Viktorą Uspaskichą visą dešimtmetį tie patys ir lauk rauna, ir tręšia


Print

Esu įsitikinęs – Darbo partijos ir jos lyderio V.Uspaskicho veikla jau seniai peržengė ribą, už kurios patekusios organizacijos ar asmenys yra vertinami kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Bet kodėl to niekas nenori pripažinti?

Net R.Paksas ir jo čiuptuvai nebuvo valstybei taip skausmingai išsikeroję. Tik bėda, kad didžiosios partijos to pripažinti nenori. Arba negali dėl pernelyg didelių sąsajų su V.Uspaskichu.

Per keletą metų Darbo partija ir jos veikėjai galimai nuslėpė 25 mln. litų pajamų, o už apykaklės sučiuptas jos lyderis tada išnešė savo kailį į Rusiją. Jeigu tie milijonai būtų nuslėptos tik grynai komercinės pajamos, tai čia viskas būtų aišku: tyrimas, teismas, kalėjimas, bankrotas ir asmeninės reputacijos žlugimas.

Tačiau šiuo atveju kalbama apie iš nežinia kur gautus 25 milijonus, kurie buvo panaudoti Seimo rinkimuose, turint išankstinį tikslą užimti pačius svarbiausius postus valstybėje ir daryti esminę įtaką valstybės vidaus, o vėliau galbūt ir užsienio politikai. Tai jau rimta.

Netiesioginis tokių tikslų ir ryšių su kitų valstybių slaptosiomis tarnybomis įrodymas – V.Uspaskicho slapstymasis Lietuvai ne itin draugiškoje šalyje Rusijoje. Ar galėtumėte įsivaizduoti, kad Norvegijos valdančiosios partijos lyderis sprunka nuo kaltinimų į Maskvą ir Raudonojoje aikštėje dergia savo šalį? Tai irgi labai rimta.

Valstybės gynimo taryba, kuriai vadovauja prezidentė D.Grybauskaitė, yra ne teismas, jai užtenka vadovautis vieša informacija ir žvalgybos duomenimis, todėl ji jau dabar turi pagrindo konstatuoti:

a) Darbo partijos lyderių atsisakymas paaiškinti 25 milijonų kilmę sudaro prielaidą manyti, jog jų paskirtis galėjo būti įvykdyti didelio masto finansinę intervenciją ir pakeisti Lietuvos žmonių valia įteisintą politinę santvarką;

b) Generalinėje prokuratūroje atliktas tyrimas ir turimi Darbo partijos juodosios buhalterijos dokumentai leidžia daryti prielaidą, kad neteisėtai gautomis pajamomis buvo papirkinėjami valstybės tarnautojai, politikai, verslininkai, kai kurios žiniasklaidos priemonės, buvo mokami atlyginimai žiniasklaidos priemonėse dirbantiems darbuotojams. Ketinimai neaiškios kilmės lėšomis manipuliuoti visuomenės nuomone kelia itin didelį pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Ir taip toliau, ir taip toliau. O pabaigoje, vaizdžiai kalbant, Darbo partijai pasiūloma perkelti savo veiklą kur nors į Urdomą ar Durdomą, kaip ten vadinasi toji V.Uspaskicho gimtinė.

Patys pasvarstykite – ką prieš šiuos faktus reiškia kažkoks J.Borisovo milijonas, dovanotas R.Paksui per šalies vadovo rinkimų kampaniją, ir Rusijos veikėjų gyrimasis, jog nupirkti Lietuvai prezidentą užtenka vieno milijono?

Jeigu už milijoną galima nupirkti Lietuvai prezidentą, tai ką būtų galima nupirkti Lietuvoje už 25 milijonus?

R.Paksas – žmogus be polėkio ir fantazijos. Būtų paprašęs iš J.Borisovo ne milijono, o 25 kartus daugiau, tai jau seniai Lietuvoje tvarka ir teisingumas būtų vykdomi pagal to paties pavadinimo partijos parašytą šariatą.

