Vietoje rūpesčio žmogaus teisėmis įsivyravo prastai slepiamas ar net išdidžiai demonstruojamas priešiškumas žmogaus teisėms. Žmogaus teisių būklė Lietuvoje toliau blogėjo, o populiarus pokštas apie masinę evakuaciją ėmė atrodyti pernelyg panašus į faktinės padėties konstatavimą. Nepagarba žmogaus teisėms, nepakantumo kultūra tapo atvirai naudojamu politinės kovos įrankiu, teigiama kasmet skelbiamoje apžvalgoje.
Ketvirtadienį Žmogaus teisių stebėjimo institutas pristatė tradicinį nepriklausomą žmogaus teisių situacijos Lietuvoje vertinimą „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2009-2010“, parengtą remiantis tyrimais, valstybės institucijų, tarptautinių tarpvalstybinių bei nevyriausybinių organizacijų išvadomis, ekspertų konsultacijomis bei žiniasklaidos monitoringo duomenimis.
Pasak ŽTSI ekspertų, per praėjusius metus buvo ne kartą pažeistas kankinimo, nežmoniško ir žeminančio elgesio draudimas įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Užfiksuotas didžiausias per pastaruosius metus įkalintų asmeų skaičius, augo prekybos žmonėmis mastai.
Ši žmogaus teisių apžvalga dedikuota gegužės 20 dieną mus palikusiam Kęstučiui Čilinskui, aistringam žmogaus gynėjui, pirmajam Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkui. Apžvalgą pristatė instituto komanda: valdybos pirmininkas Dainius Pūras, valdybos narė Dalia Foigt-Norvaišienė, direktorius Henrikas Mickevičius ir programų direktorė Dovilė Šakalienė.
H.Mickevičius, pradėdamas spaudos konferenciją, sakė: „Kol kas esame vienintelė institucija, kuri kiekvienais metais apžvelgia žmogaus teisių padėtį Lietuvoje“. Tai ŽTSI daro jau šeštus metus. Pasak jo, tokios apžvalgos būtinos, nes tik apžvelgus padėtį galima sužinoti, kokios didžiausios problemos ir ką reikia daryti, kad situacija pagerėrtų.
„Prieš dvejus metus kontstatavome ryšį tarp didelių migracijos mastų, investicijų stokos ir žmogaus teisių situacijos blogėjimo. Deja, nebuvome išgirsti. Šiuo metu Lietuvoje įsivyrauja ne tik nesirūpinimas žmogaus teisėmis, bet ir priešiškumas joms. Žmogaus teisės priešinamos pareigoms šeimai ir taip toliau. Nepagarba žmogaus teisėms tapo ir politinės praktikos dalimi“, – sakė H.Mickevičius ir prisiminė partijos „Jaunoji Lietuva“ rinkiminius lozungus, į kuriuos nebuvo politikų sureaguota. Šūkis iš radikalų lūpų „Lietuva lietuviams“ teismuose suprantamas kaip patriotinis šūkis. Blogiausia, pasak Instituto atstovo, kad neapykantos tradicija išplito į gatves. Tapo įprasta, kad gatvėmis žygiuoja fašistuojantis jaunimas, švenčiamas A.Hitlerio gimtadienis. Kalbantys apie žmogaus teises laikomi keistuoliais.
„Lietuva atsidūrė vertybinėje kryžkelėje. Kai teigėme, kad grįžtame į Europą – ar suvokėme, kur grįžtame? Ar suprantame žmogaus teisių prigimtį ir paskirtį?“ – klausė H.Mickevičius.
Teismų ir teisėsaugos bėdos
D.Foigt-Norvaišienė sakė: „Teisė į teisingą teismą atsidūrė labiausiai pažeidžiamų teisų sąrašo viršuje“. „Vilmorus“ duomenimis, manančių, kad teismai labai pažeidonėja žmogaus teises, padaugėjo lyginant su ankstesniais metais. Padaugėjo ir manančių, kad prokuratūra labiausiai pažeidinėja žmogaus teises. Piliečių manymu, labiausiai pažeidžia žmogaus teises anstoliai.
