Lietuvos advokatūra

Advokatų garbės teismui antradienį nagrinėjant advokatui Ignui Vėgėlei iškeltą drausmės bylą, nuo jos nusišalino teismo narys Andrius Iškauskas. Pasak I. Vėgėlės, teismo nariui nusišalinti teko paaiškėjus, kad jis anksčiau teisiniame ginče yra atstovavęs viešajai įstaigai „Laisvės TV“.
Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
 
Kaip Eltą informavo Advokatų garbės teismo pirmininkė Dalia Foigt-Norvaišienė, teismo narys A. Iškauskas pats nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Tiesa, nusišalinimo priežasčių teismo pirmininkė neįvardijo.
 
Nuo I. Vėgėlės bylos nagrinėjimo nusišalinus A. Iškauskui, bylą toliau nagrinės trys iš penkių teismo narių – pirmininkė D. Foigt-Norvaišienė, advokatė Laura Altun ir advokatė Džiolana Tarvainytė. I. Vėgėlė taip pat yra Advokatų garbės teismo narys, tačiau sprendimų savo byloje nepriima.
 
Pats A. Iškauskas pažymėjo, kad Advokatų garbės teismo posėdžiai yra uždari ir komentuoti apie juose priimamus sprendimus jis negali.
„Posėdžiai yra uždari ir joks dalyvis neturėtų skelbti informacijos, kuri buvo sužinota posėdyje“, – Eltai teigė A. Iškauskas ir pridūrė, kad komentuoti teismo posėdžius gali tik teismo pirmininkė.  
 
Eltos kalbintas advokatas I. Vėgėlė, kurio atžvilgiu iškelta drausmės byla, teigė, kad antradienio Advokatų garbės teismo posėdis buvo „skandalingas“. Teisininkas tvirtino, jog garbės teismo narys A. Iškauskas nuo bylos nagrinėjo nusišalino, jam pateikus informaciją apie tai, kad jis prieš kelis metus teisiniame ginče atstovavo „Laisvės TV“ interesams.
 
I. Vėgėlei drausmės byla iškelta po „Laisvės TV“ įkūrėjo Andriaus Tapino kreipimosi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską.
 
„Posėdžio metu paaiškėjo, kad Advokatų garbės teismo narys A. Iškauskas, kuris yra ir pranešėjas mano byloje (…), prieš keliolika metų vedė seminarą „Laisvės TV“. Man paklausus, ar tai yra vienintelis santykis su „Laisvės TV“ ir ponu A. Tapinu, atsakymas buvo „taip, vienintelis“.
 
Advokatas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Bet pavyko gauti kelių metų senumo dokumentą, kuriame ponas A. Iškauskas teikė paslaugas „Laisvės TV“. Stipriai apgailestauju dėl Garbės teismui tenkančio gėdingo poelgio, kuomet advokatas nutyli faktus, kad teikė pareiškėjui teisines paslaugas. Teisinės paslaugos buvo teikiamos dėl „Facebook“ paskelbto įrašo, įrašas vadinasi „Ar Tapinas tapo konservatorių įrankiu?“. Ten buvo teiginys, kurį advokatas A. Iškauskas prašė paskelbti kaip tikrovės neatitinkančią informaciją, advokatas atstovavo „Laisvės TV“, – pasakojo I. Vėgėlė.
 
I. Vėgėlė neslėpė esantis nustebęs, kad A. Iškauskas esą nutylėjo apie anksčiau su „Laisvės TV“ turėtas sąsajas.  
 
„Tai garbės teisme yra absoliučiai neįsivaizduojamas atvejis. Mes nusišaliname reikšmingai smulkesniais atvejais. (…) Tai yra šokiruojantys faktai“, – komentavo advokatas.
 
Galiausiai, pasak I. Vėgėlės, jis, remdamasis informacija apie tai, kad A. Iškauskas anksčiau atstovavo „Laisvės TV“ interesams, pateikė Advokatų garbės teismui prašymą dėl A. Iškausko nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo. Anot I. Vėgėlės, vėliau buvo pranešta, kad pats A. Iškauskas nusišalino nuo drausmės bylos nagrinėjimo.
 
