtą pažymą, apie kurios egzistavimą Lietuvos visuomenę informavo BNS ir kurioje teigiama, kad Rusija ruošiasi didžiulei propagandinei atakai prieš Lietuvą ir prezidentę Dalią Grybauskaitę. Antroje pažymoje jau daug detaliau informuojama apie tai, kokios priežastys lemia grėsmių atsiradimą, kaip bus siekiama šias grėsmes realizuoti ir kodėl taip sunku šias grėsmes eliminuoti. Būtent ši antroje pažymoje esanti informacija lėmė mūsų redakcijos sprendimą ją paviešinti.
Tai padaryti būtina, nes priešingu atveju atsakingi pareigūnai ir žiniasklaida, netinkamai reaguodami į Lietuvoje vykstančius procesus, ne tik nesumažina iš Rusijos kylančių grėsmių, tačiau dar labiau padeda Vladimirui Putinui siekti savo tikslų.
Būtent taip atsitiko su pirma pažyma, kurioje informuojama apie Rusijos organizuojamą propagandinį puolimą. Užuot Lietuvos Respublikos Seime skubiai sudarę komisiją, kad ištirtų šių pažymų turinį ir nustatytų, kiek pagrįstos grėsmės Lietuvos valstybei ir kaip jas eliminuoti, valdančioji dauguma, visų pirma Darbo partijos elitas ir šios partijos lyderio šešėlyje veikiančių Rolando Pakso bei Neringos Venckienės partijų aktyvas, susikoncentravo ne į tai, kaip kuo greičiau identifikuoti Tėvynės išdavikus, kurie padeda įgyvendinti Kremliaus planus ir eliminuoti jų keliamą pavojų, tačiau į tai, kaip, pasitelkus STT ir Seimo komisijas, kuo greičiau išsiaiškinti ir nubausti tuos, kurie informavo visuomenę apie Rusijos planuojamą puolimą.
Tikėtina, kad šių partijų atstovai ir žiniasklaidos priemonės, kurios padeda nukreipti dėmesį nuo pažymos turinio, tai daro netyčia, tačiau antroje pažymoje teigiama, kad tam tikrais atvejais toks elgesys gali būti sąmoningo tikslo – nukreipti visuomenės dėmesį nuo Lietuvai kylančių pavojų – padarinys.
Esminiai Kremliaus tikslai ir priemonės
Iš tiesų, tai, kad yra ir bus bandoma daryti įtaką Lietuvai, nėra savaiminis tikslas, tai tik ilgalaikės strategijos dalis, kurios tikslas – išlaikyti didžiausią įtaką visame posovietiniame regione, o idealiu atveju – per 10 ar 20 metų susigrąžinti prarastas teritorijas. Pasinaudojus suinteresuotų verslo ir politinių grupių parama, atplėšti politiškai pažeidžiamas valstybes, tokias kaip Lietuva, nuo Europos Sąjungos (ES) ir įtraukti į Rusijos kuriamą sąjungą. Nors šiandien tokio tikslo realizavimas panašus į utopiją, jo siekiant orientuojamasi į tarpinius rezultatus, kurie naudingi Rusijai jau šiandien, tačiau tuo pat metu jų realizavimas sukuria prielaidas išlaikyti palankią padėtį siekiant svarbiausio tikslo.
Ne tik Lietuvoje ar Ukrainoje, bet ir daugelyje kitų valstybių Rusija savo interesus stengiasi realizuoti per stambiojo kapitalo grupes, o ES stengiasi veikti per demokratinius institutus. Ši priešprieša suponuoja, kad stambiojo kapitalo grupėms daug naudingiau bendradarbiauti su Rusija, kuri yra visuomenės potencialo perkėlimo į stambiojo kapitalo rankas sąjungininkė, o ES įvairiomis priemonėmis stengiasi šiam procesui trukdyti. Taigi, jei ES nebūtų skyrusi milijardinių lėšų Lietuvai, kurias įsisavinant aktyviai dalyvauja ir su Rusija siejamas verslas, šiandien antieuropietiška retorika būtų daug garsesnė. O prieš artėjančius prezidento rinkimus galėtų būti inicijuojamas referendumas ne tik dėl euro įvedimo, bet ir dėl narystės ES.