„Sutuoktiniai Gatajevai buvo kaltinami pažeidę savo globotinių iš globos namų teises, smurtavę, – nuskambėjusią bylą prisiminė pranešėja. – Kaune iškeltos baudžiamosios bylos, ir jie buvo pripažinti kaltais. Bet nagrinėjant bylą nustatyta daug žmogaus teisių ir kitų baudžiamojo proceso pažeidimų. Aukščiausiasis teismas pasisakė, kad vien tas faktas, jog prokuroro prašymu buvo prailgintas Gatajevų suėmimo terminas, rodo, kad teismas turi išankstinį nusistatymą. Tai šiurkštus teisingo ir objektyvaus teismo principo pažeidimas. Byla be rimto pagrindo buvo sprendžiama už uždarų durų. Gatajevai pasitraukė į Suomiją, kur šiuo metu svarstoma galimybė suteikti jiems apsaugą nuo persekiojimo.“
D.Foigt-Norvaišienė palietė ir pačių teisėjų atrankos sistemą. Atrenkant teisėjus iki šiol vertinamos vien jų teisinės žinios ir patirtis teismuose. O kitos savybės – kognityvinės, asmeninės – netiriamos. Nėra specialistų, kurie jas tinkamai įvertintų. Teismų atvirumas visuomenei – taip pat problema. Garso įrašus naudoja tik teismai savo tikslams, o bylos šalys negali jais pasinaudoti. Praktikoje labai sunku gauti bylos dokumentų nuorašus, kopijas. D.Foigt-Norvaišienė aptarė ir diskusijas dėl visuomenės atstovų – tarėjų – dalyvavimo. Visuomenė galvoja, kad patys teismai tam priešinasi. Nepaprastai ilgi bylų sprendimo terminai – rimtas žmogaus teisės į teisingą teismą pažeidimas. EŽTT 10 laimėtų bylų iš 13 buvo pralaimėtos dėl pažeistų terminų.
Iki šiol nėra tinkamai apgintos nusikaltimų aukos. Anstoliai piktnaudžiauja savo teisėmis, neatlieka tinkamai savo pareigų.
H.Mickevičius prisiminė ir E.Kusaitės atvejį – pasak jo, tai rodo mūsų baudžiamųjų institucijų deprofesionalizaciją. „Gatajevai, be abejo, pristeis iš mūsų mokesčių mokėtojų kompensaciją už savo pažeistas teises. Kusaitės byloje pažeidimų – dar daugiau. Jei ji sugalvos kreiptis į EŽTT – turės labai stiprią bylą prieš Lietuvą“, – sakė H.Mickevičius. Vienas rimtesnių įrodymų buvo jos telefoninių pokalbių, komunikacijos internetu išklotinės. Pasak ŽTSI direktoriaus, nepatikima visu tuo remtis. Elektroninėmis komunikacijos priemonėmis galima manipuliuoti, bet kas gali informaciją pasigauti ir panaudoti provokacijoms.
Praėjusių metų laikotarpiu paaiškėjo, kad Lietuva dalyvavo slaptoje programoje, kur žmonės buvo kankinami. Ji buvo administruojama Amerikos CŽV. Teismas nustatė, kad Lietuva dalyvavo – klausimas tik, kokiu laipsniu. Buvo vykdomas parlamentinis tyrimas, o generalinis prokuroras nieko nedarė, nors prokuroro konstitucinė pareiga – tirti rimtus nusikaltimus nelaukiant, ką pasakys kuri nors institucija ar komitetas. Pasak H.Mickevičiaus, logiška klausti, ar mūsų prokuratūra savarankiška?
Kalinių teisių padėtis metų metais negerėja. Didžiausia problema – pa smus laisvės atėmimas taikomas labai plačiai. Nesame išskirtinė šalis pagal nusikalstamumą, tačiau mūsų kalėjimai perpildyti. Sąlygos antisanitarinės, plinta ligos – tuberkuliozė, ŽIV. Sunku kalėjimuose kovoti su kastų sistema.