Kaip anksčiau Eltai sakė Lietuvos advokatūros atstovė ryšiams su visuomene Ieva Paliliūnienė, toliau I. Vėgėlės drausmės byla bus nagrinėjama rugsėjo 19 dieną. Detalesnė informacija apie bylos eigą neteikiama.
 
I. Vėgėlei iškelta drausmės byla Advokatų garbės teisme pradėta nagrinėti vasario 28 d.
 
ELTA primena, kad buvusiam Advokatų tarybos pirmininkui, advokatui I. Vėgėlei drausmės byla teisingumo ministrės E. Dobrowolskos iniciatyva iškelta dėl jo viešų pasisakymų pernai rugsėjį apie asmenis, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje metu. Kaip tąkart pranešė ministrė, advokatui byla iškelta, nes jis savo pasisakymais portale DELFI ir įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“ galėjo suklaidint, sudarydamas prielaidas nepagrįstai abejoti minėtų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu, t. y., kad asmenys tinkamai ir laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti už paramą arba paramą panaudojo ne tiems tikslams, kuriems ji buvo renkama.
 
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Viešai DELFI paskelbtame I. Vėgėlės komentare jis abejojo paramos medikams per COVID-19 pandemiją ir nuo Rusijos besiginantiems ukrainiečiams rinkimo skaidrumu, svarstė, ar tokią paramą renkantys subjektai yra tinkamai tikrinami.
 
„Atskleidžiu paslaptį – nė vienas subjektas, teikęs paramą ar labdarą per pandemiją, šios pareigos laiku (iki gegužės 1 dienos) neatliko. Gal nebuvo jokios paramos? Tas pats ir su pagalba Ukrainai? Atviras ir viešas klausimas: ar VMI nubaudė kokią įstaigą ar įmonę, gal girdėjome apie patikrinimus? Ne, baikit, kam? Gavai labdaros ir – į užsienį pokerio žaisti. Žiūrėk ir išloši labdaringus pinigus…“ – portale DELFI publikuotame komentare dėstė I. Vėgėlė.
 
Dėl šių pasisakymų į teisingumo ministrę E. Dobrowolską kreipėsi „Laisvės TV“ įkūrėjas A. Tapinas. Jis mano, kad I. Vėgėlė savo komentare kalbėjo apie pinigų rinkimų akciją dėl kovinio drono „Bayraktar“ pirkimo Ukrainos kariuomenei. A. Tapinas, kuri po pinigų rinkimų akcijos buvo išvykęs žaisti pokerio į JAV, įsitikinęs, kad advokatas I. Vėgėlė manipuliuoja informacija, siekdamas sudaryti įspūdį, kad parama buvo renkama neskaidriai, neva pažeidžiant įstatymus, nepateikiant ataskaitų Valstybinei mokesčių inspekcijai.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.08.30; 00:30

Lietuvos advokatūra

Seimas pavasario sesijoje svarstys įstatymo pataisas, numatančias, kad seksualinį smurtą patyrusiems vaikams pagalbą teiktų tik specialiai parengti advokatai.
 
Ketvirtadienį už tai numatančias  Vaiko teisių apsaugos pagrindų ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymų pataisas po pateikimo balsavo 99 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 5 parlamentarai. Po svarstymo komitetuose projektas pavasarį sugrįš į plenarinę Seimo salę.
 
Tai viena iš įstatyminių iniciatyvų, kurias paskatino „Bartoševičiaus“ skandalas. „Šitas skandalas išryškino tik ledkalnio viršūnę. Jeigu būtų atliktas tyrimas, mastai galėtų šokiruoti  dar labiau”,- iš Seimo tribūnos sakė projektą pateikęs Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” narys Vytautas Bakas.
 
Jo teigimu, seksualinį smurtą patyrusiems vaikams labai yra svarbi kokybiška teisinė ir psichologinė pagalba.
 
Įstatymų pataisomis siūloma  nustatyti, kad vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, būtų skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas. Išimtis būtų taikoma tik tada, kai vaiko tėvai yra sudarę teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu.
 