Beje, pažymoje labai aiškiai identifikuojamas ne tik verslo grupių vaidmuo kuriant Rusijos interesams palankią terpę, bet ir referendumai, kaip to paties tikslo siekimo priemonė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pastaruoju metu Lietuvoje organizuojami referendumai, kurių sėkmė apsunkina mūsų šalies integraciją į Europos energetikos ir finansų sistemą. Tai Rusijai leidžia ne tik pasiekti trumpalaikius tikslus, bet ir tikėtis, kad susiklosčius palankioms aplinkybėms išlieka galimybė pasiekti ir strateginį tikslą.
Jei jau prakalbome apie trumpalaikius tikslus, reikia paminėti kelis, susijusius su Rusijai palankios ekonominės ir politinės terpės išsaugojimu. Pavyzdžiui, referendumas dėl naujos atominės elektrinės pristabdė stambaus bazinę elektros energiją generuojančio įrenginio atsiradimą Lietuvoje ir apsunkino Lietuvos perėjimą nuo Rusijos kontroliuojamos elektros tiekimo sistemos prie Vakarų Europos energetikos sistemos – tai neleidžia Lietuvai dar labiau integruotis į Vakarų Europą ir padeda Rusijai išsaugoti milijardines pajamas.
Sisteminė šio referendumo, pristabdžiusio Japonijos ir JAV koncerno „Hitachi“ investicijas, nauda Rusijai dar didesnė: juk naujos atominės elektrinės atsiradimas sumažintų nuo Rusijos priklausomų bendrovių pajamas ir įtaką, o jų vietą užimtų Japonijos ir JAV bendrovės. Taip sumažėtų Lietuvos verslo elito užvaldymo mastas ir kiltų grėsmė visos Rusijai palankios sistemos veikimui.
Referendumai gali ne tik tapti puikia priemone, apsaugančia nuo Rusijos priklausomo verslo pozicijas, bet ir sustiprinti Rusijai palankias politines jėgas. Dalis politikų ir politinių partijų vien dėl kompetencijos stokos neturėtų realių galimybių laimėti rinkimuose, jei konkuruotų įprastomis sąlygomis. O nuo Rusijai palankaus verslo elito priklausančiomis žiniasklaidos priemonėmis remiant referendumo idėją sukuriamos idealios sąlygos sustiprėti referendumo idėją palaikančioms politinėms jėgoms. Taip referendumas dėl atominės elektrinės statybos ne tik apsaugojo Rusijos ekonominius interesus ir padėjo išlaikyti Lietuvos verslo elito užvaldymo mastą, bet ir padėjo užtikrinti geresnį Rusijai palankių politinių jėgų pasirodymą Seimo rinkimuose.
Lietuvos užvaldymo sistema
Pažymoje labai kokybiškai aprašyta Lietuvos užvaldymo sistema ir logiškai identifikuoti interesai, lemiantys jos gyvybingumą. Ši sistema priešpriešinama demokratinei Vakarų sistemai ir suteikia jos dalyviams galimybių, kurių Vakarų sistemoje jie neturėtų. Visų pirma, sudaromos sąlygos, leidžiančios dominuoti stambiajam kapitalui – stabdomi ne tik tie sprendimai, kurie didintų Lietuvos integraciją į Vakarų sistemas, bet ir tie sprendimai, kurie mažintų socialinę nelygybę, trukdytų kaupti kapitalą ir neleistų augti jo įtakai. Taip visuomenėje užprogramuojamos ilgalaikės problemos ir socialinė įtampa, kurios greitai sumažinti neįmanoma, todėl prieš kiekvienus rinkimus šią įtampą galima nukreipti iškeliant populistinius šūkius ar inicijuojant referendumus, atitinkančius Rusijos interesus ir leidžiančius rinkimuose geriau pasirodyti partijoms, padedančioms įgyvendinti antivakarietišką Lietuvos oligarchizacijos ar, greičiau, kremlizacijos scenarijų.
Dėl populistinių idėjų didesnę įtaką įgijusios Rusijos interesams atstovaujančios partijos sistemingai sabotuoja permainas, galinčias užtikrinti didesnę Lietuvos integraciją į Vakarų Europą ir mažinančias stambiojo kapitalo įtaką. Taip tam tikrų verslo grupių ir politinių partijų ar jų lyderių interesai tampa Rusijai palankios sistemos pamatu.
