Advokato Gintaro Černiausko teigimu, Kristijono Bartoševičiaus byloje dėl galimo mažamečių ir nepilnamečių prievartavimo gali būti ir daugiau nukentėjusiųjų nei keturi.
Anot jo, ikiteisminis tyrimas užruks dėl numatytų procesinių veiksmų ir greitai ši byla teismo nepasieks.
„Iš principo gali būti taip, kad asmenys, kurie yra nukentėję, tačiau dar iki šiol nėra kreipęsi į ikiteisminį tyrimą dėl jiems padarytos žalos, gali išdrįsti kreiptis į teisėsaugą, pranešti apie galimai padarytas, jų atžvilgiu, nusikalstamas veikas, ir tų kaltinimų gali daugėti, ir nukentėjusiųjų taip pat gali daugėti. Bet čia jau tyrimas parodys, kuria kryptimi jis pasuks ir kiek nukentėjusiųjų gali išaiškėti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė advokatas G. Černiauskas.
Pasak advokato, iš pateiktos prokuratūros informacijos galima spręsti, kad ikiteisminis tyrimas gali užtrukti.
„Iš viešosios erdvės, kiek dabar galima suprasti, kad ikiteisminis tyrimas užruks, kadangi yra numatyta visa eilė procesinių veiksmų, kuriuos turės atlikti. Ir greitai byla, ko gero, nepasieks teismo“, – pažymėjo G. Černiauskas.
„Bet aš manau, kad tai gali būti susiję ir su nukentėjusiųjų skaičiumi, ir prokuratūra gali visiškai pagrįstai tikėtis, kad nukentėjusiųjų gali būti ir daugiau. Tuo labiau, kad nusikaltimų padarymo apimtis, ne tik apimtis, bet ir laikas gali būti žymiai ilgesnis, ir ne tik Seimo nariu būnant galėjo būti padarytos nusikalstamos veikos, bet ir prieš tai. Iš tikrųjų, tyrimas tik įsibėgėjo ir tų klausimų tik daugės, ko gero“, – teigė advokatas.
G. Černiausko teigimu, šios bylos ikiteisminis tyrimas gali užtrukti ir dėl to, kad jis bus pakankamai sudėtingas.
„Pirmiausia, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nukentėjusieji dažnai būna arba nepilnamečiai, arba netgi vaikai, mažamečiai. Tai jų parodymai yra komplikuoti dėl to, kad dažnai būna persipynę su tam tikromis fantazijomis ir, norint įsitikinti, kad iš tikrųjų vaikas kalba tiesą, yra visa eilė metodikų, kaip galima būtų nustatyti, kad tai nėra išgalvotos istorijos, bet jos tikros, realios, ir kad jų atžvilgiu buvo padarytos nusikalstomos veikos“, – aiškino advokatas.
„Tokie tyrimai, be jokios abejonės, užtrunka, dėl to, kad dalyvauja ir kitų sričių specialistai, pirmiausia psichologai, pedagogai. Taip pat, aš manau, kad įsijungia ir ekspertai, kurie turėtų nustatyti tų parodymų tikrumą, galbūt ir fizinius išliekamuosius požymius galima būtų nustatyti. Taip kad, iš tikrųjų, toks tyrimas gali būti ilgas ir pakankamai sudėtingas“, – pažymėjo G. Černiauskas.
Pasak jo, jei įtariamasis ginsis ir nepripažins savo kaltės, ikiteisminis tyrimas dar labiau sudėtingės.
„Juolab, jeigu pats kaltinamasis, šiuo atveju, įtariamasis, gintųsi ir nepripažintų savo kaltės, tada, vėlgi, viskas kliausis tik surinktais įrodymais, kuriuos gali pateikti nukentėjusieji“, – pabrėžė advokatas G. Černiauskas.
ELTA primena, kad trečiadienį prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo, jis buvo apklaustas.
Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
Prokuroro nutarimu įtariamajam K. Bartoševičiui paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su nukentėjusiais asmenimis bei dokumentų paėmimas. Įtariamajam bei jo gynėjui pasirašytinai uždrausta teikti tretiesiems asmenims informaciją apie tyrimą ir jo duomenis nukentėjusiųjų teisių užtikrinimo tikslais.