Tokie specialiai parengti advokatai bus apmokyti pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą darbui bylose, kuriose nepilnamečiai vaikai yra patyrę seksualinį smurtą.
 
Vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, ir jų interesus atstovaujantiems suaugusiems būtų teikiama valstybės finansuojama specializuota psichologinė pagalba. Jos teikimo tvarką nustatytų socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai.
 
Įstatymo pataisomis taip pat  siūloma du kartus didinti advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą vaikams, įkainius.
 
Vaiko teisių gynėjų duomenimis, 2022 m. galimai nuo seksualinio smurto nukentėjo 300 vaikų, 70–85 proc. atvejų užfiksuota jų artimoje aplinkoje.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2023.02.10; 00″01

Lietuvos advokatūra

Opozicinėms  frakcijoms atstovaujančių Seimo narių grupė siūlo keisti Advokatų garbės teismo formavimo tvarką.
 
Jų įregistruotos Advokatūros įstatymo pataisos numato, kad teisingumo ministras Advokatų tarybai teiktų šešis atrinktus advokatus, o taryba iš jų tarpo į garbės teismą paskirtų du narius.
 
Projekto autoriai siūlo, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d. ir būtų taikomas nuo naujos kadencijos garbės teismo formavimo.
 
„Šiuo metu Advokatų garbės teismą sudaro penki nariai, du iš jų – tiesiogiai skiriami teisingumo ministro. Advokatų bendruomenė, turinti savivaldos teisę, dėl šių dviejų narių kandidatūrų negali pasisakyti. Tai mažina savivaldos visavertiškumą, politizuoja pagrindinius savivaldos organus. Antra vertus, matome žiniasklaidos pranešimus, kad netgi tarptautinėje erdvėje kyla abejonių teisingumo ministrės kompetencija.
 
Nuo tokių abejonių nesame apsaugoti ir ateityje, tad nesinori, kad dar ir advokatų bendruomenė patirtų žalą. Dėl to siūlome, kad Advokatų taryba taptų „filtru“, kuris atrinktų du kandidatus į advokatų garbės teismą iš šešių teisingumo ministro pasiūlytų kandidatų. Priėmus įstatymo pataisas, tiesiogiai garbės teismo teisėjų teisingumo ministras skirti negalės. Taigi, bus daugiau įsiklausoma ir į advokatų bendruomenės nuomonę“, – sako Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
 
Šiuo metu Advokatų garbės teismo nariu gali būti advokatas, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą. Advokatų garbės teismas sudaromas iš trijų narių, kuriuos iš advokatų renka visuotinis advokatų susirinkimas bei dviejų narių, kuriuos iš advokatų skiria teisingumo ministras.
 
Advokatūros įstatymo pataisas teikia Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Petras Gražulis, Jonas Pinskus, Rita Tamašunienė,  Rasa Budbergytė,  Julius Sabatauskas,  Aurelijus Veryga,  Agnė Širinskienė, Vytautas Gapšys ir kiti.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.10.12; 10:20

Lietuvos apeliacinis teismas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sausio 13-osios byloje nuteistojo Jurijaus Melio advokatas Ryšardas Burda teigė, kad nuteistajam nepalankus Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas bus skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
 
„Mano galva, mes skųsime (sprendimą – ELTA) Aukščiausiajam Teismui, eisime toliau iki Strasbūro. Pažiūrėsime, kaip kitos teismo instancijos nagrinės“, – žurnalistams sakė R. Burda.
 
J. Meliui ir  KGB grupės „Alfa“ vadovui Michailui Golovatovui atstovaujantis advokatas taip pat pažymėjo apie esą Lietuvos teismų daromą „loginę klaidą“.
 
„Teismo pranešimas iš vienos pusės buvo logiškas. Atsižvelgiant į tai, kiek buvo ir kokios paskirtos bausmės eiliniams tankistams ir kitiems žmonėms. Bet toji logika remiasi klaidingu požiūriu, kad apskritai galėjo būti veika, kvalifikuota pagal nusikaltimus žmogiškumui 2011 m.“, – teigė advokatas.
 