Mėginant suvokti, kaip veikia Kremliui palanki sistema, kuri leidžia V. Putinui didinti savo įtaką visoje posovietinėje erdvėje, reikia pasigilinti į tai, kokį vaidmenį atlieka nuo Rusijos priklausomas verslo elitas. Dažnai klaidingai manoma, kad Rusijos įtaka išlieka dėl stiprios sovietinės KGB ir Komunistų partijos struktūros, tačiau tai mitas. Tokios struktūros išlaikymas kainuoja, kaip ir rinkimų kompanijos ar žiniasklaidos užvaldymas, todėl norint, kad sistema veiktų efektyviai ir būtų gyvybinga, ji turėtų turėti stabilų finansavimą.
Struktūriškai paremdama palankias verslo grupes ir suteikdama joms galimybių užsidirbti antpelnius, Rusija sukuria verslo elito tinklą, kuris prireikus gali paremti tam tikras partijas, įsigyti ar sukurti žiniasklaidos priemonių, kartais ir tiesiogiai veikti prieš projektus, didinančius Lietuvos integraciją į Vakarų Europą.
Todėl tiksliai identifikuoti, kurios verslo grupės veikia prieš nacionalinius Lietuvos interesus, nes jų atstovai nuo senų laikų yra užverbuoti, o kurios veikia tik siekdamos ekonominės naudos, beveik neįmanoma. Daug svarbiau išsiaiškinti jų veikimo prigimtį ir šių struktūrų plėtros įtaką valstybei. Kadangi jų prigimtis – kaupti kapitalą, dažniausiai jos veikia itin tiesmukai siekdamos įsitvirtinti ir sukurti įtakos ilgalaikiškumą garantuojančią saugią aplinką. Jos ne tik stengiasi daryti įtaką žiniasklaidai ir ją užvaldyti – pasinaudodamos užvaldyta žiniasklaida jos sudaro sąlygas rinkimus laimėti tam tikroms politinėms jėgoms, o šios padeda dar labiau didinti įtaką.
Šią įtaką politikai ir žiniasklaidai verslo grupės išnaudoja įsisavindamos šimtus milijonų litų siekiančią ES paramą. Tai viena priežasčių, kodėl šios bendrovės taip stengiasi daryti įtaką Lietuvoje veikiančioms specialiosioms tarnyboms ir teismų sistemai.
Didėjant nuo šios sistemos priklausančių struktūrų ratui, sistemą išardyti tampa vis sunkiau. Vis mažiau įtakos jai daro pilietinė visuomenė, o realūs pokyčiai tebūna kaip verslo grupių kovos dėl valdžios rezultatas. Dažniausiai ši kova baigiasi, kaip ir kitose valstybėse, į kurias Rusija eksportavo savo sistemą, kontroliuojama demokratija ir vienos grupuotės (šeimos) įsitvirtinimu.
Kodėl D. Grybauskaitė užsitraukė V. Putino nemalonę?
Visų pirma turime suvokti, kaip veikia specialiosios tarnybos ir net įtakingos oligarchinės grupės. Viena pagrindinių jų užduočių – analizuoti vykstančius procesus, identifikuoti potencialius lyderius ir stengtis kontroliuoti ateitį. Tam būtina surinkti kuo daugiau kompromituojančios medžiagos apie potencialius lyderius, kad ja naudojantis būtų galima daryti įtaką jų sprendimams, o jei neklauso – juos apjuodinti ir neleisti laimėti rinkimų. KGB šioje srityje visada išsiskyrė darbštumu ir kūrybingumu, nes jei kompromituojančios informacijos būdavo per mažai, į pagalbą pasitelkdavo provokacijas, melą ir kitas kūrybines priemones. Dėl šios priežasties politikas, nusprendęs stoti į mūšį su V. Putino imperija, gali sulaukti aukščiausios kokybės šmeižto.
