Lietuvoje egzistuoja didžiuliai skirtumai tarp šviesių prognozių ir realybės. Bedarbystės lygis kelia siaubą užsienio ekspertams. Bedarbystės lygis šiandien – jau 18,2 procento.
Tad išsipildė dar šių metų pradžioje skelbtos kai kurių ekonomistų prognozės, kad 2010-ųjų metų pabaigoje bedarbystė pasieks 20-ies procentų ribą.
O mokesčių politika išlieka primityvi ir plėšikiška – nuo didžiulių PVM iki nelanksčios ir stagnatoriškos fizinių asmenų pajamų mokesčių sistemos. Proporcinė mokesčių sistema taip ir neįvesta, nors tokia sistema egzistuoja daugelyje Europos šalių.
Drakoniški mokesčiai už aukštąjį mokslą kelia ir užsienio ekspertų nuostabą. Didėja bedarbystė, didėja kainos, plečiasi ir valdininkijos gretos. Pastebimi ir kai kurie kiti specifiniai procesai: nuo bandymo įdiegti Brazausko asmenybės kultą iki kai kuriuose rajonuose klestinčio jėgos kulto, kai savivaldybių institucijas ir vietos verslo struktūras užvaldo galingi mafijos klanai, vietos gyventojus laikantys vergais. Žymus lietuvių kilmės JAV politologas S.Verba teigia, kad oligarchija pristabdo valstybės tobulėjimą, o įsigalėjus oligarchijai, visuomenės raida sustoja ir prasideda stagnacijos procesai. ,,Oligarchija iškreipia politinę kultūrą, nes daugelio sprendimų priėmimą nulemia ne piliečiai ir jų organizacijos, o siauros privilegijuotų ir itin turtingų asmenų grupės“, – pareiškė S.Verba.
Įvykiai Ukmergėje, kur vietos gyventojai pasipriešino energetikų diktatui, dar kartą įrodo, kad privilegijuotos grupės aktyviai priešinasi aktyvių piliečių bandymams jas pažaboti. Energetikai pritaikė Rusijoje paplitusius profesionalių turto užgrobėjų, vadinamų ,,juodųjų reiderių” grupuočių, metodus. Spalio 4 dieną jie atsiuntė smogikų būrį, kuris pradėjo mušti ir spardyti miesto katilines saugančius žmones. Ten dalyvavusio asociacijos „Vienybės forumo“ vadovo Ž.Šumskio teigimu, brutalūs smogikai mušė net moteris, o po to dar paleido ašarines dujas.
Ir kai kuriose kitose pokomunistinėse valstybėse klostosi panašūs procesai. Bulgarijoje, kur yra išlikusi didelė komunistinių laikų saugumo darbuotojų įtaka, – įsigalėjusi didelė korupcija ir ekonominis nuosmukis. Buvusių saugumo pareigūnų ir kriminalinių lyderių įkurti SIC ir VIS – stambūs koncernai, veikiantys draudimo, apsaugos, statybos, prekybos metalais versluose. Jie dominuoja ekonomikos srityje ir turi didžiulę įtaką politikams. O Lietuvoje sudaromos VIP (privilegijuotų asmenų) zonos, esančios įvairiuose ekonomikos sektoriuose ir valdžios struktūrose. Bujoja tik kelios monopolijos – ,,Rubiconas”, ,,Dujotekana“, keli statybos koncernai, vis dar veikiantis EBSW klanas. O turtuolių getai, įsikūrę įvairiuose miestuose, tai tarsi gerovės salos skurdo jūroje.
Istorijos raidoje daugelis valstybių susidūrė su panašiais išbandymais. XX amžiuje Europos valstybėms daugiausia iškildavo dviejų rūšių grėsmės – okupacijos išbandymai arba savų totalitarinių, oligarchinių režimų įsigalėjimas. Priešinantis priespaudai, kūrėsi partizanų judėjimai arba opoziciniai pilietiniai judėjimai. Prieš septyniasdešimt metų, 1940-ųjų rudenį, pradėjo aktyviai veikti Prancūzijos Pasipriešinimo judėjimas, o 1944 metų rudenį – Lietuvos partizanų rezistencinis sąjūdis. Į partizanų judėjimų gretas įsijungė tiek paprasti piliečiai, tiek didelę patirtį turintys kariškiai ir intelektualai.
Štai iš Austrijos kilęs prancūzų istorikas L.Varga aktyviai kovojo Pasipriešinimo judėjimo gretose ir 1941 metų rudenį žuvo. Lietuvoje būtent pokario partizanų judėjimas buvo pasipriešinimo sovietinei okupacijai pagrindinė ašis. Poetas Jonas Aistis pagristai rašė: ,,Partizanų judėjimas yra lietuvių tautos laisvės viltis, jos nepriklausomybes laidas”.
Štai prieš dešimtmetį Lietuvoje apie Lotynų Amerikos šalis dažnai buvo kalbama paniekinamai, nuolat naudojant „bananinių respublikų“ terminą, o apie Gruziją kalbama kaip apie labai korumpuotą šalį. Tačiau padėtis minėtuose kraštuose gerokai pasikeitė: kai kurios Lotynų Amerikos valstybės pažabojo korupciją ir galingus oligarchų tinklus. O Gruzijoje nuo 2003 metų surengtos didžiulės permainos, korupcija čia jau pažabota, šalyje jau daug daugiau tvarkos ir stabilumo.
Deja, pasaulinėje korupcijos reitingų lentelėje Lietuva atsidūrė greta Seišelių salų ir panašių egzotiškų valstybių. Lietuva įprato gyventi nuolatinių reformų būsenoje, šios reformos išsigimė. Lietuvos visuomenėje vis labiau įsigali prisitaikėliškumo sindromas. Daug žmonių renkasi pasyvią pozicija – ne atvirai išsakyti savo mintis ir ginti savo teises, o tylėti ir laukti. Prie tokios pozicijos juos dažniausiai atveda skaudi gyvenimiška praktika: jei ryžtingai veiksi, tai įsigysi įtakingų priešų. O VIP zonos jau dominuoja tiek politikos sferoje, tiek žiniasklaidoje. Vidurinioji klasė iš esmės nustumta nuo šalies valdymo, visų pagrindinių sprendimų priėmimo svertai yra atsidūrę siaurų privilegijuotų grupių rankose.
2010.10.15