„Mūsų teismai daro loginę klaidą, aiškindami, kad 1946 m. Niurnbergo procesas yra taikytinas ir 1991 m. įvykiams ar kad tie patys principai automatiškai gali būti perkelti, nors sudėtys ar atskiri elementai yra visiškai nauji“, – pridūrė jis.
 
Advokato teigimu, tiek M. Golovatovas, tiek J. Melis teismo sprendimą vertina neigiamai.
 
„Jis (M. Golovatovas – ELTA) neigiamai vertina šią situaciją, lygiai taip pat neigiamai vertina ir Jurijus Melis. Dėl to jis, matydamas ir prognozuodamas, kad situacija bus priimta ne jo naudai, atsisakė dalyvauti teismo posėdyje“, – sakė advokatas.
 
R. Burda taip pat teigė neįsivaizduojantis, kaip Lietuva spręs neturtinės žalos atlyginimą, kurį priteisė teismas.
 
„Dėl valstybei padarytos žalos, tai yra tarpvalstybinis susitarimas ir čia – Lietuvos Vyriausybės galvos skausmas“, – sakė jis.
 
Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė neturtinės žalos Lietuvai atlyginimui iš visų nuteistųjų priteisti 10,8 mln. eurų.
 
Teismas taip pat nusprendė sugriežtinti bausmes nuteistajam Rusijos piliečiui J. Meliui ir nuteistajam buvusiam sovietų karininkui Genadijui Ivanovui.
 
Bylą nagrinėjo teisėjų kolegija, susidedanti iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus ir Egidijos Tamošiūnienės. Byla savo apimtimi, nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų, nagrinėtų šalies teismuose. Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinta daugiau kaip 700 asmenų.
 
Sausio 13-osios byloje baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys yra kaltinami dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo, draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.
 
1991 m. sovietų kariniams daliniams mėginant užimti Televizijos bokštą, Spaudos rūmus ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą, iš viso žuvo 14 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.31; 14:32

Kaukės. Ar taip atrodo korupcija? Vytauto Visocko nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje aptarė korupcijos situaciją teisėsaugos srityje su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadu Žydrūnu Bartkumi. NSGK nariai stebėjosi, kad Lietuvoje korupcija įtariami teisėjai dirba toliau teismuose ir nagrinėja bylas.
 
Eltai popiet atsiųstame komentare STT patikslino, kad šiuo metu 12 teisėjų yra pareikšti įtarimai. Jie teismuose nebedirba (dalis jų yra atleistų, dalis yra išėjusių savo noru, o dalis yra nušalinti nuo pareigų); 4 teisėjams yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas ir jie toliau dirba teismuose; 2 teisėjams yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas ir jie teismuose jau nebedirba.
 
„Šiuo atveju mes matome ir kalbame apie tuos asmenis, kurie inicijuoja korupciją. Abiejuose nustatytuose sisteminiuose korupcijos atvejuose mes matome advokatus, kurie išėję, prieš tai buvęs, vienu atveju, teisėjas, kitu atveju, finansines bylas tiriantis pareigūnas, sukūrė ir įtraukė į savo neteisėtą veiklą kitus buvusius kolegas ir kitus pareigūnus. Tai čia yra rizika“, – sakė STT vadas.
 
Ž. Bartkus teigė, kad sisteminė korupcija yra pavojingiausia.
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Su komiteto nariais aptarėme bendrai matomas Lietuvoje korupcijos rizikas, kurios egzistuoja teisėsaugos srityje, imant bendrai, ne tik ikiteisminio tyrimo įstaigas, bet nuo ikiteisminio tyrimo įstaigų iki teismų. (…) Rizikos egzistuoja. (…) komiteto nariams trumpai pristatėme, kad yra pavieniai nusikaltimai, kurie mažiau pavojingi, ir organizuoti. Pavojingiausios tai korupcinės sistemos, kaip tarkime, praėjusiais metais nustatyta korupcija teismų sistemoje bei ne per seniausiai atskleista galima korupcija, tiriant finansines, ūkines bylas. Jungiantys asmenys, kurie sugeba surasti priėjimą prie pareigūnų, prokurorų, teisėjų, tai kalbama apie šias rizikas“ , – sakė STT vadas.
 