Todėl iš esmės visiems politikams, veikiantiems Rusijos interesų lauke, tenka rinktis: ar būti atsargiems, aktyviai nesipriešinti Rusijos interesams ir užsitikrinti tam tikrą ramybę, ar rizikuoti būti apipiltiems nuo galvos iki kojų ir bandyti mažinti Kremliui palankių struktūrų įtaką. Sprendžiant iš to, kokią pagarbą D. Grybauskaitei demonstruoja Vakarų valstybių lyderiai, jos pasirinkimas nekelia abejonių. Todėl V. Putinas turėtų vien už tokį įžūlumą nubausti, tačiau yra dar viena priežastis, kodėl puolimas buvo neišvengiamas.
Pirmoje VSD pažymoje, apie kurią pranešė BNS, tik informuojama, kad ruošiamasi aktyviai veikti prieš Lietuvos prezidentę, o naujojoje pažymoje detaliau aiškinamos priežastys, kodėl būtent prieš prezidentę sukoncentruotos elitinės V. Putino pajėgos. Tai visų pirma susiję su D. Grybauskaitei prezidentaujant mažėjančia verslo grupių įtaka tiek vykdomajai valdžiai, tiek teisėsaugai. Per šiuos metus ne tik nebuvo priimtas nė vienas sprendimas, leidžiantis Lietuvos valstybės ir jos piliečių potencialą perkelti į privataus kapitalo rankas, tačiau atvirkščiai – eliminuoti jau susiformavę dariniai, kurie galėjo kelti sisteminį pavojų Lietuvos ekonomikai.
Išardytas „Leo LT“ projektas, kurio įgyvendinimas, kaip teigiama, būtų leidęs Nerijui Numavičiui ir jo partneriams uždirbti keletą milijardų litų ir daryti didžiulę įtaką visai energijos sistemai. Sustabdytas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybų projektas, mat kėlė įtarimų dėl „Gazprom“ įtakos šio projekto dalyviams, kurie buvo labai priklausomi nuo „Gazprom“ dujų tiekimo. Pradėtas realiai įgyvendinti naujas SGD terminalo statybų projektas – jo tęstinumas, atsižvelgiant į prieš šį projektą nukreiptas išorės ir vidaus jėgas, ir šiandien priklauso nuo D. Grybauskaitės paramos. Šilumos ūkyje inicijuotos permainos, dėl kurių didžiuosiuose miestuose atsirado konkurencija, sumažėjo verslo grupių, siekiančių ir toliau daryti įtaką Vilniaus bei Kauno šilumos ūkiams, galimybės įgyvendinti savo planus.
Per pastaruosius kelerius metus pradėti teisėsaugos tyrimai prieš buvusius banko „Snoras“ savininkus, kurie pabėgo į Londoną, Ūkio banko savininką, kuris pasislėpė Rusijoje, „FlyLAL“ bankroto bylos dalyvį Gediminą Žiemelį, kuris taip pat išvyko į Rusiją. Teismai neįprastai principingai tęsia bylą, susijusią su Viktoru Uspaskichu, kuris kartais išvyksta, bet bent kol kas sugrįžta iš Rusijos. Generalinės prokuratūras sprendimu atnaujintas tyrimas ir dėl vieno aktyviausių Rusijos giganto „Inter RAO“ partnerių Lietuvoje veiklos – šis gana greitai persikėlė į Londoną.
Šios tendencijos akivaizdžiai demonstruoja, kad verslo struktūrų įtaka teisėtvarkai pastaruoju metu silpsta, o tai ilgainiui gali kelti pavojų visai V. Putino kuriamai sistemai. Todėl tuo metu, kai prezidentė D. Grybauskaitė inicijavo ir rėmė sprendimus, skaidrinančius politikos, valstybės finansų, teismų sistemos ir energetikos procesus, verslo grupės dar aktyviau nei prieš tai veikė, kad dar labiau padidintų įtaką žiniasklaidai. Štai kodėl prieš artėjančius prezidento rinkimus verslo grupės turi sutelkusios didžiausią žiniasklaidos priemonių arsenalą ir turi realią galimybę naudodamosi jomis pakeisti esamą situaciją bei reanimuoti silpstančią oligarchinę sistemą.
