Vokietijos užsienio reikalų ministerijos patalpose yra didelė lenta, kurioje įrašyti 12 ministerijos bendradarbių – aktyvių Vokietijos pasipriešinimo veikėjų kuriuos nužudė nacistai, vardai. Netrukus, rašo žurnalo Der Spiegel apžvalgininkas Klausas Vigrefe, ten atsiras dar vienas vardas – 1942 metais mirtimi nubaustos sovietų žvalgybai dirbusios žurnalistės Vokietijos URM spaudos tarnybos bendradarbės Ilzės Štiobės (Ilsa Stöbe).
Tokią iniciatyvą pasiūlė Vokietijos „Kairieji“ ir Šiuolaikinės istorijos institutas Miunchene. Instituto Ekspertų komisijos vadovė istorikė Elkė Šerstiana (Elke Scherstjanoj) mano, kad I.Štiobė, ne kartą pranešusi GRU apie tai, kad Vokietija puls Sovietų Sąjungą, turi atsirasti „vienose gretose“ su tokiais antifašistais kaip Hansas ir Sofi Šol (Hans, Sophie Sholl).
Tuo tarpu Ilza Štiobė „yra bene labiausiai ginčytina figūra visame Vokietijos antifašistiniame judėjime“, rašo straipsnio autorius. Jau daugiau kaip pusę amžiaus svarstoma, „ar turi Vokietijos vyriausybė įamžinti atminimą žmogaus, kurio veiklos pagrindą sudarė slaptų žinių išdavimas“.
Maža to, sakoma toliau, bendradarbiauti su Sovietų žvalgyba I.Štiobė pradėjo dar 1931 metais, kai Sovietų Sąjungoje represijų aukomis tapo šimtai tūkstančių žmonių, o Vokietija vis dar buvo respublika, kurioje dėl valdžios grūmėsi tiek nacistai, tiek ir komunistai, įsiklausydami į Maskvos nuomonę.
Neaišku, „ar galima šnipinėjimą, kuriuo užsiiminėjo I.Štiobė, vertinti kaip pasipriešinimą“, sakoma straipsnyje. Antai tarp 1939 ir 1941 metų Hitleris ir Stalinas buvo sąjungininkai, užsiiminėję Rytų Europos dalybomis, priešais jie tapo tik po to, kai Hitleris užpuolė SSSR. O iki 1941 metų, kaip aiškėja iš Šiuolaikinės istorijos instituto Miunchene archyvų, I.Štiobės „slapta veikla“ jau baigėsi, juk uždarius Sovietų ambasadą Berlyne ji prarado visus savo kontaktus ir ryšius. „GRU veikė taip diletantiškai, kad Štiobė įkliuvo ir buvo suimta“, – praneša Der Spiegel.
Šaltinis: Der Spiegel
2013.10.05