„Ko aš tikrai norėčiau daugiau – tų institucijų vadovų didesnio dėmesio ir bendruomenės įsitraukimo, kad patys kurtų antikorupcinę aplinką ir nelauktų, kol kažkas ateis iš išorės ir išspręs. Iš išorės niekas negali ateiti ir išspręsti korupcijos bėdų taip, kad jų institucijoje visiškai neliktų. Aš kalbu apie bet kokią teisėsaugos instituciją: teismus, advokatūrą, prokuratūrą ir visas kitas institucijas. Patys vadovai turi norėti ir daryti“, – sakė jis.
 
NSGK nariai: teisėsaugoje situacija absurdiška
 
NSGK narys Laurynas Kasčiūnas stebėjosi, kad teismuose dirba teisėjai, įtariami korupcija.
 
„Mes turėjo labai rimtą pokalbį. Pora labai įdomių pavyzdžių: Lietuvoje yra dabar teisėjų, kurie patys yra įtariamieji įvairiose bylose, bet jie toliau dirba ir sprendžia bylas (…) Tai absurdiška. Mes pavardžių neišgirdome, bet jūs turite įsivaizduoti, kokioje mes situacijoje esame.
 
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Kalbant apie FNTT istoriją, tai pagrindinė problema yra tarpininkavimo schemos. Kuomet žmonės, dirbę teisėjais ar tarnybose, išeina ir tampa dažniausiai advokatais ir po to kuria įvairias tarpininkavimo schemas ir įtraukia esamus pareigūnus ir panašiai. FNTT atveju, galimi net tokie dalykai, kaip prekyba ikiteisminiais tyrimais, atidarai bylas, uždarai bylas ir taip šioje vietoje gali pasipelnyti. Tai tokia, trumpai tariant, tarpininkavimo schema“, – sakė jis.
 
Anot jo, dar nėra aišku, kaip susiklosčiusią situaciją spręsti šalyje.
 
„Mes kalbėjome apie laikotarpius. Gal suveiktų, gal nesuveiktų. Bet žmogus, išėjęs iš tarnybos, advokatu galėtų tapti tik po metų ar dvejų. Gal per tą laiką jis susirastų kitą veiklą, galbūt. Tai turime galvoti šia kryptimi ir užsidavėme sau namų darbus dėl tam tikrų teisinių pokyčių reguliavimo. Dėl FNTT aš pats kėliau klausimą, ar nereikėtų tam tikros pareigūnų rotacijos ir bylų automatizacijos, paskirstymo“, – teigė jis.
 
Tuo metu parlamentaras Vytautas Bakas teigė, kad tokie dalykai turi būti viešinami.
 
„Kas šiandien buvo pateikta, buvo įspūdinga. Jeigu mes turime nepriklausomą teismų valdžią ir teisėjai, vienaip ar kitaip susiję su korupcija, dirba teismuose ir nagrinėja bylas. Tai kuo skiriasi nuo ministro, kuris įtariamas korupcija ir mes reikalaujame jo atsistatydinimo. Kodėl tie teisėjai dirba, būdami pažeidžiami. Tai manau, tokie dalykai turi būti viešinami“, – sakė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.27; 17:04

Pasibaigus pirmajam 2013 m. pusmečiui valstybės įsiskolinimas advokatams, tiekiantiems antrinę teisinę pagalbą, vėl artėja prie 3 mln. litų, o Lietuvos advokatūra ir toliau gauna skundus iš advokatų dėl vėlavimo išmokėti atlyginimus už suteiktas paslaugas.

Sutrikdytą advokato veiklą pajunta ir jų paslaugų reikalingi gyventojai. Ilgus metus iš esmės Finansų ministerijos nesprendžiama problema turi neigiamą poveikį valstybinio socialinio draudimo biudžetui – auga advokatų, prašančių atidėti mokesčius, skaičius.

