Nejaugi susimausime ir dėl Kaliningrado prostitutės pasakojimo?


Print

Štai sulaukėme naujos Rusijos informacinės atakos. Lapkričio 25-ąją Rusijos televizija NTV parodė ilgoką interviu "Ypatingas įvykis. Tyrimas", kurio metu prostitutė iš Kaliningrado į šuns dienas deda Lietuvos valstybės saugumo departamentą.

Minėtoji laida – primityvi. Tokių "sensacijų" įmanoma sukurpti apie bet kurios valstybės slaptąją tarnybą. Juk prostitutė nepanoro atskleisti savo tikrosios tapatybės. Todėl mes nežinome svarbiausiojo – kas iš tiesų slepiasi po prostitutės iš Kaliningrado kauke. Gal šis personažas – išgalvotas? Gal tokia prostitutė niekad neegzistavo?

O gal Lietuvoje prieš dešimt metų ir buvo į meilės žaidimus įsivėlusi mergina iš buvusio Karaliaučiaus, gal ji tikrai atvyko į NTV redakciją papasakoti savo nuotykių. Bet ar tai reiškia, kad jos žodžiais galima aklai tikėti? Nejaugi įmanoma atmesti versiją, kad jos teiginiuose – ypač daug susireikšminimo?

Nejaugi protinga ignoruoti versiją, kad jos pasakojimai apie intymius santykius su Lietuvos politikais, kariškiais ir verslininkais – iš piršto laužti arba bent jau stipriai pagražinti?

Mes juk net nežinome, ar Kremliaus lojalių politikų ir verslininkų kontroliuojamai televizijai išpažintį davusi prostitutė išties – elitinė? Gal ji tik įsivaizduoja esanti elitinė, kurios paskirtis – gundyti tik pačio aukščiausio rango politikus, kariškius ir verslininkus?  

Taigi nieko tikro nežinome apie pagrindinį liudytoją. O jei nėra patikimas pagrindinis informacijos šaltinis, abejotinos vertės ir visi kiti nurodyti faktai, aplinkybės bei pavardės.

Lietuvai derėjo tiesiog nepastebėti neva sensacingos laidos. Taip būtų buvę ir protinga, ir solidu.

Tačiau Lietuva kažkodėl ir vėl pasirinko sau nenaudingą variantą – puolė analizuoti, ką reiškia, tik susimąstykime, elitinės prostitutės iš Kaliningrado teiginiai?!

Kad abejotino patikimumo rusišką laidą pradėjo vertinti įtakingi mūsų leidiniai, – pusė bėdos. Kad įtakinguose Lietuvos laikraščiuose ir portaluose pasirodė net išsamių straipsnių šokiruojančiais pavadinimais bei išvadomis: "Tikrasis Kremliaus taikinys – ne D.Grybauskaitė, o VSD: elitinė prostitutė teigia VSD nurodymu kompromitavusi įtakingiausius Lietuvos politikus bei verslininkus", – nieko blogo ir smerktino. Žurnalistai ir leidėjai negali nepastebėti tokios dėkingos temos. Masinėms informacijos priemonėms rūpi turėti kuo solidesnį tiražą. O tokios istorijos būtent ir pritraukia skaitlingus skaitytojų būrius. Todėl žiniasklaidos smalsumas – pateisinamas. Su šia taisykle tiesiog būtina susitaikyti kaip su neišvengiamu reiškiniu.

Tačiau jei ir Lietuvos politikai pradės rimtai analizuoti anoniminės prostitutės iš Kaliningrado pasisakymus, – patirsime dar vieną rimtą tragediją. Vaizdžiai tariant, ir vėl būsime nugalėti propagandiniuose – informaciniuose karuose. Jau du sykius skaudžiai susimovėme.

Pirmą kartą – kai pasidavėme primityviųjų patriotų spaudimui pulti Sausio 13-osios aukas paniekinusį Algirdą Paleckį. Juk šitaip sudarėme puikią progą rusiškoms televizijoms ir leidiniams imtis ilgalaikių svarstymų, kas į ką šaudė 1991-ųjų sausio mėnesį Vilniaus centre. Savo netylėjimu tiesiog sureikšminome, išpopuliarinome žmogų, kurio derėjo tiesiog nepastebėti.

Antrą sykį apsijuokėme, kai nusprendėme bausti savo diplomatus, kurių privatūs pokalbiai nežinia kokios slaptosios tarnybos dėka atsidūrė viešojoje erdvėje. Užuot nepastebėję šios provokacijos leidomės į valstybinio lygio ginčus, kuri iš mūsų institucijų – kalčiausia. Ir tuo pačiu paskatinome savo oponentus tęsti panašaus pobūdžio kiršinamąją veiklą. Jei Lietuva skausmingai reaguoja į kiekvieną Rusijos provokaciją, kodėl Kremliui nesurengus naujų atakų?

Todėl nūnai patiriame naują akibrokštą – prisistatyti nepanorėjusios prostitucijos pasakojimą. Nemaloni, atgrasi versija. Atidžiai peržiūrėjus minėtą laidą galima susidaryti nuomonę, esą bent jau prieš dešimt metų, kai toji prostitutė gyveno Lietuvoje, mūsų saugumas nieko kito neveikė, vien tik dalyvavo orgijose ir išgertuvėse. Tik pamanyk, Lietuvos saugumiečiams terūpėjo surinkti kuo daugiau kompromituojančios informacijos apie mūsų politinį elitą, nepajėgiantį atsispirti nei gražioms moterims, nei alkoholiniams gėrimams.  

Bet juk tai – primityvūs, banalūs, lėkšti kaltinimai. Visos pasaulio žvalgybos ir kontržvalgybos naudojasi lengvo elgesio moterų paslaugomis, visų valstybių slaptosios tarnybos įvairiausiais būdais, net pačiais bjauriausiais, renka informaciją apie politikus, kariškius, verbuoja politikos veikėjų asmeninius vairuotojus. Toks saugumo pareigūnų elgesys neišvengiamas. Neišvengiamas valstybės labui. Jei pasitaiko piktnaudžiavimų, o jų tikrai pasitaiko, tai dar nereiškia, kad kompromituojančios informacijos rinkimas – nusikalstama veika.

Slaptoji tarnyba – ne vaikų darželis, ne bažnyčia, ne džentelmenų klubas. Šių tarnybų darbuotojai naudojasi visomis priemonėmis, ir tai – nieko smerktino bei keisto.

Tad taip ir neaišku, kodėl Kaliningrado prostitutei staiga parūpo, ar lietuviškasis VSD renka informaciją būtent apie tuos asmenis, apie kuriuos būtina rinkti žinias? Ir kodėl rusiškai televizijai svarbu žinoti, ar mūsų VSD naudoja moraliai teisingas priemones žinių rinkimui?

Nuotraukoje: Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

2013.11.28


Prisijunkite prie diskusijos