Žiniasklaidos vaidmuo užvaldant valstybę
VSD jau seniau buvo pateikęs informaciją apie Rusijos struktūrų skiriamus milijonus, kad per žiniasklaidos priemones būtų daroma įtaka Lietuvos visuomenei ir ši referendume balsuotų prieš Lietuvos energetinei nepriklausomybei itin svarbų projektą – Visagino atominę elektrinę. BNS paviešintoje VSD pažymoje rašoma apie Rusijos pastangas, kurių esmė – siekis prieš artėjančius rinkimus daryti įtaką nepriklausomoje Lietuvos valstybėje vykstantiems demokratiniams procesams.
Į visus šiuos pranešimus reikia atkreipti dėmesį, nes, sprendžiant iš žinios, kurią gavo visuomenė apie šias pažymas, gali susidaryti įspūdis, kad tam tikrų interesų grupių veikla turi Tėvynės išdavystės požymių, todėl labai keista, kodėl Seime niekas neinicijavo tyrimo komisijos, kuri bandytų išsiaiškinti, kas ir kaip padeda Kremliui daryti įtaką Lietuvoje vykstantiems demokratiniams procesams.
Niekas iš Seimo valdančiosios daugumos nesikreipė į Generalinę prokuratūrą, kad būtų išsiaiškinta, ar VSD pažymoje minimi veiksmai gali būti traktuojami kaip vienas didžiausių nusikaltimų – Tėvynės išdavystė. Valdančiosios daugumos atstovai, visų pirma iš Darbo partijos ir jos šalininkams priskirtinos R. Pakso bei N. Venckienės partijos, labai nuosekliai domisi tik tuo, kaip Lietuva sužinojo apie pažymą, atskleidžiančią Rusijos įtaką. Taigi, kaip ir referendumo dėl Visagino atominės elektrinės atveju, Seimas nusišalina nuo Lietuvai iš Rusijos kylančių pavojų įvertinimo, tiksliau – apsimeta, kad tokių nėra, kaip ir pačios VSD pateiktos informacijos.
Tačiau toks akivaizdus pavojų Lietuvai ignoravimas įmanomas tik tuo atveju, jei šį procesą palaiko dauguma žiniasklaidos priemonių – ji padeda nukreipti visuomenės dėmesį nuo pažymose įvardytų pavojų Lietuvos valstybei ten, kur reikia. Tokia situacija rodo, kad visuomenė iki prezidento rinkimų ir referendumo dėl euro turi ruoštis dar kelioms atakoms, nes didelė dalis žiniasklaidos priemonių bus pasiruošusi atlikti visą juodą darbą, kad visuomenės dėmesį nukreiptų ten, kur reikia.
Kodėl būtina sunaikinti šią pažymą?
Atsakymas paprastas – siekiant išvengti streso. Tikriausiai atsimenate, kad apie Kremliaus planuojamus veiksmus prieš D. Grybauskaitę informavome spalio numeryje, tai yra likus beveik mėnesiui iki tos dienos, kai VSD užrašė grifą „SLAPTAI“ ir apie Kremliaus planus informavo atsakingus pareigūnus. Spalį rašėme: „Prezidentė D. Grybauskaitė, tiesiog įžūliai nuosekliai ir tvirtai atstovaudama ES ir Lietuvos pozicijoms bei ragindama su ES bendradarbiauti siekiančias valstybes nepasiduoti Rusijos spaudimui, tarsi prašosi išskirtinės porcijos iš Kremliaus rankų“; „šį rudenį D. Grybauskaitei nebuvo lemta tikėtis ramaus prezidentavimo“.
Taigi, kelias dešimtis tūkstančių skaitytojų informavome apie procesų, kuriuos savo pažymoje vėliau surašė VSD, esmę. Todėl turėtų šokiruoti faktas, kad BNS žurnalistai, kurie atliko savo, kaip žurnalistų ir kaip patriotų, pareigą ir paviešino ne pačią pažymą, o tik informaciją apie tai, kad egzistuoja pažyma apie Lietuvai kylančius pavojus, ir jų šeimos tapo STT teroro aukomis.
