Žalgirio mūšio inscenizacija. Vytauto Visocko nuotr.
Šeštadienio popietę Kauno rajone, šalia į pajūrį vedančios automagistralės ošiančiame Žalgirio pergalės parke, prasidės 1410-ųjų liepą vykusio ir Lietuvos bei Lenkijos kariuomenės pergale prieš kryžiuočius pasibaigusio Žalgirio mūšio minėjimo šventė.
Šio istorinio mūšio 611-ųjų metinių proga parke bus atidengtos ir pašventintos Lietuvos karaliaus Mindaugo, karalienės Mortos ir jų sūnaus – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vaišvilko – skulptūros, aidės patrankos salvės. Grupė „Viduramžių pasiuntiniai“ demonstruos riterių kovas, vyks šventinis koncertas, svečiai bus vaišinami kareiviška koše.
Pagal projektą, kurį finansuoja Kultūros taryba, taip pat ir Kauno rajono savivaldybė, Babtų seniūnijoje, šalia automagistralės A1 (ties Cinkiškiu) įkurtame Žalgirio parke, buvo supilta kalvelė – pagrindas iš medžio sukurtoms skulptūroms (jų autorius – Algimantas Sakalauskas). Žalgirio mūšio inscenizacija Griunvaldo (Žalgirio) lauke Lenkijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Žalgirio parkas buvo pradėtas kurti dar 1990 metais, minint Žalgirio mūšio 580-ąsias metines. Tuomet bei vėliau 10 ha plote pasodinta 580 raudonųjų ąžuolų, daug želdinių, kitokių medelių. Šiame parke medžiai susodinti taip, kad iš lėktuvo matomas užrašas „Žalgiris“.
Žalgirio mūšio inscenizacija. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Parke pastatytas koplytstulpis ir 13 skulptūrinių stogastulpių, primenančių žymiausius Žalgirio mūšio karžygius. Vytauto Didžiojo, Lenkijos karaliaus Jogailos ir rūpintojėlio stogastulpius išdrožė Adolfas Teresius, Ričardas Gaška ir A. Sakalauskas. Parko centre yra paminklas – stilizuoti Gedimino stulpai.
Kauno rajono mero Valerijaus Makūno patikinimu, savivaldybė prisidėjo ir toliau prisidės kuriant Žalgirio parko infrastruktūrą. Žalgirio pergalės parko pirmininkas Gintautas Tamulaitis ir profesorius Aleksandras Vitkus tvirtino, kad šis parkas pritraukia vis daugiau lankytojų, o įgyvendinus naują projektą, taps dar patrauklesnis.
