Žurnalisto Šono Chouro mirtis


Print

“Būkite tikri, netrukus pasirodys ir daugiau demaskavimų”, – pasakė žurnalistas Šonas Chouras. Šonas Chouras – būtent tas žurnalistas, kuris pirmasis viešai prabilo apie žiniasklaidos magnatui Merdokui priklausančių leidinių darbuotojų neteisėtus veiksmus.

Pavyzdžiui, rengiant antikonstitucinius telefoninių pokalbių pasiklausymus. Dabar šiuos drąsius žodžius ištaręs žurnalistas Šonas Chouras – miręs. Kas tai – įtartinas sutapimas ar tik dėsningumas? Gal jis mirė visai ne dėl to, kad sumanė demaskuoti neteisėtus turtuoliui Merdokui  priklausančio leidinio veiksmus? Tačiau sutapimai, kurių – ne vienas ir ne keli, – tampa labai panašūs ne į atsitiktinumus, o į dėsningumus.

Šonas Chouras – buvęs skandalingai pagarsėjusio leidinio “News of the World” žurnalistas. Šiuos savo priekaištus ir kaltinimus jis išdėstė kolegai žurnalistui, dirbančiam britiškame leidinyje “Guardian”. Š.Chouras kolegai papasakojo, esą redakcija jam mokėjo ne tiek už rašymą, kiek už tai, kad jis vartotų narkotikus ir girtuokliautų kartu su roko dainininkais ir kitomis šou verslo įžymybėmis. Ir tuo pačiu rinktų apie juos sensacingos informacijos. Taip rašo Enriko Frančeskini publikacijoje, paskelbtoje laikraštyje “La Repubblica”. Publikacijos autorius pastebi, kad Didžiojoje Britanijoje šiandien kilusi rimta dvikova tarp tų, kurie atstovauja padoriąją, rimtąją žiniasklaidą, ir tų, kurie tarnauja bulvariniams leidiniams.

Didžiosios Britanijos policija žurnalisto Š.Chouro kūną aptiko Uotforde – viename iš Londono priemesčių. Būtent ten paskutiniuoju metu gyveno Š.Chouras. Pirmoji policijos apžiūra byloja, kad jo mirtis – be smurto žymių. Taigi jos negalima vadinti nei įtartina, nei paslaptinga, nei mįslinga. Įmanoma versija, jog žurnalistas pats kaltas dėl savo mirties – tiesiog padaugino narkotikų. Taigi britų policija linkusi manyti, jog Š.Chouro mirtis – anaiptol ne žmogžudystė.

Š.Chouras buvo atleistas iš Merdokui priklausančio leidinio prieš keletą metų. Oficiali atleidimo priežastis – piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais ir narkotikų vartojimas. Todėl šį įvykį leidinyje “La Repubblica” aprašinėjantis E.Frančeskini neatmeta galimybės, jog apie neteisėtus žurnalistų veiksmus prabilęs Š.Chouras mirė netyčia padauginęs narkotikų. Žinoma, galima ir versija, jog jis specialiai padaugino narkotikų, kad nusižudytų. Tačiau nusižudymo versija mažiau tikėtina. Mat šiandien Š.Chourui nėra jokios prasmės atsisveikinti su gyvenimu. Būtent dabar, kai viešumoje pasirodė užtektinai daug pranešimų, patvirtinančių jo prieš keletą metų mestus kaltinimus. “La Repubblica” klausia, kam Š.Chourui žudytis būtent šiandien, kai jo versija apie turtuolio Merdoko leidinio “News of the World” piktnaudžiavimus bei nepadorų, neteisėtą redaktorių ir žurnalistų veiklą pasitvirtina beveik šimtu procentų?

Be to, Š.Chouras niekad neslėpė ir niekad neneigė, kad turįs problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ir narkotikais. Liaudiškai tariant, Š.Chouras išties per daug ir per dažnai girtuokliaudavo. Tačiau apibūdindamas savo silpnąją vietą Š.Chouras yra viešai pareiškęs: “Visa tai – jau nesvarbu”. Būtent šį sakinį pasakė Š.Chouras prieš pat savo mirtį. Ką jis norėjo tuo pasakyti? Kad alkoholis ir narkotikai nepažeidė jo smegenų ir jis viską kuo puikiausiai suvokia? Kad jo kaltinimai, kadaise mesti redaktoriui Endi Kulsonui, nėra vien haliucinacijos? Kad jis suvokia, ką kalba ir suvokia, kodėl kalba? Kad jis turįs įrodymų, patvirtinančių jo kaltinimus, mestus leidinio vadovybei?

Ir štai Š.Chouras aptinkamas negyvas.“Guardian” žurnalistui Nikui Devisui privataus pokalbio metu Š.Chouras yra prisipažinęs, jog redakcija jam moka pinigus ne tiek už kronikų rašymą, kiek už tai, kad jis siautėtų su šou verslo įžymybėmis – aktoriais, dainininkais. Ne bet kaip siautėtų, o kartu su jais rytų tabletes ir uostytų kokainą. Ir tokiu būdu rinktų apie juos informaciją. O vienam Niujorko žurnalistui Š.Chouras yra prasitaręs, kad redakcija, kurioje jis dirbo ir iš kurios vėliau buvo išmestas, naudojo specialiąją sekimo sistemą – pinging. Tai reiškia, kad redakcijos darbuotojai savo straipsnių herojus sekdavo naudodami mobiliuosius telefonus. “Jei aš, eilinis apžvalgininkas, žinojau, kas yra pinging, jūs norite pasakyti, kad apie tokio pobūdžio sekimą nežinojo nei redaktorius, nei leidinio savininkai?”, – ironizavo Š.Chouras.

Didžiosios Britanijos policija tvirtina, kad Š.Chouro mirtis nėra smurtinė. Bet kaip galima pasitikėti Skotlandjardo atstovais, jei į šį skandalą įsipainioję ir aukšto rango specialiųjų tarnybų vadovai? Manoma, kad prieš pat mirtį Š.Chouras įvardino leidiniui “Guardian” privataus detektyvo, sutinkančio papasakoti visą tiesą apie piktnaudžiavimus, vardą ir pavardę. Esą tas privatus detektyvas kadaise talkino liūdnai pagarsėjusiam leidiniui “News of the World”, bet šiandien pasiruošęs papasakoti viską kuo smulkiausiai apie nesąžiningus žurnalistų ir teisėsaugos pareigūnų veiksmus. Pasiruošęs iškloti visą tiesą jau vien dėl to, kad “pasiekta linija, kurios peržengti jau nebegalima, nors daugelis pareigūnų bet kokia kaina siekia apsaugoti savo užpakalius”.

Ir štai po tokių Š.Chouro žodžių prabėga maždaug savaitė, ir jis miršta. Gal ir neverta tokio pobūdžio nutikimuose būtinai įžvelgti sąmokslą. Bet negalima atmesti ir versijos, kad daug žinojusio ir atvirauti nepabijojusio Š.Chouro mirtis kai kam tikrai buvo ir labai paranki, ir naudinga. Taip rašo E.Frančeskini laikraštyje “La Repubblica”.

Nuotraukoje: paslaptingomis aplinkybėmis miręs britų žurnalistas Šonas Chouras.

2011.07.23


Prisijunkite prie diskusijos