Todėl jei šiandien, perskaitę VŽD (VALSTYBĖS žurnalo darbuotojų) parengtą pažymą, labai dažnai pradėsite plepėti apie jos turinį, staiga gali išaiškėti, kad ši informacija, kurioje rašoma apie tai, kaip veikia Kremliaus struktūros, jau yra įslaptinta ir į jūsų duris pasibels STT. Tad verčiau sunaikinkite šią VŽD pažymą ir įsijunkite kurią nors lietuvišką komercinę televiziją, pasiklausykite Loretos Graužinienės išminties perlų, pasižiūrėkite kokį rusišką serialą ir iš karto taps ramiau. Nes gyvenimas yra toks įdomus – kam jį gadinti pamąstymais apie Kremliaus įtaką?
Tuo labiau kad anksčiau už tokios informacijos viešinimą tik išvadindavo landsbergistu ar megzta berete, o dabar jau ir semia. Sunku įsivaizduoti, kas bus, kai iki prezidento rinkimų ir referendumo liks dešimt dienų.
Citatos
Visa pažyma užimtų apie 20 puslapių, todėl ją viešindami pasistengėme apibendrinti jos esmę. Daugiausia dėmesio skyrėme tiems procesams, kurie leidžia suvokti Kremliaus interesus realizuojančio mechanizmo veikimo principus.
Vertinant Rusijos įtaką verslui, reikia suprasti, kad Rusijos tarnybos šioje srityje dirba labai nuosekliai, todėl verslininkai, kurių pelnas priklauso nuo Rusijoje parduodamų prekių, vykdomų statybos darbų ar iš Rusijos importuojamų energijos išteklių, labai dažnai turi atidirbti – kurti Rusijos interesams palankią aplinką.
Oligarchinė sistema paremta valstybės resursų perskirstymu stambiojo kapitalo naudai – taip didėja socialinės problemos, kurios teoriškai turėtų skatinti teigiamas permainas. Tačiau pasitelkusios kontroliuojamą žiniasklaidą verslo grupės visuomenės pyktį sugeba nukreipti ne tam, kad būtų remiamos būtinos permainos, o tam, kad būtų priešinamasi stambiajam kapitalui ir Rusijai nenaudingoms permainoms. Taip sudaromos idealios sąlygos iškilti populistinėms partijoms, kurios išnaudoja situaciją pergalei rinkimuose.
Įtampos kėlimas – būtina sąlyga, siekiant išlaikyti populistinėms jėgoms reikalingą emocinį lauką. Todėl nereikia stebėtis, kad siekiant prieš rinkimus ir referendumą sukelti didžiausią įtampą veikiama labai plačiu frontu. Vieni bandys įtikinti, kad valdo mafija, kiti – kad pedofilai, treti – kad netekus lito laimės blogis. Tačiau visų šių ir į juos panašių veiksmų tikslas yra tas pats – sukelti kuo didesnį visuomenės nepasitenkinimą, kad ji balsuotų prieš eurą ir prieš prezidentę D. Grybauskaitę.
Kai spėliojama, ar atsitiktinai Lietuvos informacinėje erdvėje dominuoja stambiojo kapitalo interesus atitinkanti ekonominė propaganda arba kodėl Lietuvos žiniasklaida veikia tokioje neskaidrioje konkurencinėje aplinkoje, dažniausiai tai bandoma pateikti kaip buvusios sovietinės sitemos palikimą. Tačiau tai yra egzistuojančios prokremlinės oligarchinės sistemos, nukreiptos prieš Lietuvos demokratinimą ir integraciją į Vakarų Europą, veikimo rezultatas.
Dalis žmonių nesupranta, kodėl V. Uspaskichas į Seimo pirmininko kėdę pasodino L. Graužinienę ir kodėl Seimo dauguma nusprendė pasididinti algas. Tačiau tie, kas modeliuoja situaciją, puikiausiai suvokia, kad artėja prezidento rinkimai, todėl visi valdžios veiksmai, kuriais erzinama visuomenė, gali būti išnaudoti tam, kad ši agresija būtų nukreipta apskritai prieš valdžią, o juk artėjančiuose prezidento rinkimuose valdžią simbolizuos būtent D. Grybauskaitė. Taigi, tai tėra elementari technologija, naudojama prieš artėjančius rinkimus.
Nuotraukoje: Eduardas EIGIRDAS, žurnalo “VALSTYBĖ” redaktorius, šio straipsnio autorius.
Informacijos šaltinis – žurnalas "Valstybė"
2014.01.22; 15:55