Vietoj žmogaus teisių – moralizavimai
D.Pūras kalbėjo: „Prieš 20 metų tikėjome, kad sukursime stiprią valstybę. Jos misija – ginti kiekvieną pilietį, ypač silpniausius. Sovietinėje sistemoje pilietinės teisės buvo paaukotos. 10 metų iš mūsų mokėsi net užsienio šalių atstovai, bet tai baigėsi įstojus į ES. Vietoj to atsirado moralizuojanti politika – būkite geri, tada valstybė jus parems. Iš atskirų politikų praslysta pasisakymai, kad vienišos motinos kaltos, kad jų vaikas neturi tėvo, ir valstybė neturi jų remti.“
Pasak D.Pūro, tebesitęsia milijoninės investicijos į institucinę globą – tai labiausiai žmogaus teises pažeidžiantis modelis. Atsisakoma investuoti į alternatyvas, kad žmogus mokytųsi gyventi laisvėje. Tęsiasi kūdikių namų tradicija, vaikai ir toliau gyvena įstaigose, sunku paimti globoti vaiką. Valstybės institucijos gina ne žmogaus teisę gyventi laisvėje, o savo įstaigas nuo nepriklausomos stebėsenos. Kai būna nepatenkintų, sunku išsiaiškinti, kas ten iš tiesų vyko. Uždaros sistemos turėtų būti praskaidrintos. „Žmogus – didesnė vertybė nei valstybė, bet Lietuvai sunku tą pamoką įsisavinti. Lietuvos žmonės turi daugiausiai fobijų apie psichinius ligonius ir panašiai. Politikai tik dar labiau skatina šias fobijas“ – sakė D.Pūras.
D.Šakalienė kalbėjo apie vaikų teises. Pasak jos, kol kas painiojama vaiko gerovės, šeimos vertybių sąvokos su elementaria vaiko apsauga. 4 iš 5 vaikų bėga iš namų todėl, kad juos muša. Per 20 m. nesugebėta suformuoti teisinės vaiko apsaugos nuo smurto bazės. „Jeigu suaugęs žmogus kitam suaugusiam gatvėje trenkia per veidą – tai nusikalstama veika, žmogus ginamas. Jeigu namuose vaiką sumuša tėvai – svarstoma, kad gal tai auklėjimas. Skundą gali paduoti įstatyminis vaiko atstovas, o jeigu jis pats jį sumušė? Lietuvos vaikai vieni nelaimingiausių Europoje, vaikų savižudybių rodikliai vieni prasčiausių Europoje. Jeigu nsugebėsime apginti tų, kurie labiausia pažeidžiami – patys nebūsime saugūs“ – sakė D.Šakalienė.
Prasta ir neįgaliųjų padėtis – tik 2 aukštosiose mokyklose sudarytos sąlygos studijuoti neįgaliesiems. Tik viena informacinė laida verčiama į gestų kalbą. Kurtieji negali išsikviesti pagalbos.
H.Mickevičius prisiminė ir kitus demokratijos pažeidimus. „Šiais metais savivaldybių rinkimai parodė, kad rinkimai pas mus išsigimsta, papirkinėjimai tampa norma. Seimo pirmininkė klausia, kodėl nustatyta daugiau nei įprasta papirkinėjimo atvejų – o pats faktas nestebina. Ir susirinkimų laisvė pasidarė didelė problema. Po sausio įvykių prie Seimo buvo visaip trukdoma žmonėms pasinaudoti susirinkimų teise. Pamirštama, kad mes turime pareikštinę susirinkimų formą, ne leidiminę. Nėra jokių leidimų. Jei kas sugalvojo susirinkimą – jis pareiškia, kad jis bus ten ir tada. Jeigu savivaldybė mano, kad tuo metu neįmanomas toks renginys, ji turi pradėti derinimo procedūrą“, – sakė ŽTSI direktorius.
Žodžio laisvės srityje taip pat būta daug pažeidimų – pastarųjų metų laikotarpiu žurnalistas buvo nuteistas už žurnalistinę veiklą. G.Visockas nubausta už tai, kad kėlė svarbius visuomenei klausimus apie visuomenei svarbų asmenį – Č.Jezerską.
Pasak Instituto atstovų, žmogaus teisių situacija Lietuvoje blogėja nuo įstojimo į ES.
Nuotraukoje: Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius.
2011.05.27
