JAV televizijos naujienų kanalas CNN nutarė nuo gruodžio 31 dienos pasitraukti iš Rusijos. Tai profesionalų televizija, suinteresuota pateikti objektyvią informaciją iš viso pasaulio. Žinoma, ji nėra valstybinė. Valdiškos televizijos JAV apskritai nėra.
Bet Kremlius iš Rusijos ją išrūkė.
Tuo pat metu Maskva kuria naujienų tarnybą „Sputnik“, kuri transliuos užsienio kalbomis per radiją ir internetu. Dabar tai pasaulinis televizijos kanalas. Šiai tarnybai vadovaus Dmitrijus Kiseliovas, kurį Europos Sąjunga įtraukė į juodąjį sąrašą dėl įžūlios ir melagingos propagandos, palaikančios Rusijos karinių pajėgų įsiveržimą į Ukrainą, skleidimo.
Jis yra viešai pareiškęs, kad Europa – tai skęstantis laivas, kuriam vadovauja gėjai. Kad Euromaidaną Kijeve organizavo Švedija, Lenkija ir Lietuva, keršydamos Rusijai už prie Poltavos 1709 metais pralaimėtą mūšį. Kad ordos banditų – banderoviečių – Donecke žudo kūdikius. Kad Rusija – vienintelė šalis pasaulyje, galinti JAV paversti radioaktyvių pelenų dykuma.
Kaip teigiama, „Sputnik“ dirbs įvairiais formatais, o savo centrus, kurie esą pateiks alternatyvią nuomonę, kurs visame pasaulyje: buvusios Sovietų Sąjungos šalyse, Vašingtone, Pekine, Europos sostinėse. Tai bus labai galinga organizacija. Kiekviename centre dirbs iki 70 žmonių. „Sputnik“ transliuos anglų, kinų, arabų ir ispanų kalbomis. Taigi bus gerokai viršytas Šaltojo karo laikų Maskvos radijo pasiekiamumas.
Lietuvos tokiomis naujienomis nenustebinsi. Kremliaus propaganda tiesiog liete liejasi didelės dalies Lietuvos gyventojų gerai mokamos rusų kalbos pavidalu. Tiek per kabelines televizijas, kurios transliuoja propagandines Rusijos laidas, tiek per komercines lietuviškas stotis, kurios nuolat rodo serialus rusų kalba su lietuviškais subtitrais.
Tarsi Lietuvos išlikimas rusakalbėje erdvėje būtų pagrindinė misija, vienijanti stočių savininkus. Tokia misija dabartinėje situacijoje atrodo šiurpiai.
Vakarai vis dar bando Vladimirui Putinui suteikti galimybę atsitraukti ir nebraukia storos raudonos linijos, kaip Šaltojo karo laikais. O kol jos nėra, Rusijoje cenzūrą įvedęs V.Putinas per savo propagandinius kanalus moko pasaulį „pliuralizmo“ ir skleidžia savo nuomonę.
Šaltojo karo laikais sovietų propaganda užsienyje buvo agresyvi, bet naivi. Televizija ribojosi valstybės poreikiais, radijo laidos buvo dogmatiškos, vienpusės ir rėksmingos. Svarbu buvo pranešti Kremliui, kad „ideologinis priešas sutriuškintas“.
Įdomu, kur V.Putinas ras tiek savarankiškai mąstančių žurnalistų… Individualumas Rusijoje buvo išdegintas dar Josifo Stalino laikais, o paskui į jį irgi buvo kreivai žiūrima. Maskvos televizija, transliuojanti anglų kalba, samdo būrį užsieniečių, retsykiais jie pabėga neapsikentę, nors mokama jiems labai gerai.
Propagandai per spaudą skleisti 6-ojo dešimtmečio pradžioje buvo įsteigta neva ne valstybinė, o kooperatinė spaudos agentūra „Novosti“ (APN). Ji turėjo atstovybių beveik visose sostinėse. Ką jos darė? Leido nemokamai platinamus žurnalus ir rotacine spauda spausdinamus biuletenius. Juos siuntė į valstybės įstaigas ir redakcijas.
APN atstovybėje Paryžiuje dirbo 32 darbuotojai – Prancūzijos piliečiai, kurie gaudavo dosnias prancūziškas algas, ir du sovietai. Prancūzijos spaudai tada didelę įtaką darė Kremliui draugiška Komunistų partija. Bet sovietinių straipsnių per visą Prancūziją spausdindavo 15 – 20 per mėnesį. Pasirinkdavo ką nors apie žuvų veisimą ar čiukčių tautosaką. Biuro išlaikymas Paryžiuje ir algos vietos piliečiams sudarė apie 1,5 mln. JAV dolerių per mėnesį. Publikacijos laikraščiuose, dažniausiai nedidelio tiražo arba provincijos, kainavo tiek, tarsi būtų buvusios išlietos iš aukso.
Beje, APN Paryžiuje įsikūrė puikiame pastate miesto centre, kuris priklausė Lietuvai. Jį 1941-aisiais sekvestravo dar Viši vyriausybė.
Kitose pasaulio šalyse APN efektas buvo dar menkesnis.
Atrodo, kad V.Putinas suprato SSRS apsiskaičiavimą. Melą parduoti galima, bet reikia mokėti labai brangiai. Jis pasiryžęs. Kol Vakarų visuomenės dar tik rąžosi ne visai pabudusios, jis joms ruošia stiprią morfijaus dozę.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: rašytojas, publicistas, žurnalistas Algimantas Čekuolis.
Informacijos šaltinis – žurnalas „Valstybė“ (valstybe.eu).
2015.01.11; 04:48