Tačiau kas iškels Lietuvos valstybės gynimo tarybai šį klausimą, kai joje bus net du itin silpni ir pažeidžiami politikai – Seimo pirmininkas V.Gedvilas ir premjeras A.Butkevičius? Valstybės gynimo taryboje, kurioje informaciją turėtų pateikti ir žvalgybą atliekančios institucijos, ausis ištempę sėdėtų mažiausiai du V.Uspaskicho žmonės – Seimo pirmininkas V.Gedvilas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Paulauskas, anksčiau kritikavęs Darbo partijos vadovą, o dabar jau balsuojantis pagal jo nurodymus.

Taigi situacija tikrai labai įdomi – Lietuvos nacionaliniam saugumui grėsmę galimai kelianti organizacija jau prasiskverbė ir į Valstybės gynimo tarybą. Kad ji neįgali, tą pastebėjo dar 2008 metais į valdžią atėję konservatoriai. Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis A.Kubilius sakė, kad būtina šią instituciją pertvarkyti į Nacionalio saugumo tarybą ir kad ji svarstytų ne tik su karinėmis grėsmėmis susijusius klausimus, bet ir tuos pavojus, kurie susiję su politika. Pakalbėjo konservatoriai ir pamiršo.

Tenka apgailestauti, kad Kremlius į Lietuvą dabar galėtų mesti nors ir 100 milijonų, nors ir milijardą, ir mūsų valstybėje neatsirastų institucijos, kuri vienu mostu užkirstų kelią priešiškos šalies nelegaliai finansinei intervencijai.

Neslėpsiu – man patinka prezidentė D.Grybauskaitė. Anksčiau ne taip patikdavo, esu net negražiai apie ją rašęs, bet dabar patinka. Čia be bajerio. Tiesiog žaviuosi feministinių pažiūrų moterimis, kurios sugeba kelnes mūvintiems ir visą pasaulį valdantiems (bent jau taip jie įsivaizduoja) lyderiams parodyti jų vietą. Tarp jų – ir V.Uspaskichui.

Žinau, nemažai vyrų už tokias mintis išvadins mane pačiais bjauriausiais žodžiais, gal net pasiūlys operacijos būdu lytį pasikeisti, bet neskubėkite operuoti.

Ar pamenate 2004-ųjų Seimo rinkimus, kai Darbo partija driokstelėjo ir gavo daugiausia mandatų – net 39? Tada A.M.Brazauskas darė viską, kad neatiduotų V.Uspakskichui premjero posto, tačiau buvo priverstas paskirti V.Uspaskichą ūkio ministru. Atidavė ministeriją, kurios koeficientas, skaičiuojant skirstomus milijonus, buvo pats aukščiausias.

Tai dabar mes čia visi gudrūs, kai jau nemažai žinome apie Darbo partijai ir jos vadovams iškeltą baudžiamąją bylą ir „otkatus“. O tais 2004-2006-aisiais apie slogią atmosferą skirstant valstybės investicijas bei Europos Sąjungos fondų lėšas buvo kalbama labai jau aptakiai. Labiausiai tada į kelnes dėjo opozicijoje buvusios TS-LKD partijos lyderiai.

2005 metų birželį TS-LKD partijos pirmininkas A.Kubilius spaudos konferencijoje kalbėjo, kad jau pribrendo reikalas atlikti specialų tyrimą dėl ES pinigų skirstymo, demontuoti ydingą skirstymo sistemą ir sukurti naują, kuri atitiktų bent jau minimalius sąžiningumo kriterijus.

Praėjo septyneri metai nuo tų kalbų, atrodytų, rovė V.Uspaskichą tuometis premjeras A.M.Brazauskas, tuometis Seimo pirmininkas A.Paulauskas irgi rovė, ir A.Kubilius rovė, bet taip ir neišrovė. Persodinta ir laikinai paaugusi Maskvoje, Raudonojoje aikštėje, toji ropė vėl sugrįžo į lietuvišką darželį. Ir tada viskas kažkaip keistai ėmė klostytis.