Įvykiai gegužės vidury Garliavoje tapo paskutiniu kantrybės lašu sąmoningiems bei sąžiningiems Lietuvos piliečiams.
Tad jie kyla taikiam pasipriešinimui prieš valdžių melą ir smurtą, už teisingumą.
Lietuva ir pasaulis, sužinoję apie prieglobsčio užsieniuose ieškančius nenusikaltusius pabėgėlius nuo Lietuvos teisėsaugos, apie teisiamus nenusikaltusius piliečius, pamatę per televiziją rodytą akivaizdų smurtą prieš taikiai budinčius Lietuvos piliečius teisingumo vardan bei Deimantės Kedytės pagrobimą iš globėjos Neringos Venckienės namų, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje tautiečiai nerimsta, įtampa neslūgsta, imasi įvairių pilietinių protesto veiksmų prieš simuliuojančią teisėsaugą ir teisėtvarką.
„Kai antstolė su pareigūnais įsiveržė į namą, mergaitė verkė ir šaukė, kad neis su Stankūnaite. Niekas iš buvusių kambaryje: nei antstolė, nei Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos, nei psichologė, nei policijos pareigūnai nesutrukdė naudoti L.Stankūnaitei ir G.Černiauskui fizinę prievartą vaiko atžvilgiu“, – teigė N.Venckienė birželio 12 d. kalbėdama Seimo laikinajai komisijai.
Šis laiškas adresuotas Lietuvos Respublikos Seimo Laikinajai tyrimo komisijai.
Jį parengė Dr. Zita Šličytė Visuomeninio teisėjos Neringos Venckienės gynimo komiteto narių vardu.
Oficialus laiško pavadinimas – “Atsiliepimas į Generalinės prokuratūros prokuroro Žydrūno Radišausko 2012-06-05 raštą Nr.17,2 – 12754”.
Pateikta informacija prokuroras Žydrūnas Radišauskas siekia suformuoti nuomonę , kad teisėja Neringa Venckienė TIESIOGINĖS TYČIOS FORMA padarė net keturias nusikalstamas veikas. Tačiau jo argumentai yra vienašališki ir klaidinantys todėl, kad:
Lietuvos Respublika prie Jungtinių Tautų Vaiko teisių Konvencijos prisijungė 1992 m. sausio 8 d. Dvidešimt metų mūsų valstybėje galioja jos 34-asis straipsnis, pagal kurį „Valstybės dalyvės įsipareigoja ginti vaiką nuo visų seksualinio išnaudojimo ir seksualinio suvedžiojimo formų.
Šiam tikslui valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių nacionaliniu, dvišaliu ir daugiašaliu lygiu siekdamos uždrausti:
a) lenkti arba prievartauti vaiką dalyvauti kokioje nors neteisėtoje seksualinėje veikloje;
b) išnaudoti vaikus verčiant juos užsiimti prostitucija arba kita neteisėta seksualine veikla;
c) išnaudoti vaikus pornografijai ir pornografiniams leidiniams.“
Viešas laiškas Advokatų Tarybos pirmininkui dr. Leonui Virginijui Papirčiui
Kai virš Lietuvos sklandė tautos atgimimo trispalvė paukštė, o V.Kudirkos “Tautiškos giesmės” posmai rasojo laisvės ir nepriklausomybės atgavimo vilties ašaromis, abejoju, ar kas nors įsivaizdavo, kad po dvidešimt dviejų atkurtos valstybės metų išauš toks rytas.
Norėčiu, kad tie iš Garliavos transliuojami vaizdai neturėtų nieko bendra su Lietuvos Respublika, kurios Konstitucijos priėmimo Tautos referendumu dvidešimtąsias metines būtina paminėti pagarbiai ir iškilmingai. Deja, 2012 metų gegužės 17-osios ryto įvykiai, kai mūsų vaikai, vykdydami įsakymą, smurtavo prieš ant valstybinės vėliavos pargriautus senolius, moteris ir dvasininką, kai užlaužė rankas moteriškai trapiai TEISĖJAI, šiurkščiai įžeidė mano pilietinę savigarbą.