Kapitonas N. E. Chochlovas (Chochlov) – sovietų specialiųjų tarnybų bendradarbis, specialiai parengtas užsakomosioms žmogžudystėms atlikti, tapęs pirmuoju Sovietų perbėgėliu „šaltojo karo“ metais.
Chochlovas dirbo sovietų žvalgyboje (NKVD) nuo 1941 metų. Po 12 metų jis perėjo į specialiųjų akcijų skyrių. Jam buvo pavesta nužudyti įtakingą rusų emigrantų judėjimo atstovą ir vieną iš Vakarų Vokietijoje įsteigtos organizacijos „Rusų solidaristų liaudies darbo sąjunga“ lyderių Georigijų Okolovičių. Prieš trejus metus sovietų rengtas pasikėsinimas į Okolovičių nepavyko.
Chochlovas savo žinioje turėjo elektopistoletą su duslintuvu, paslėptą auksiniame portsigare. Jis šaudė kulkomis, kurių antgaliai prisodrinti cianido. Apžiūrint tokiomis kulkoms nušauto žmogaus lavoną, gydytojas galėtų konstatuoti mirtį nuo širdies smūgio.
1954 metų vasario 18-ąją Chochlovas atėjo pas Okolovičių į butą ir sąžiningai papasakojo, kad buvo siųstas jį nužudyti. Jis pasakė kitų dviejų sovietų agentų, kurie turėjo jam padėti, pavardes. Tie jo parodymus patvirtino. Po serijos nuodugnių pašnekesių su CŽV bendradarbiais Chochlovas balandžio 20-ąją surengė spaudos konferenciją, kurioje pademonstravo savo neįprastą ginklą ir atskleidė pasikėsinimų į disidentus, gyvenančius už SSSR ribų, organizavimo planą.
Vėliau Chochlovas parašė knygą „Sąžinei pašaukus“ („In the Name of Conscience“ 1959), kurioje paviešino daugelį NKVD piktnaudžiavimų. O 1957 metų rugsėjo 15-ąją, dalyvaudamas konferencijoje Frankfurte, Chochlovas staiga pasijuto blogai. Gydytojai aptiko pas jį rimtą kraujo ligą, nuo kurios jis labai greitai turėjo mirti.
Chochlovą perkėlė į amerikiečių karinę ligoninę. Palaikydami jo gyvybę įvairiomis kraujo perpylimo procedūromis, gydytojai tuo pačiu metu bandė su juo įvairius „stebuklingus“ medikamentus. Chochlovas liko gyvas, o laikui bėgant buvo nustatyta, kad ligos priežastis buvo talis, užkrėstas radiacijos doze.
Tai buvo dar vienas nepavykęs pasikėsinimas, įvykdytas sovietų specialiųjų tarnybų.
2014.03.03; 20:28