A.Paulauskas, bevęs generalinis prokuroras, pats save pasisodino įtariamojo sunkiais nusikaltimais V.Uspaskicho daržovių lysvėje. Kai rinkimus laimėjo TS-LKD su liberalais, o premjeru tapo A.Kubilius, pastarasis tą ropę derlinga žeme apipylė, trąšų pabarstė ir net į kompaniją kvietė šalį valdyti. V.Uspaskicho byla teisme kažkaip apmirė, visos konservatorių skelbtos moralinės vertybės nežinomą laiką buvo užkonservuotos, nebeprašė jie demontuoti ir ydingą lėšų skirstymo tvarką.

Na, gal ką ir pakeitė, tarkime skirstytoją, bet kad ir konservatorių ūkio ministras D.Kreivys dėl tų pačių bėdų turėjo trauktis iš to pelningiausio posto.

Žinot, kas man čia labiausiai ramybės neduoda? Neseniai Seimo narys konservatorius K.Masiulis prisipažino, kad V.Uspaskichas ir jam, nutarusiam dėl imuniteto panaikinimo balsuoti pagal sąžinę, buvo užsiminęs, jog gali pateikti labai daug argumentų, kurie esą įtikins, jog teisti V.Uspaskicho ir jo kompanijos negalima.

Iš keistai besišypsančio K.Masiulio akių buvo galima suprasti, jog ta V.Uspaskicho krūva argumentų, kurie turėtų prigesinti ir K.Masiulio sąžinės balsą, yra tiesiog nemaža krūva pinigų. Ar ne tie patys „gausūs argumentai“ jau daugelį metų veikia ir tebeveikia nevykėlius ropės rovėjus?

Lietuvos didžiavyriai rovė, bet taip ir neišrovė V.Uspaskicho iš Lietuvos politinio daržo. Jėgų ir noro pritrūko, gal dar „krūva argumentų“ suveikė, todėl dabar ir atėjo pelytė Dalytė tos ropės rauti.

Čia toks naujas anekdotas. Kartą sumanė V.Uspaskichas nunuodyti visus žemiau skurdo ribos gyvenančius Lietuvos gyventojus. Kad nesukiltų prieš jį po to, kai pažadų neištesėjo. Apipurškė keliasdešimt milijonų litų banknotų nuodais, atnešė į Lietuvos banką ir paprašė pinigus panaudoti bedarbio pašalpas, pensijas ir socialines pašalpas mokant.

Po mėnesio numirė visi V.Uspaskicho į Vyriausybę deleguoti ministrai, pusė Darbo partijos narių ir didžioji dalis šios partijos frakcijos narių Seime.

Moralas toks: nesvarbu kokiems tikslams iš Europos Sąjungos fondų ir kitų šaltinių į Lietuvą atkeliauja pinigai, visi vis tiek pateks į V.Uspaskicho, jo partijos ar jo įmonių rankas. Net ir pats V.Uspaskichas nebepajėgia visų pinigų srautų dorai kontroliuoti.

Esu priekaištavęs prezidentei dėl to, kad raudama iš lysvės V.Uspaskichą ji nemato, jog A.Kubilius rauti nepersistengia. Tiksliau, rauti pradeda tik atsidūręs opozicijoje, o būdamas valdžioje slapta trąšomis barsto ir laisto. Prezidentės didelis pasitikėjimas konservatorių lyderiais protu sunkiai suvokiamas.

Bet kas klaidų nedaro? Pamenate prezidentą V.Adamkų ir tai, kaip jis daug pastangų dėjo, jog į didžiąją politiką ateitų naujosios kartos politikas, perspektyvus ir sąžiningas A.Zuokas? Net jo vaiko krikštatėviu tapo. Vėliau ir V.Adamkaus moralams Abonentas tapo nebepasiekiamas. Ar neatsitiks taip ir D.Grybauskaitei?

Nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas ir redaktorius Bronius Matelis.

www.panskliautas.lt

2013.01.02


Prisijunkite prie diskusijos