Continue reading „Atsiskaitymo su advokatais sunkumų turinti valstybė augina „Sodros“ deficitą – daugėja advokatų, teikiančių prašymus dėl mokesčių atidėjimo”

Gintaras_originalas

Spalio mėnesio pirmąją dieną Seimo konferencijų salėje buvo surengta spaudos konferenciją, kurioje dalyvavę visuomeninio judėjimo “Už teisingumą” atstovai svarstė, kaip “Lietuvoje įveikti neteisingumo įšalą”. Žinoma, konferencijos organizatorių bei dalyvių intencijos buvo gražios. Kas gi gali smerkti tuos, kurie trokšta didesnio ir platesnio teisingumo bei mažesnės korupcijos aukščiausiosios valdžios koridoriuose?

Ir vis dėlto konferencija paliko slogų įspūdį. Vien populistiniai lozungai, vien pasigyrimai apie gausėjančias gretas, vien pasižadėjimai daug ir atkakliai dirbti! Konferencijos iniciatoriaus parlamentaro Gintaro Songailos pranešime teigta, jog “vasario mėnesį Lietuvoje kilo visuomeninis judėjimas „Už teisingumą”, kuris gynė neteisėtai atleidžiamus FNTT pareigūnus”.

Continue reading „Neveiksminga slydimo paviršiumi taktika”

kelpsas_tadas

Tiems, kurie domisi lietuviškosios Temidės veikla, kurie stebi Lietuvos teismuose nagrinėjamas bylas, akivaizdu, jog advokatas – itin svarbi institucija siekiant tikro, nesurežisuoto teisingumo.

Tačiau akivaizdu ir tai, kad advokatai Lietuvoje nūnai susiduria su užtektinai rimtais sunkumais.

Tiesiog kai kas bevelytų, jog Lietuvoje advokatų išvis nebūtų arba jie turėtų tik minimalias, tik simbolines galias.

Su advokatu Tadu KELPŠU apie silpnąsias ir stipriąsias Lietuvos advokatūros puses kalbasi visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Teko girdėti, jog Lietuvoje keičiamas operatyvinės veiklos reglamentavimas – ją pakeis kriminalinė žvalgyba. Kas tai – tik formalus pavadinimo pakeitimas? Ar vis tik sulauksime kardinalių permainų?

Continue reading „Advokatas Tadas Kelpšas: “Civilizuotose valstybėse niekas neklausia, kas moka honorarą advokatui” ( 2 )”

kelpsas_tadas

Tiems, kurie domisi lietuviškosios Temidės veikla, kurie stebi Lietuvos teismuose nagrinėjamas bylas, akivaizdu, jog advokatas – itin svarbi institucija siekiant tikro, nesurežisuoto teisingumo.

Tačiau akivaizdu ir tai, kad advokatai Lietuvoje nūnai susiduria su užtektinai rimtais sunkumais. Tiesiog kai kas bevelytų, jog Lietuvoje advokatų išvis nebūtų arba jie turėtų tik minimalias, tik simbolines galias.

Su advokatu Tadu KELPŠU apie silpnąsias ir stipriąsias Lietuvos advokatūros puses kalbasi visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Ar Lietuvos visuomenė suvokia, kokia svarbi ir reikalinga yra advokatų institucija? Ar mes suprantame, kad, neužtikrinus advokatų nepriklausomumo pricipo, neįmanomas joks teisingumo įgyvendinimas?

Continue reading „Advokatas Tadas Kelpšas: “Civilizuotose valstybėse niekas neklausia, kas moka honorarą advokatui” ( 1 )”

audrys_aaantanaitis

Lietuvoje gyventi visiems nelengva: politikams, žurnalistams, verslininkams, advokatams.

Net ir advokatai sulaukia priekaištų, kad būtent dėl jų bylos teismuose stringa ir, užuot kūrę teisingumą, jie teisingumą tolina. Ar tikrai taip yra? Kodėl Lietuvoje kelias iki teisingumo toks ilgas?

Apie tai – penktadienį 9.10 val. pokalbių ir ginčų laidoje „Raktas“ (“Žinių radijas”). Ši “Žinių radijo” laida kartojama 15.05 val.

Continue reading „Kodėl Lietuvoje vilkinamos bylos?”